Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-27 · Administracinė byla Nr. I-542-386/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
I-542-386/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00324-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-542-386/2011(Proceso Nr. 3-63-3-00324-2011-8)(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.2.; 74.
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, 2011-10-18 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-27 nutartimi (po skundo trūkumų šalinimo) teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo R.K. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti:

1) VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Snieguolės Utočkinės 2011-06-23 sprendimą Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos“;

2) VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus Valdemaro Anužio 2011-06-23 sprendimą Nr. PNI-666 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“;

3) VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus Valdemaro Anužio 2011-06-29 sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“;

4) VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos (pensijoms) Ingridos Kiaurakienės 2011-07-05 reikalavimą Nr. (9.167) SI1-22808 „Dėl tėvystės pašalpos permokos grąžinimo“;

5) VSDFV 2011-08-19 sprendimą Nr. (11.1) I-5154 „Dėl tėvystės pašalpos permokos“ (b.l. 16-19, 30).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. skunde nurodo, kad 2010-04-09 gimus vaikui nuo sekančios darbo dienos, t.y. 2010-04-12, iki vaikui suėjo vienas mėnuo (2010-05-09) buvo paėmęs tėvystės atostogas savo darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) bei tuo laikotarpiu nevykdė jokios individualios veiklos, jokių pajamų iš tokios veiklos ar bet kokios kitos veiklos negavo.

Atsiliepimas

Atsakovo sprendimuose nurodoma, kad savarankiškai dirbdamas Pareiškėjas 2010 m. sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo 56 160 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Taigi, maksimali kalendorinių metų pajamų dydžių suma (vadinamosios „lubos") 2010 m. buvo 56 160 Lt, o mėnesio 4 680 Lt.

Pažymi, kad Pareiškėjo 2010 m. metinės pajamos viršijo minėtą 56 160 sumą, todėl socialinio draudimo įmokos buvo mokamos nuo vadinamosios „lubų" sumos, t.y. 56 160 Lt, kaip ir numatyta įstatyme. Kaip Pareiškėjui telefonu paaiškino VSDFV Klaipėdos skyriaus specialistai, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Registras) automatiškai išdalinant mėnesiui tenkančias socialinio draudimo įmokas nebuvo atsižvelgta i tai, kad nuo 2010-04-12 iki 2010-05-09 Pareiškėjas faktiškai jokių pajamų negavo. Už visus 2010 metus sumokėta maksimali Pareiškėjo socialinio draudimo įmokų suma registre buvo automatiškai padalinta, ir tokiu būdu gavus kiekvienam mėnesiui tenkančią įmokų sumą, buvo klaidingai konstatuota, kad ir tėvystės atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 iki gegužės 9 dienos Pareiškėjas neva turėjo pajamų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo tėvystės atostogos prasidėjo ir tęsėsi ne nuo mėnesio kalendorinės pradžios/pabaigos, o nuo balandžio 12 d. iki gegužės 9 d. Už individualią veiklą, vykdytą balandžio 1-8 dienomis bei gegužės 10-31 d., Pareiškėjo pajamos jau sudarė sumas, viršijančias vadinamąsias socialinio draudimo įmokų mėnesines „lubas", todėl visais atvejais nuo metinės „lubų" sumos (56 160 Lt) bei kasmėnesinės „lubų" sumos (4 680 Lt) privalėjo būti mokamos maksimalios įmokos, įskaitant ir atitinkamas dienas balandžio-gegužės mėnesiais, kai veikla dar buvo vykdoma iki ir po tėvystės atostogų. Pajamos iš individualios veiklos 2010 m. balandžio 1-8 dieną sudarė 2 200 Eur (7 596 Lt), pajamos 2010 m. gegužės 10-31 d. sudarė 9 600 Eur (33 147 Lt). Pareiškėjas prie skundo pateikė 2 sąskaitas-faktūras, išrašytas už paslaugas, atliktas 2010 m. balandžio 1-8 d. bei 2010 m. gegužės 10-31 d. Teigia, kad jokių paslaugų laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. gegužės 9 d. nebuvo atlikta, pajamų negauta.

Dėl to, kad savarankiškai dirbantis asmuo moka socialinio draudimo įmokas už visus metus ir Registras negali išskirti laikotarpių, kuriais toks asmuo faktiškai nedirbo, susidaro situacija, kad toks asmuo apskritai praranda teisę į tėvystės pašalpą.

