- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- A-552-1522-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00324-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 3, 4, 16-19) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos“; 2) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. PNI-666 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“; 3) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“; 4) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. reikalavimą Nr. (9.167) SI1-22808 „Dėl tėvystės pašalpos permokos grąžinimo“; 5) trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5154 „Dėl tėvystės pašalpos permokos“.
Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. balandžio 9 d. gimus sūnui, nuo sekančios darbo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 12 d., iki vaikui suėjo vienas mėnuo (t.y. 2010 m. gegužės 12 d.) buvo paėmęs tėvystės atostogas savo darbovietėje UAB „KPMG Baltics“ bei tuo laikotarpiu nevykdė jokios individualios veiklos, todėl jokių pajamų negavo. Pažymėjo, kad jo 2010 m. metinės pajamos viršijo 56 160 sumą, todėl socialinio draudimo įmokos buvo mokamos nuo vadinamosios „lubų“ sumos, t.y. 56 160 Lt, kaip ir numatyta įstatyme. Už visus 2010 metus sumokėta maksimali pareiškėjo socialinio draudimo įmokų suma registre buvo automatiškai padalinta, ir tokiu būdu gavus kiekvienam mėnesiui tenkančią įmokų sumą, buvo klaidingai konstatuota, kad ir tėvystės atostogų laikotarpiu pareiškėjas neva turėjo pajamų. Už individualią veiklą, vykdytą balandžio 1-8 dienomis bei gegužės 10-31 d., pareiškėjo pajamos jau sudarė sumas, viršijančias vadinamąsias socialinio draudimo įmokų mėnesines „lubas“, todėl visais atvejais nuo metinės „lubų“ sumos (56 160 Lt) bei kasmėnesinės „lubų“ sumos (4 680 Lt) privalėjo būti mokamos maksimalios įmokos, įskaitant ir atitinkamas dienas balandžio-gegužės mėnesiais, kai veikla dar buvo vykdoma iki ir po tėvystės atostogų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 35-38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – Registro nuostatai) 25.11 punktu, pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų praėjusių metų pajamų metinę sumą t.y. 56 160 Lt, išdėstė mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Remiantis Registre esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis 2011 metais buvo nustatyta, kad pareiškėjas tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl ko buvo perskaičiuota 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 paskirta tėvystės pašalpa. Tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, kurių mėnesio suma buvo 4 680 Lt, t.y. didesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl laikė, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų visą mėnesį bei visą tėvystės pašalpos gavimo laikotarpį.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 70-72) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsakovas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 91-97) pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o dėl kitų pareiškėjo reikalavimų administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog 2010 metais dirbo savarankiškai ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo 56 160 Lt sumos. Atsakovas, remiantis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registre gautais duomenimis apie pareiškėjo 2010 m. veiklos vykdymo laikotarpius bei vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, šią sumą išdėstė mėnesiais po 4 680 Lt. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato individualios veiklos sustabdymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 42³ punkto 2 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2010 m. kas mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų (4 680 Lt), t. y. didesnių nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai laikė, kad draudžiamųjų pajamų pareiškėjas turėjo visą mėnesį. Kadangi pareiškėjas visą tėvystės pašalpos gavimo laikotarpį – visą balandžio ir visą gegužės mėnesį – turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl tėvystės pašalpa jam negalėjo būti mokama. Teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. PNI-672 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl skundžiamų kitų sprendimų kilo ne dėl teisės (šiuose sprendimuose nėra atsakovo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie liestų pareiškėjo interesus ar teises), o dėl fakto. Tokios rūšies ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, išdėstytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia tik skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“. Kiti pareiškėjo skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai savo pobūdžiu yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurių pagrindu priimtas sprendimas išieškoti tėvystės pašalpos permoką administracine tvarka. Todėl teismas administracinę bylą dėl šių pareiškėjo reikalavimų nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b. l. 99-102) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672 ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir atitinkamai panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas neteisingai aiškino Nuostatų 42³ punkto 2 dalį, kadangi ši teisės norma taikytina tik tiems atvejams, kai tėvystės pašalpos gavėjas gauna pajamų tik išimtinai iš įvardytų pajamų šaltinių (tame tarpe nurodyta ir individuali veikla). Tuo tarpu pareiškėjas pajamas gaudavo ne tik iš individualios veiklos, bet ir darbo santykių pagrindu, t.y. pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB „KPMG Baltics”, kurioje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. gegužės 9 d. jis buvo išėjęs tėvystės atostogų. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas pajamas gaudavo tik iš individualios veiklos ir dėl to laikė, kad jis pajamų turėjo visą balandžio-gegužės mėnesį. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeisti jo teisėti interesai ir teisė gauti tėvystės pašalpą, kadangi automatiškai priskiriant įmokas kiekvienam mėnesiui nebuvo eliminuoti tie laikotarpiai, kai faktiškai jokių pajamų nebuvo gauta. Kaip ir nurodė pats teismas, sustabdyti individualios veiklos pareiškėjas neturėjo galimybės, kadangi tokios galimybės nėra numatyta ir įstatyme, o apskritai nutraukti individualios veiklos pareiškėjas neketino, nes pasibaigus tėvystės atostogoms individuali veikla buvo tęsiama toliau. Tokiu būdu teismas išplėtė pareiškėjo mokestines pareigas, teigdamas, kad pareiškėjas turi subjektinę pareigą išregistruoti individualią veiklą, tuo pažeisdamas bendruosius mokesčių administravimo principus bei materialinės teisės normas, numatančias teisės į tėvystės pašalpą pagrindus.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114-117) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktas bei Nuostatų 42³ punktas nustato, kad apdraustajam asmeniui, išleistam tėvystės atostogų, tėvystės pašalpa mokama, jeigu jis šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Asmenys, gaunantys pajamų iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA. Nurodo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, ar asmuo pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal Registro duomenis. Remiantis Registre esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis 2011 metais buvo nustatyta, kad pareiškėjas tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl ko buvo perskaičiuota 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 paskirta tėvystės pašalpa. Duomenys apie individualios veiklos pradžią ir pabaigą Registre fiksuojami taip pat pagal duomenis, gaunamus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro. Kadangi pagal Registro duomenis pašalpos gavimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, buvo nustatyta 4 359,83 Lt tėvystės pašalpos permoka.
Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118-120) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, tretysis suinteresuotas asmuo nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, dirbančio pagal darbo sutartį ir kartu gaunančio pajamų iš individualios veiklos, teisės gauti tėvystės pašalpą, kai jo per visus kalendorinius metus gautos draudžiamosios pajamos iš individualios veiklos viršija dvylika MMA.
Pirmosios instancijos teismas dėl dalies pareiškėjo reikalavimų administracinę bylą nutraukė, o vieną reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 pareiškėjui buvo paskirta ir išmokėta tėvystės pašalpa. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą (redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) bei Nuostatų 42³ punktą (redakcija galiojusi iki 2011 m. balandžio 16 d.), tėvystės pašalpa buvo mokama, jeigu apdraustasis pašalpos gavimo laikotarpiu neturėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime, pasisakydamas dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (2008 m. birželio 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, nurodė, kad „<...> pagal joje įtvirtintą teisinį reguliavimą vaiko priežiūros atostogų metu mokant apdraustajam motinystės (tėvystės) pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumą, kai tokių pajamų dydis mažesnis už šią pašalpą, arba jam nemokant motinystės (tėvystės) pašalpos, kai tokių pajamų dydis didesnis už šią pašalpą arba jai lygus, atsižvelgiama ne į visas, o tik į turėtas, t.y. realiai gautas, draudžiamąsias pajamas. Taigi tik taip suprantant Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2008 m. birželio 17 d. redakcija) vartojamą formuluotę „turėtos draudžiamosios pajamos“ konstatuotina, kad draudžiamosios pajamos, kurių apdraustasis asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo (realiai negavo), nepatenka į Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (2008 m. birželio 17 d. redakcija) reguliavimo sritį, t.y. pagal šį teisinį reguliavimą apdraustajam, neturinčiam (realiai negaunančiam) draudžiamųjų pajamų, motinystės (tėvystės) pašalpa (bendra šių pašalpų suma) mokant šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir draudžiamųjų pajamų skirtumą neturėjo būti mažinama <...>“ (o nagrinėjamu atveju – tėvystės pašalpa nemokama).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus, o šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai gavo tėvystės pašalpą, vertintinas susiklosčiusių santykių turinys, o ne formali jų išraiška (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Taigi tam, jog pripažinti pareiškėją nepagrįstai gavus tėvystės pašalpą, turi būti nustatyta, ar jis realiai gavo draudžiamąsias pajamas atitinkamu laikotarpiu, o jei gavo, tai kokias.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas tėvystės atostogų laikotarpiu, kuomet jam buvo mokama tėvystės pašalpa (nuo 2010 m. balandžio 12 iki gegužės 9 dienos), gavo draudžiamųjų pajamų, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyrius išvadą dėl tokių pajamų gavimo padarė įvertinęs Registro ir VMI pateiktus duomenis apie pareiškėjo deklaruotas pajamas už 2010 metus ir vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punktu, deklaruotą metinę pajamų sumą išdėstęs mėnesiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos metinėse pajamų deklaracijoje nėra numatytas pajamų išdėstymas pagal tai, kuriais būtent mokestinių metų laikotarpiais (ketvirčiais, mėnesiais) yra gautos draudžiamosios pajamos, o deklaruojamos visos atitinkamais mokestiniais metais gautų apmokestinamosios pajamos. Todėl remiantis metine pajamų deklaracija negalima nustatyti, kuriuo mokestinių metų laikotarpiu savarankiškai dirbantis asmuo gavo draudžiamąsias pajamas. Tuo tarpu, pareiškėjo pateiktos 2010 m. gegužės mėnesio sąskaitos faktūros RK Nr. 10-05 ir RK Nr. 10-06 patvirtina, kad KPMG Baltics SIA (Latvija) ir KPMG Baltics AS (Estija) pareiškėjui už konsultavimo paslaugas, suteiktas 2010 m. balandžio 1-8 d. ir 2010 m. gegužės 10-31 d. laikotarpiais (iki ir po tėvystės pašalpos mokėjimo) iš viso sumokėjo 11 800 Lt sumą (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimo skirti ir išmokėti pareiškėjui tėvystės pašalpą metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės tam tikrais laikotarpiais sustabdyti individualios veiklos vykdymą, pareiškėjo individualios veiklos pajamų vertinimas metine pajamų suma, išdėstant ją proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, šiuo atveju yra formalus ir neatitinka tikrojo susiklosčiusių santykių turinio. Todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, spręsdamas tėvystės pašalpos skyrimo pareiškėjui klausimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo vykdomos individualios veiklos specifiką, o vertindamas, ar pareiškėjas tėvystės pašalpą gavo pagrįstai, Registro duomenis turėjo vertinti visos turimos informacijos kontekste. Nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 iki gegužės 9 dienos realiai gavo draudžiamųjų pajamų, nėra pagrindo ir pripažinti, kad R.Kasperavičiui buvo nepagrįstai skirta ir išmokėta tėvystės pašalpa.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 143 straipsnis).
