- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1817-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03759-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. R., A. A., M. N., O. J., E. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti šalį civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams V. R., A. A., M. N., V. R., O. J. ir E. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo teismo pakeisti pradinius atsakovus E. J. ir O. J. jų teisių perėmėju – pareiškėju. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė, kad į bylą pateikti du vienas kitam priešingi įrodymai: kad reikalavimo teisės perleistos ir kad jos neperleistos. Teismas sprendė, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, jog E. J. ir O. J. perleido reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-1422-820/2015, todėl pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl šalies pakeitimo tinkama ir vykdomojo rašto išdavimo atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
3. Atskirajame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad anksčiau buvo pateikęs teismui analogiško turinio prašymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. priėmė atskirąją nutartį ir nutarė pranešti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai apie kilusias abejones dėl pareiškėjo galbūt nusikalstamų veikų, siekiant įgyti svetimas turtines teises iš E. J. ir O. J., bei poveikio liudytojui V. R., siekiant nustatyti, ar nebuvo atliktos nusikalstamų veikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo panaikino. Teismas nurodė, kad E. J. pranešė, jog jos pasirašytas atsiliepimas į apeliacinį skundą jai nežinomas, neatitiko jos valios, parašai ant reikalavimo teisės perleidimo sutarties išgauti apgaule, 4000 Lt iš pareiškėjo negavusi. Tokį pranešimą pateikė tik E. J.. O. J. jokio pranešimo nepateikė, sutarties neginčija. Pareiškėjas nurodo, kad nė viena šalis nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Civiliniame procese šalys, bet ne teismas nustato teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas ginčą nagrinėja neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.
5. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo laisvės atėmimo įstaigoje, bet ši aplinkybė nedraudžia turėti civilinių santykių. Rašytinė sutartis gali būti sudaryta pasirašius ir kitai šaliai išsiuntus registruotu laišku.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į skundą V. R. prašo atmesti jį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį. Nurodė, kad E. J. vardu pateikti ir pasirašyti procesiniai dokumentai surašyti skirtingų asmenų. Dėl pareiškėjo galbūt padarytų nusikalstamų veikų vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Reikalavimo perleidimo sutartys negalioja, nes turėjo būti notarinės formos, t. y. tokios pačios formos, kaip ir pagrindinės prievolės.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti netinkamą šalį tinkama ir išduoti vykdomąjį raštą.
10. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d., liepos 1 d., 2016 m. gegužės 18 d. rugsėjo 14 d. nutartimis netenkino pareiškėjo prašymų. Vilniaus apygardos teismas šias nutartis paliko nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 1 d. nutartimi sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nustatys, ar nebuvo atlikta nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas pastarąją nutartį panaikino.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017, 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
13. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, pripažinta tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 9 d. butų mainų sutartis, sudaryta atsakovų E. J., O. J. ir atsakovo V. R., kuria atsakovų E. J. ir O. J. butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mainytas į atsakovo V. R. ginčo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas taikė restituciją – priteisė iš atsakovo V. R. atsakovams O. J. ir E. J. 28 962 Eur lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 14 481 Eur.
14. Pareiškėjas pateikė į bylą jo paties bei E. J. ir O. J. 2015 m. gegužės 28 d. pasirašytas reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis pastarieji perleido pareiškėjui reikalavimo teises į atsakovą V. R. (T. 4, b. l. 81-84).
15. E. J. 2015 m. spalio 22 d. pranešime teismui nurodė, kad neskaitė atsiliepimo į apeliacinį skundą, jo turinys jai nežinomas, neatitinka jos valios. Jos parašai ant 2015 m. gegužės 28 d. pakvitavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties išgauti apgaule, ji nėra gavusi iš A. B. 4000 Eur. Pasirašyti dokumentus jai liepė kiti asmenys, kurie dokumentų turinio nepaaiškino. Ji su pareiškėju nebuvo susitikusi. E. J. prašo nekeisti proceso šalies į A. B., neišduoti jam vykdomojo rašto (T. 44, b. l. 34). O. J. pasirašė analogiško turinio dokumentus.
16. V. R. 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešime nurodė, kad jis – liudytojas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas – kaltinamasis. Dėl reikalavimo teisės perleidimo pareiškėjas galės įtakoti V. R. parodymus, todėl bus pažeistos skolininko teisės ir suvaržytos prievolės. E. J. ir O. J. neturi suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi, todėl kreditoriaus asmenybė skolininkui (V. R.) turi esminės reikšmės. E. J., O. J. ir pareiškėjas nebuvo susitikę, todėl kyla klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių ir pakvitavimų tikrumo.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimo ar disponavimu suklastotu dokumentu) (ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00460-17). Byloje nėra duomenų apie šio ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriama, ar reikalavimo perleidimo sutartys atitiko jas pasirašiusių asmenų valią, baigtį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pranešimu informavo, kad atliekama rašysenos ekspertizė parašų tikrumui ant sudarytų sutarčių nustatyti.
18. CPK įtvirtina procesinių teisių perėmėjui pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimą. Tik perėmęs materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartys galiojančios (nenuginčytos). Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog E. J. ir O. J. perleido reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-1422-820/2015, o pareiškėjas jas perėmė. Dėl to teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
19. Teismas nepasisako dėl reikalavimo perleidimo sutarčių formos, nes tai yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-830-585/2018.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
21. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.