Atsakovo išvada, kad tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu Pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų pagrįsta minėta klaidinga Registro informacija, kuri gauta automatiškai padalijus metines pajamas ir įmokas bei priskiriant jas kiekvienam mėnesiui, neeliminuojant iš šio apskaičiavimo tų mėnesių dienų, kai faktiškai buvo tėvystės atostogos ir jokia veikla nevykdyta, jokių pajamų negauta.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir nesutinka su juo.

Atsakovas nurodo, jog R. K. 2010-08-04 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl tėvystės pašalpos skyrimo. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 buvo paskirta ir 2010-08-01 išmokėta tėvystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010-04-12 iki 2010-05-09.

R.K. 2011 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 56160 Lt pajamų sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) nuostatų 25.11 punktu, praėjusių metų pajamų metinę sumą t.y. 56160 Lt., išdėstė mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Remiantis Registre esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis 2011 metais buvo nustatyta, kad R. K. tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl ko buvo perskaičiuota 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 paskirta tėvystės pašalpa. Tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, kurių mėnesio suma buvo 4680 Lt, t.y. didesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl laikoma, kad R. K. turėjo draudžiamųjų pajamų visą mėnesį bei visą tėvystės pašalpos gavimo laikotarpį.

Remiantis išdėstytu, VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai ir teisėtai perskaičiavo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 paskirtą tėvystės pašalpą ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos perskaičiavimo" perskaičiavo tėvystės pašalpą bei 2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PNI-666 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo" nustatė 4359,83 Lt tėvystės pašalpos permoką, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R.K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo".

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo analogiškus motyvus kaip ir atsakovas. Prašo bylą nagrinėti Fondo atstovui nedalyvaujant (b.l.70-72).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Konstatuojama:

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-06-29 sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“.

Šalies argumentai

R. K. 2010-08-04 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl tėvystės pašalpos skyrimo (b.l. 39). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 buvo paskirta ir 2010-08-01 išmokėta tėvystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010-04-12 iki 2010-05-09 (b.l. 42).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-06-29 sprendimu Nr. PNI-672 „Dėl R.K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 18 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 63, 69 p., nusprendė nuo 2011 m. liepos 30 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamos bet kurios išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, 4359,83 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu (-iais) nuo 2010 m. balandžio 12d. iki 2010 m. gegužės 9 d. Permoka nustatyta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PNI – 666 (b.l. 22, 58).

Motinystės ir tėvystės pašalpos apskaičiuojamos ir mokamos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574; 2008, Nr. 149-5999; 2010, Nr. 1-34) (toliau - Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas arba Įstatymas) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) (toliau -Nuostatai) nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą (redakcija galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31) bei Nuostatų 42³ punktą (redakcija galiojusi iki 2011-04-16), tėvystės pašalpa buvo mokama, jeigu apdraustasis pašalpos gavimo laikotarpiu neturėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga (800 Lt); priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Įstatymo 3 straipsnis 2 dalis).

Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Valstybinė mokesčių inspekcija teikia Fondo valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725, toliau - Taisyklės) 39 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Pagal Taisyklių 33 punktą, savarankiškai dirbančiam asmeniui, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo apskaičiuotos pajamų sumos, ši pajamų suma įskaitoma kaip šio asmens draudžiamosios pajamos. VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai paskutinės dienos. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus, įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui (VSD įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis VSD įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalimis, socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Taigi, ar asmuo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų nustatoma pagal Registro duomenis. Pagal Registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, 25.11 punkto antrąją pastraipą savarankiškai dirbančių asmenų deklaruotą praėjusių metų pajamų metinę sumą nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą (remiantis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro gautais duomenimis apie asmens savarankiškos veiklos vykdymo pradžią ir pabaigą), Fondo valdybos teritorinis skyrius išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Taigi, duomenys apie veiklos vykdymo laikotarpius, veiklos pradžią ir pabaigą Registre fiksuojami pagal duomenis, gaunamus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro.

Pažymėtina, jog individualios veiklos sustabdymo VSD įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato. Todėl, kaip atsiliepime nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie laikinai individualios veiklos nevykdo ir pageidauja tai deklaruoti, turėtų kreiptis į apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją ir Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti individualios veiklos nutraukimą. Individualios veiklos nutraukimo procedūra vykdoma vadovaujantis Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007. Nr. 81-3356; 2009, Nr. 117-5064).

Pareiškėjas pripažįsta, kad 2010 metais dirbo savarankiškai ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo 56160 Lt sumos. Atsakovas, remiantis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registre gautais duomenimis apie pareiškėjo 2010 m. veiklos vykdymo laikotarpius bei vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, šią sumą išdėstė mėnesiais po 4680 Lt.

