Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios L. G. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.K. J. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gruodžio 25 d., apie 4.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,40%), kilus asmeniniam konfliktui dėl pavydo su savo sugyventine M. S., pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl girtumo (kraujyje rasta 1,93% (promilės), šlapime – 2,62% (promilės) etilo alkoholio), iš diržo padarė kilpą, tyčia užnėrė kilpą ant nukentėjusiosios kaklo, M. S. galvą koja spausdamas į kietą paviršių, rankomis su kilpa spausdamas jos kaklą ir kaklo organus, padarė minkštųjų audinių kraujosruvas dešinio smilkinkaulio ir kairio momens srityse bei dvilinką, įstrižą atvirą stranguliacinę vagą kakle, taškines kraujosruvas akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvą skydinės kremzlės viršutiniame krašte, dėl ko M. S. mirė nuo uždusimo, tokiu būdu tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – sugyventinę M. S..

2.3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2014-04-18 nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 punkte nurodoma, kad jei byloje nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi, šiuo atveju, teismui pripažinus K. J. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, bausmė turi būti paskirta bent jau artima sankcijos vidurkiui už šį nusikaltimą, o būtent - 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

4.2. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-28-489/2016, 2K-96-697/2017).

4.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, dėl ko byloje buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas. Priešingai nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas kruopščiai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo aktyvus ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ėmėsi iniciatyvos, kad būtų atlikti papildomi procesiniai veiksmais, išsiaiškintos papildomos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai išdėstyti, atliktas jų išsamus vertinimas bei pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.

4.4. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad byloje esantys duomenys paneigia M. S. savižudybės versiją; kaimynai įvykio naktį negirdėjo triukšmo, nematė pašalinių asmenų; nusikaltimą galėjo padaryti tik buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktus turintis asmuo (buvo du buto raktų komplektai, kuriuos turėjo M. S. ir K. J.); liudytojų M. V., E. B., A. B. parodymai apie M. S. ir K. J. santykius, paties K. J. SMS žinutės M. S., tai, jog K. J. įvykio vakarą buvo stipriai apgirtęs, taip pat kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nepaneigia paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir nesuteikia pagrindo teigti, kad būtent K. J. nužudė M. S..

4.5.3. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti ėjimo laiką nuo baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki K. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), 2016-05-04 buvo atliktas eksperimentas. Pasirinkus ėjimo maršrutą pagal google maps pateiktą trumpiausią kelią pėsčiomis, einant vidutiniu greičiu, nuo paminėto baro iki K. J. gyvenamosios vietos buto durų užfiksuotas ėjimo laikas – 5 minutės 14 sekundžių (3 t., b.l. 150-152). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant patikslinti ėjimo nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), maršrutą, aplinkybes, o tuo pačiu ir ėjimo laiką, 2017-04-12 buvo atliktas K. J. parodymų patikrinimas vietoje. Atliekant šį procesinį veiksmą nustatyta, kad K. J. įvykio vakarą tuo pačiu maršrutu, kuriuo buvo eita ir atliekant eksperimentą, ėjimas nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ iki pastato (duomenys neskelbtini) apsauginių vartelių (varteliai buvo užrakinti, todėl nebuvo galimybės nueiti iki namo, kuriame gyveno K. J.; nuo vartelių iki gyvenamojo namo dar apie 50 metrų (paminėto eksperimento protokolo duomenys)) užtruko 6 minutes (protokole užfiksuotos gynėjo pastabos, jog parodymų patikrinimo vietoje metu jam panaudojus chronometrą, esantį išmaniajame įrenginyje iPhone 6, užfiksuotas ėjimo laikas 6 min. 27 sek.) (5 t., b.l 95-101).

