- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1677-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15967-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „MIGEL“
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MIGEL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „MIGEL“ atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-23360-466/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „MIGEL“ dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. ieškiniu prašė pripažinti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nutraukta ir priteisti iš atsakovo UAB „MIGEL“ sumokėtą 60 600 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto, piniginių lėšų areštą, kadangi to nepadarius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi i ieškovo V. K. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „MIGEL“ priklausantį nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 60 600 Lt sumai. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 60 600 Lt suma nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „MIGEL“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą teismo nutartį, teismas nenustatė tikimybės, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, kadangi ieškinyje nėra konkrečiai suformuluoto reikalavimo, taip pat pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys. Areštavus įmonės pinigines lėšas, gali sutrikti įmonės atsiskaitymai su klientais, kas atneštų daugiau nuostolių nei ieškovo reikalaujama priteisti suma. Paaiškino, jog įmonės metinė apyvarta 2013 m. siekė 1 487 833,96 Lt, įmonė neturi įsiskolinimų nei vienai valstybinei įstaigai.
Atsiliepimas
Ieškovas V. K. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra aiškus, o prie jo pateikti įrodymai patvirtina, kad gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00332/2 nustatyta, kad atsakovas UAB „MIGEL“ jokio turto neturi, o sąskaitos likutis tesiekia 10 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.
Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nors apeliantas ir teigia, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, tačiau atskirajame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą savo turtinę padėtį ir tuo pačiu paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą. Vien teiginiai, kad atsakovas nėra skolingas valstybinėms įmonėms, neįrodo geros atsakovo finansinės būklės.
Apeliantas taip pat teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir negalėjimo atsiskaityti su kitais klientais, jis patirs nuostolius. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių savo teiginius dėl nuostolių atsiradimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
.