VSDFV Klaipėdos skyrius dėl R. K. tėvystės pašalpos priėmė kelis sprendimus:
2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SMTM-3479 jam buvo paskirta 4359,83 lito tėvystės pašalpa.
2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. SMTM-2302 buvo nuspręsta pareiškėjui neskirti tėvystės pašalpos,
2011 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. PNI-666 pareiškėjui nustatyta tėvystės pašalpos 4359,83 lito permoka,
2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“ nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti tėvystės pašalpos permoką.
Be to, šioje byloje pareiškėjas skundė ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. reikalavimą Nr. (9.167) SI1-22808 „Dėl tėvystės pašalpos permokos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti tėvystės pašalpos permoką bei VSDFV 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5154 „Dėl tėvystės pašalpos permokos“, kuriuo, nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus priimtus sprendimus dėl tėvystės pašalpos permokos nustatymo ir išieškojimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. PNI-666, 2011 m. liepos 5 d. reikalavimas Nr. (9.167) SI1-22808, VSDFV 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. (11.1) I-5154 yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, nesukeliantys tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui ir pagrįstai šioje dalyje administracinę bylą nutraukė.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. SMTM-2302 taip pat yra tarpinis dokumentas, kuris nesukėlė teisinių pasekmių. Šiame sprendime yra aiškiai išdėstyta viešojo administravimo institucijos valia neskirti R.Kasperavičiui tėvystės pašalpos, jo forma ir turinys atitinka visus reikalavimus, teisės aktų keliamus individualiam administraciniam aktui. Būtent šis sprendimas vėliau tapo pagrindu priimti kitus individualius administracinius aktus, susijusius su tėvystės pašalpos permokos konstatavimu ir jos išieškojimu. Taigi atsakovo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. SMTM-2302 yra tinkamas administracinio ginčo dalykas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl šio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nutraukė administracinę bylą dėl atsakovo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SMTM-2302, tačiau išklausė proceso šalių nuomones dėl jo priėmimo aplinkybių, surinko šį aktą liečiančius rašytinius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, turėdamas omenyje ir proceso ekonomijos bei koncentruotumo principus, nemato kliūčių išspręsti klausimą dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.
Kaip jau minėta ankščiau, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas tėvystės atostogų metu būtų gavęs draudžiamųjų pajamų, realios pareiškėjo situacijos ir susiklosčiusių teisinių santykių atsakovas neanalizavo. Be to, atsakovo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SMTM-3479, kuriuo R.Kasperavičiui buvo skirta tėvystės pašalpa, yra įvykdytas, nėra panaikintas ar nuginčytas. Vėliau susiklosčiusi situacija negali būti laikoma tėvystės pašalpos perskaičiavimu, numatytu Nuostatų 69 punkte. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo teisėto pagrindo priimti skundžiamą 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. SMTM-2302 bei iš jo sekusį 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672. Šie sprendimai naikintini ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
Todėl skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas keistinas, jo dalis naikintina, tenkinant pareiškėjo R. K. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą, panaikinant jo dalis, kuriomis atmestas kaip nepagrįstas R. K. skundas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. PNI-672 panaikinimo ir nutraukta administracinė byla dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SMTM-2302 panaikinimo.
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. SMTM-2302 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. PNI-672 „Dėl R. K. tėvystės pašalpos permokos išieškojimo“.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.