4.5.4. Kaip jau minėta, K. J. bei liudytojai D. K., L. G. apklausiami, be kita ko, parodė, jog eidami iš baro namo, buvo sustoję atsisveikinti. Apie tai, kad pakeliui namo buvo porą kartų sustojęs atsisveikinti su bendradarbiais K. J. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pastarasis parodė, jog pirmą kartą buvo sustoję prie skvero ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Ten pabendravę apie pusantros minutės, išsiskyrė su bendradarbiu L. G. (šias aplinkybes apklausiamas patvirtino ir liudytojas L. G., 5 t., b.l. 190-193) ir toliau link namų ėjo kartu su D. K.. Priėjus perėją, esančią lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), dar apie porą minučių pakalbėjo su D. K., jie išsiskyrė ir jis toliau vienas nuėjo namų link (šias aplinkybes apklausiama patvirtino ir liudytoja D. K., 5 t., b.l. 173-174). Pastebėtina tai, kad tiek į eksperimento atlikimo metu užfiksuotą ėjimo laiką, tiek į parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotą ėjimo laiką nebuvo įskaitytas K. J. bei paminėtų liudytojų, kurių parodymais nėra pagrindo netikėti, nurodytas laikas, kuomet jie du kartus buvo sustoję atsisveikinti (apie 3,5 minutės). Be to, atliekant eksperimentą, buvo einama vidutiniu greičiu, kai tuo tarpu tiek kaltinamasis, tiek D. K., L. G. parodė, kad namo jie ėjo neskubėdami, nes buvo nemažai išgėrę, ėjo pasikalbėdami.

4.5.5. Išdėstytos aplinkybės iš esmės patvirtina K. J. parodymus, kad įvykio vakarą kelionė nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ iki namų (duomenys neskelbtini), užtruko apie 10 minučių ir K. J. namo grįžo apie 04.35 val. Tuo tarpu iš K. J. pateikto kaltinimo matyti, jog jis kaltinamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padaręs apie 04.30 val. Kita vertus, net ir neatsižvelgus į kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes (tarp jų tai, kad spaudžiant kaklą mirtis nuo mechaninės asfikcijos įvyksta 2-5 minučių laikotarpyje), byloje užfiksuotų K. J. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą laiką bei jų turinį (04:39:51, 04:49:53, 1 t., b.l. 22-31), kitas reikšmingas aplinkybes (grįžęs stipriai apgirtęs namo K. J. turėjo susirasti virvę, surišti mazgą, padaryti M. S. sužalojimus dešinio smilkinio ir kairio momens srityse (šie sužalojimai buvo padaryti 3 val. laikotarpyje iki mirties, t.y. jie galėjo būti padaryti ir prieš pat mirtį (1 t., b.l. 182-191, 195-196), užnerti kilpą M. S. ant kaklo, ją pasmaugti ir paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą), iš tikrųjų kyla pagrįstų abejonių, kad K. J., grįžęs įvykio vakarą namo, turėjo pakankamai laiko padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo pačiu nėra pagrindo nesutikti ir su apelianto kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. sužalojimai dešinio smilkinio ir kairio momens srityse buvo padaryti tuo metu, kai K. J. dar tebedirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ arba buvo pakeliui iš baro į namus.