R. K. 2010 m. kas mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų (4680 Lt), t. y. didesnių nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl atsakovas pagrįstai laiko, kad draudžiamųjų pajamų jis turėjo visą mėnesį. Pareiškėjas visą tėvystės pašalpos gavimo laikotarpį - visą balandžio ir visą gegužės mėnesį - turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl tėvystės pašalpa jam negalėjo būti mokama. Apie permokos susidarymą pareiškėjas informuotas 2011-07-05 reikalavimu Nr. (9.167) SI1-22808 (b.l. 23-24).

Apdraustieji, pateikdami prašymą dėl pašalpos skyrimo, kartu įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (Nuostatų 63 punktas).

R. K., 2010-08-04 atsakovui pateikdamas prašymą dėl tėvystės pašalpos skyrimo, su nuostatomis dėl tėvystės pašalpos mokėjimo turint draudžiamųjų pajamų, permokos susidarymo ir jos grąžinimo tvarka supažindintas ir tai patvirtino savo parašu (b.l. 39,77-78).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys - operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnį, nustatantį valdybos teritorinių skyrių funkcijas, teritoriniams padaliniams yra priskirtos funkcijos: kontroliuoti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdyti laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą; priimti prašymus gauti pensiją pašalpą ar kitą išmoką ir ją skirti; įstatymų nustatyta tvarka išieškoti dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas; mokėti pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarkyti jų apskaitą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis nustato atsakomybės už Fondui padarytą žalą sąlygas. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamo socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

VSDFV Klaipėdos skyrius, 2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PNI - 666 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo" nustatęs 4359,83 Lt tėvystės pašalpos permoką, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo".

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovo 2011-06-29 sprendimas Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-06-23 sprendimą Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos“, 2011-06-23 sprendimą Nr. PNI-666 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“, 2011-07-05 reikalavimą Nr. (9.167) SI1-22808 „Dėl tėvystės pašalpos permokos grąžinimo“ ir VSDFV 2011-08-19 sprendimą Nr. (11.1) I-5154 „Dėl tėvystės pašalpos permokos“.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-06-23 sprendimu Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos“ nusprendė neskirti R. K. tėvystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010-04-12 iki 2010-05-09, nes apdraustasis tėvystės atostogų laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos (b.l. 20, 48).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-06-23 sprendimu Nr. PNI-666 „Dėl R.K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-04-12 iki 2010-05-09 susidarė 4359,83 Lt tėvystės pašalpos, 827,83 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 331,14 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų (b.l.21, 57).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-07-05 reikalavimu Nr. (9.167) SI1-22808 „Dėl tėvystės pašalpos permokos grąžinimo“ reikalavo, kad pareiškėjas iki 2011-07-30 grąžintų 4359,83 Lt tėvystės pašalpos permoką į atsakovo banko sąskaitą. Nurodė, kad nesumokėjus tėvystės pašalpos permokos į atsakovo sąskaitą, kreipsis į teismą dėl VSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo (b.l. 23-24, 59-60).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2011-08-19 sprendimu Nr. (11.1) I-5154 „Dėl tėvystės pašalpos permokos“, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nurodė, jog atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus, nes pareiškėjui negalėjo būti mokama tėvystės pašalpa ir kt. (b.l. 25-26, 73-74).

Iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų teisme spęstina, jog R. K. siekia paneigti atsakovo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą – savo kaltę dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondui padarymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Akivaizdu, jog ginčas dėl šių sprendimų kilo ne dėl teisės (šiuose sprendimuose nėra VSDFV Klaipėdos skyriaus valinio pobūdžio patvarkymų, kurie liestų pareiškėjo interesus ar teises), o dėl fakto. Tokios rūšies ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, išdėstytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia aukščiau nurodytas ir aptartas atsakovo 2011-06-29 sprendimas Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“. Kiti pareiškėjo skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai savo pobūdžiu yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, pagrindu priimtas sprendimas išieškoti permoką administracine tvarka. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-13 9 nutartį administracinėje byloje Nr.A-502-2490/2011

Administracinė byla šioje dalyje nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 101 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą dalyje dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-06-29 sprendimo Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“ atmesti kaip nepagrįstą;

administracinę bylą dalyje dėl kitų pareiškėjo R. K. reikalavimų nutraukti.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėDalia Gumuliauskienė