4.5.6. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog K. J. M. S. galėjo nužudyti ir skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu arba iš karto po jo. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstą prielaidą. Vien tai, kad į specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatytą M. S. mirties laiko intervalą patenka ir K. J. skambučių į BPC laikas, nesuteikia pagrindo teigti, kad K. J.. S. galėjo nužudyti skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu arba iš karto po jo. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašų, į įvykio vietą atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojo R. Z., patrulių K. P., A. S. parodymų akivaizdu, kad K. J., skambindamas į BPC, netrukus į įvykio vietą atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, policijos pareigūnams, buvo šoko, stresinėje būsenoje, verkė, bandė merginą gaivinti, atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, šaukė „Darykit ką nors“. Esant nurodytoms aplinkybėms, neįtikėtini yra prokuroro argumentai, kad K. J., skambindamas BPC, suvaidino tokią savo būseną ir tuo pat metu arba iš karto po pirmojo skambučio BPC šaltakraujiškai M. S. pasmaugė. Paminėtą iškeltą versiją, prokuroras bando pagrįsti ir K. J. BPC darbuotojai nurodytomis aplinkybėmis („Ne, aš kai ją radau..., jo, jo buvo su sąmone, bet jinai..“, „..mano žmona miršta.. pas mane ant kojų“), pastarojo pirmosios apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, jog „Jis virtuvėje dar lyg pasikalbėjo su M., tačiau apie ką jis neprisimena, nes buvo daug išgėręs alkoholio. Jis taip pat neprisimena kas įvyko toliau, nes kaip ir minėjo buvo stipriai išgėręs, prisimena tik tą momentą kaip jis sėdėdamas ant grindų svetainėje bandė M. gaivinti, nes ji nereagavo į jo žodžius“, taip pat pareigūnui B. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis grįžęs namo dar kalbėjo su M., tada jau neprisiminė, o tada jau atsiminė, kad ji negyva. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio vakarą K. J. ne tik buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2013-12-25 5.39 val. nustatytas 2.40 promilių girtumas, 3 t., b.l. 99), bet ir šoko, stresinėje būsenoje, pirmieji į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, patruliai patvirtino, kad K. J. dėl patirto šoko elgėsi neadekvačiai. Liudytoju apklaustas pareigūnas B. B. taip pat patvirtino, jog jam bendraujant su K. J. po įvykio vietos apžiūros, šis buvo girtas, šoko būsenoje, verkė, buvo sukrėstas, su juo kalbėti buvo sunku (1 t., b.l. 190-192; 4 t., b.l 167-169). Pats K. J. apklausiamas teisme nurodė, kad daugelio iš to vakaro aplinkybių, kuomet jis grįžo namo, neprisimena. Svarbu pastebėti ir tai, kad K. J. pirmą kartą byloje buvo apklaustas 2013-12-25 12.10 val. (3 t., b.l. 104-105), t.y. po jo girtumo nustatymo praėjus vos šešioms su puse valandoms, todėl natūralu, kad dėl patirto streso, išgąsčio, nevisiškai išsiblaivius, daugiau nei parą nemiegojus, pastarasis galėjo susipainioti nurodomose aplinkybėse, nurodyti ne tas aplinkybes, tam tikras aplinkybes pamiršti. Būtent apie tai yra pažymėta ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 37-43). Atlikus K. J. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertę, nustatyta, kad jam nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios įvykio metu būtų trukdę ir šiuo metu trukdytų jam teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsena bei tam tikra dalimi ir jo emociniai išgyvenimai įvykio metu neabejotinai turėjo įtakos jo gebėjimui visapusiškai teisingai suvokti ir įsiminti įvykio aplinkybes bei vėliau jas atgaminti, t.y. galėjo ir gali sąlygoti jo parodymų nenuoseklumą, skurdumą, fragmentiškumą, netikslumus apibūdinant įvykio laiką ir chronologiją, skirtingų įvykių detalių supainiojimą ar atskirų įvykio aplinkybių užmiršimą.

4.6. Priešingai nei bandoma įteigti apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, išsamaus byloje nustatytų aplinkybių vertinimo kontekste, pagrįstai konstatavo ir tai, kad K. J. neturėjo motyvo nužudyti savo draugę. Nors prokuroras nurodo įvykio vakarą tarp K. J. ir M. S. buvus konfliktinius santykius, tačiau bylos aplinkybės tvirtina priešingai.

4.6.1. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. S. su K. J. iki įvykio vakaro draugavo kelerius metus, kartu gyveno. Pats K. J., liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, jog M. S. maždaug prieš pusę metų iki mirties, K. J. buvo neištikima su E. B., tarp judviejų buvo romanas. Kita vertus, nors po šio įvykio M. S. ir K. J. santykiai buvo pašliję, jie pykosi, tačiau M. S. liko gyventi su juo ir jie susitaikė, jų santykiai pagerėjo. Be kita ko, K. J. patvirtino, jog įvykio dieną ir vakare bare „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir M. S. nebuvo jokių konfliktų, jie sutarė gerai, bučiavosi, jai išeinant namo jis palydėjo, su ja atsisveikino. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme K. J. dar kartą parodė, jog įvykio vakarą su M. jie išsiskyrė gražiuoju; ji atsisveikino, tuomet jis išėjo į kiemą, apsikabino su M., pasibučiavo ir ji nuėjo namo (6 t., b.l. 7-8). Aplinkybes, kad M. S. ir K. J. įvykio dieną nesipyko, tarp jų nebuvo jokio konflikto, neabejotinai patvirtina ir 2013-12-24 bare „(duomenys neskelbtini)“ vykusiame vakarėlyje dalyvavusių D. K., L. G., D. P., E. A., M. V., Š. Č. parodymai, bare „(duomenys neskelbtini)“ bei jo prieigose užfiksuoti vaizdo įrašai, K. J. ir M. S. įvykio dieną vienas kitam siųstos sms žinutės apie maisto pirkimą, aprangą. Vien tai, kad M. S., vos išsiskyrus su K. J. 1.18 val., šiam nepakėlė telefono ragelio, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikia pagrindo teigti, kad tarp jų, prieš išsiskiriant prie baro, įvyko konfliktas ir dėl to M. S. K. J. ignoravo. Juolab, kad pirmiau paminėti D. K., L. G., Š. Č. patvirtino, jog iki pat jiems išsiskiriant pakeliui į namus po baro uždarymo, K. J. nuotaika buvo gera, jis nebuvo piktas ar susierzinęs. O M. S. ir K. J. kaimynė liudytoja A. K. bei šalia gyvenusi, butą nuomojusi, liudytoja D. Ž. įvykio naktį jokio triukšmo, konflikto bute, kuriame ir buvo rasta negyva M. S., negirdėjo.

4.6.2. Sprendžiant iš byloje liudytojais apklaustų D. P., E. B., S. D., R. S. parodymų, 2013 m. gruodžio 22 d. buvo švenčiamas D. P. gimtadienis, kuriame dalyvavo ir M. S.. K. J. šiame gimtadienyje nedalyvavo. Būtent paminėto gimtadienio metu M. S. vėlgi buvo neištikima K. J. su E. B.. Kita vertus, bylos duomenys, priešingai nei teigia prokuroras, nepatvirtina, jog K. J. buvo žinoma apie jo draugės dar vieną neištikimybės faktą. Nei vienas iš pirmiau paminėtų liudytojų nenurodė, kad paminėta aplinkybė K. J. buvo žinoma, kuris nors iš jų jam apie tai būtų prasitaręs (beje, ne visiems D. P. vakarėlyje dalyvavusiems asmenims ši aplinkybė ir buvo žinoma). Pats K. J. parodė, kad jam net nebuvo žinoma tai, jog D. P. gimtadienyje dalyvaus E. B.. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, D. P. buvo vienintelis asmuo, kuris dalyvavo abiejuose vakarėliuose – 2013-12-22 vykusiame jo gimtadienio šventime ir 2013-12-24 bare „(duomenys neskelbtini)“ vykusiame Kūčių vakare. Kita vertus, šis liudytojas nepatvirtino, jog Kūčių vakarą „(duomenys neskelbtini)“ bare kas nors būtų kalbėjęs apie M. S. ir E. B. santykius, ar būtų paaiškėję aplinkybės apie jo gimtadienio metu tarp M. S. ir E. B. buvusius lytinius santykius. Bylos duomenys paneigia ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad apie paminėtą neištikimybės faktą K. J. galėjo papasakoti R. S.. Tiek pati R. S., tiek kiti Kūčių vakarą „(duomenys neskelbtini)“ bare buvę ir R. S. pažinoję asmenys patvirtino, jog ji šiame vakarėlyje nedalyvavo. Tai patvirtina ir byloje esantys baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai. Be kita ko, siekiant patikrinti, ar R. S. po D. P. gimtadienio nebuvo susisiekusi su K. J., išanalizavus K. J. mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, jog kontaktai su R. S. naudotu mobiliojo ryšio telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti tik 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, rugsėjo pradžioje (būtent tuo metu, kai K. J., R. S. sužinojo apie M. S. ir E. B. santykius), po 2013-12-22 ir iki M. S. mirties nei skambučių, nei sms žinučių tarp R. S. ir K. J. paminėtais abonentiniais numeriais nėra užfiksuota. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad R. S. praėjus maždaug pusei metų po nagrinėjamo įvykio su K. J. tapo pora, šiuo metu kartu gyvena, nesuteikia pagrindo abejoti R. S. parodymais. Juolab, kad juos, kaip minėta, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

4.6.3. Prokuroras apeliaciniame skunde, siekdamas patvirtinti faktą, kad K. J. įvykio vakarą buvo žinoma apie M. S. ir E. B. 2013-12-22 švenčiant D. P. gimtadienį buvusius lytinius santykius ir būtent jis iš pavydo nužudė savo draugę, taip pat nurodo ir į K. J. 2013-12-23 M. S. siųstas sms žinutes. Kita vertus, paminėtų sms žinučių tekstas – „nu va, nuo 4 nieko neatrašai nekeli ir negrizai namo ryte kaip sakei. nothing has changed.“; „galėtum namo grizt namo. bet kur tau, geros dienos tau.“; „buk su kuo nori. tavo kiekvienas isejimas pas (duomenys neskelbtini) baigiasi taip pat“; „jau pripratau, kad kai iseini kzk nesitiketkad grisi tada kai sakai. tik liudna kad vis tikiuos kad bus kitaip ir labai retai kada buna. ypac su ta kompanija“ (1 t., b.l. 159), patvirtina tik tiek, kad K. J. M. S. priekaištavo dėl to, jog ji po gimtadienio negrįžo namo nakvoti, o ne tai, kad K. J. jau 2013-12-23 ryte (būtent paminėtos dienos ryte buvo išsiųsta prokuroro skunde minima žinutė su fraze „baigiasi taip pat“), iš esmės vos ne iš karto po buvusių lytinių santykių, buvo žinoma apie M. S. neištikimybę. Juolab, kad vėlesnės byloje užfiksuotos K. J. ir M. S. sms žinutės patvirtina, jog pastarieji nesipyko, bendravo gražiai. Taikus ir gražus bendravimas tarp K. J. ir M. S., kaip jau minėta, buvo ir visą 2013-12-24 dieną bei vakarą, bare „(duomenys neskelbtini)“ švenčiant Kūčias.

4.6.4. Tai, kad netrukus iki įvykio, įvykio dieną tarp M. S. ir K. J. buvo konfliktiniai santykiai, priešingai nei teigia prokuroras, nepatvirtina ir liudytojų M. V., E. B., A. B. parodymai. Sprendžiant iš M. S. močiutės M. V., kaip ir iš A. B. parodymų, pastariesiems nebuvo žinoma, kokie santykiai tarp M. S. ir K. J. buvo paskutiniu metu iki įvykio, taip pat ir įvykio dieną. Liudytoja M. V. savo anūkę buvo mačiusi prieš pusantro mėnesio iki jos mirties, tuo tarpu A. B. su M. S. paskutinį kartą bendravo 4-5 mėnesiai iki jos mirties. Nors M. V. apklausiama parodė, kad K. J. M. S. mušdavo, ji matė M. S. sumuštos nuotrauką socialiniame tinkle, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas M. S. ir K. J. draugas, su kuriais jie dažnai matydavosi ir bendraudavo (duomenys neskelbtini). Priešingai, pastarieji patvirtino, jog nėra matę M. S. sumuštos, taip pat nėra matę, kad M. S. ar K. J. vienas prieš kitą būtų naudoję fizinį smurtą. Tiek K. J., tiek M. S. draugė M. V. apklausiami parodė, jog nuotraukoje nebuvo pavaizduota M. S.. Be kita ko, parodė, jog M. S. mėgdavo į facebook?ą kelti niūrias nuotraukas, ką patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos iš M. S. facebook?o profilio. Apie K. J. ir M. S. konfliktinius santykius prieš pat įvykį ir įvykio dieną nepatvirtino ir liudytojas E. B.. Iš šio liudytojo parodymų matyti tik tai, kad prieš pusę metų iki įvykio jis su M. S. turėjo romaną, po ko K. J. apie tai sužinojus, tarp M. S. ir K. J. pašlijo santykiai, M. S. žadėjo su K. J. skirtis. Tačiau M. S. dėl jam nesuprantamų priežasčių iš buto, kuriame gyveno su K. J. neišsikraustė, pasiliko su juo gyventi, jie tai susitaikydavo, tai vėl apsipykdavo. Apie tai, kad M. S. su K. J. būtų pykęsi įvykio dieną liudytojas E. B. taip pat neužsiminė. Pastarasis nenurodė ir apie tai, kad K. J. būtų žinoma apie D. P. gimtadienio metu tarp jo ir M. S. buvusius lytinius santykius.

4.6.5. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, teigti, kad tarp K. J. ir M. S. įvykio vakarą ir iki jo buvo konfliktiniai santykiai, K. J. žinojo, jog jo draugė, 2013-12-22 būdama D. P. gimtadienio vakarėlyje, jam buvo neištikima, o tuo pačiu kad K. J. turėjo motyvą nužudyti savo gyvenimo draugę M. S., nėra pagrindo.

4.7. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimo kito asmens dalyvavimo padarant aptariamą nusikalstamą veiką. Tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota įsilaužimo pėdsakų, nei durys, nei durų spyna nebuvo pažeistos, nebuvo rasta pašalinių asmenų pėdsakų (būtina pastebėti, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo ir ieškota pirštų pėdsakų, nuo bute esančių objektų nebuvo paimtos mikrodalelės), gretimai gyvenantys kaimynai D. Ž., A. K. įvykio dieną nieko įtartino nepastebėjo, jokių įtartinų garsų negirdėjo (atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. iš baro „(duomenys neskelbtini)“ grįžo naktį, tą pačią naktį galimai ir buvo nužudyta; be to, iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad įvykio vakarą ji nežiūrėjo pro langą ir nematė, ar kas nors pas K. J. ir M. S. į butą buvo atėję, taip pat liudytoja parodė, jog jos bute nesigirdėdavo, jeigu K. J. bute lodavo šuo), nepaneigia pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų.

4.7.1. Taip pat paminėtų išvadų nepaneigia ir apelianto skundo argumentai, susiję su buto, kuriame buvo aptikta mirusi M. S., raktais. Tiek K. J., tiek liudytoja apklausta, buto nuoma besirūpinusi, D. Ž. patvirtino, jog nuomininkams, t.y. M. S. ir K. J., buvo duoti du buto raktų komplektai, kurių kiekviename buvo po du raktus – vienas raktas nuo laiptinės durų ir vienas raktas nuo buto durų. K. J. parodė, jog įvykio dieną tiek jis, tiek M. S. naudojosi savo turimais buto raktų komplektais. Sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2013-12-25 apžiūrint įvykio vietą buvo rastas tik vienas buto raktų komplektas, susidedantis iš penkių raktų (tarp kurių tik du raktai buvo nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir kelių pakabukų (1 t., b.l. 66-137, 139-142). K. J. patvirtino, jog įvykio vietoje rasti raktai priklausė jam, jais jis užrakino buto duris iš vidaus grįžęs iš baro „(duomenys neskelbtini)“ namo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad paminėtas buto raktų komplektas buvo grąžintas buto savininkui G. Ž. (1 t., b.l. 143). Sprendžiant iš bylos medžiagos, kitas komplektas raktų nuo paminėto buto nebuvo rastas ir niekam nebuvo grąžintas. Taigi lieka neaišku, kur gi dingo M. S. buto raktų komplektas, kuriuo ji įvykio naktį grįžusi iš baro „(duomenys neskelbtini)“ į namus atsirakino buto duris. Prokuroras apeliaciniame skunde bando įteigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aptiktas ir sūnaus buto nuoma besirūpinusiai D. Ž. ir M. S. turėtas buto raktų komplektas. Kita vertus, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Siekiant išsiaiškinti esančius netikslumus liudytojos D. Ž. parodymuose, pastaroji buvo apklausta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja D. Ž. parodė, jog buto raktus po įvykio policijos įstaigoje pasiėmė jos sūnus G. Ž.. Prieš eidama į teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, ji pasiteiravo sūnaus, kiek jam buvo grąžinta buto raktų komplektų. Sūnus jai patvirtino, kad jam buvo grąžintas vienas buto raktų komplektas, kurį sudarė du raktai. Sprendžiant iš liudytojos D. Ž. parodymų, policijos pareigūnai jai pačiai jokių buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų negrąžino (6 t., b.l. 5-6). Reikia pastebėti ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, jog be nuomininkų turėtų dviejų buto raktų komplektų, ji turėjo ir trečią buto raktų komplektą, kurį laikė pas save (1 t., b.l. 196-197). Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, liudytoja, teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus apie grąžintų buto raktų komplektų skaičių, galėjo sąžiningai klysti.

4.7.2. Apie tai, kad bute, kuriame gyveno M. S. ir K. J., įvykio naktį galimai buvo pašalinis asmuo (asmenys), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima spręsti ir iš įvykio vietoje aptiktame įjungtame kompiuteryje „Mobile“ užfiksuotos internetinės naršyklių istorijos. Atliekant paminėto kompiuterio apžiūrą, iš aptiktos internetinės naršyklių istorijos buvo nustatyta, kad su nedidelėmis pertraukomis kompiuteriu buvo naudojamasi, jis buvo liestas ir 2013 m. gruodžio 24-25 dienomis, buvo naršoma svetainėse www.facebook.com, www.youtube.com. Internetinėse svetainėse buvo naršoma, be kita ko, ir 2013-12-25 nuo 00:25:41 iki 00:36:00 val. (1 t., b.l. 144-149). Kompiuterio apžiūros protokole specialistas A. Ž. nurodė, jog apžiūrint kompiuterį buvo nustatyta, jog internetinėje naršyklių istorijoje nurodytas laikas yra fiksuojamas pagal vidinį kompiuterio laikrodį, todėl jis gali neatitikti realaus interneto naršymo laiko. Šią išvadą specialistas A. Ž. patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Kita vertus, specialistas nurodė, jog kompiuterio apžiūra buvo atliekama neįjungus kompiuterio, nes jeigu būtų įjungtas kompiuteris, automatiškai keistųsi duomenys, todėl apžiūros protokole negalima buvo užfiksuoti kokį laiką kompiuteris rodė apžiūros metu (5 t., b.l. 115-116). Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą kompiuteris buvo rastas įjungtas. Sprendžiant iš K. J. parodymų, jis grįžęs namo kompiuterio neįjungė. Iš fotonuotraukos Nr. 35 matyti, jog apžiūrint įvykio vietą, buvo nufotografuotas įjungto kompiuterio vaizdas (1 t., b.l. 103). Peržiūrėjus minėtą fotonuotrauką prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtame kompaktiniame diske, matyti, jog nuotraukoje užfiksuoto kompiuterio ekrane rodomas laikas yra 6.10 val., tuo tarpu paminėtos nuotraukos sukūrimo laikas – 2013-12-25 05:54 val., kas leidžia teigti, jog kompiuterio ekrane buvo rodomas 16 min. vėlesnis laikas, lyginant su realiu laiku.

Kaip minėta, M. S. iš paminėto baro išėjo 2013-12-25 01.17 val. Tiesa, iš tų pačių baro bei jo prieigų vaizdo įrašų, K. J., liudytojo D. P. parodymų matyti ir tai, kad M. S. buvo grįžusi į namus tą vakarą parvesti šuns. Baro bei jo prieigų vaizdo įrašuose užfiksuota, jog 2013-12-24, 22:49 val. bare, prieš išeidama, paima kažkokį daiktą, panašų į šuns pavadėlį, rankose laiko neaiškų diržą ir 22:51 val. išeina iš baro kartu su šunimi ir dviem vaikinais (D. P. ir E. A.), eina (duomenys neskelbtini), rankose laiko gana ilgą šuns pavadėlį, tačiau jau 23:25 val. grįžta atgal su tais pačiais dviem vaikinais, tik jau be šuns, ir iki pat išėjimo iš baro 1:17 val. leidžia laiką bare. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, K. J. bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuo 18 val. ir iki pat jo uždarymo 04.24 val. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog lieka neaišku, kas naudojosi, lietė kompiuterį 2013-12-25 nuo 00:25:41 iki 00:36:00 val., kai tuo metu, pagal nustatytas bylos aplinkybes, tiek K. J., tiek M. S. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“.

4.7.3. Teisėjų kolegija sutinka ir su apygardos teismo pažymėtais atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumais, nustatinėjant aplinkybes po M. S. išėjimo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ 01.17 val. Byloje nebuvo bandoma nustatyti, ar M. S. pakeliui namo nebuvo susitikusi su kitu asmeniu (asmenimis), nebuvo aiškinamasi, ar M. S. ėjimo kelias nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iki namų (duomenys neskelbtini), buvo filmuojamas videokamerų pagalba. Prokuroras skunde nurodo, jog jei teismas nustato, kad buvo neištirtos tam tikros aplinkybės, privalo imtis BPK numatytų veiksmų, kad šias aplinkybes ištirti. Teismas priimdamas sprendimą negali palikti neištirtų aplinkybių byloje, nes taip yra pažeidžiamas proceso šalių (nukentėjusiojo ir kaltinamojo) lygiateisiškumo principas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas turi būti aktyvus, tirti aplinkybes ir, esant reikalui, atlikti BPK numatytus veiksmus tik siekdamas nustatyti bylos aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika bei asmeniu, dėl kurių byla yra perduota teismui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, buvo aktyvus, atliko papildomus procesinius veiksmus, kad išsamiai ištirti K. J. pateiktame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai nusprendė, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad K. J. dalyvavo, padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įvykio vakarą M. S. namuose iki grįžtant K. J. iš baro „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti kitas asmuo (kiti asmenys).

4.8. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

4.9. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. J. išteisino pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir pranešė prokurorui apie galimai kito nenustatyto asmens padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taip pat tinkamai pirmosios instancijos teismas išsprendė ir nukentėjusiosios L. G. civilinio ieškinio klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą atmesti.