Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. e2S-963-267/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
e2S-963-267/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
G. V.-R.
Trečiasis asmuo
notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-963-267/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16027-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.;3.3.2.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1392-894/2017, kuria buvo atsisakyta tvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį, pareikštą atsakovei G. V.-R., tretieji asmenys notarė V. P.-J., valstybės įmonė „Registrų centras“, M. K., A. V., R. B. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. pateiktu patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , N. K. asmenine nuosavybe bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. 2017 m. liepos 17 d. teismui pateikta 2017 m. liepos 12 d. šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netvirtino ieškovės V. J. ir atsakovės G. V.-R., 2017 m. liepos 12 d. sudarytos taikos sutarties.

3. Iš taikos sutarties turinio teismas sprendė, jog bylos šalys siekia pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto teisinį režimą, t. y. pripažinti, jog ginčo butas N. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad, paveldėjimo bylų duomenimis, A. A. K. įpėdiniai pagal įstatymą yra M. K., A. V.. Šalims pakeitus ginčo turto teisinį režimą, atsakovė netektų galimybės paveldėti dalies ginčo buto. Be to, minėtos teisės netektų ir kiti A. A. K. įpėdiniai pagal įstatymą, nors minėti asmenys neišreiškė valios dėl ginčo buto nuosavybės formos nei proceso metu, nei taikos sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad šalių sudaryta taikos sutartis, kuri savo turiniu keičia ginčo buto nuosavybės teisės formą (iš bendrosios jungtinės į asmeninę), galbūt pažeistų A. A. K. įpėdinių pagal įstatymą (M. K., A. V.) teises ir teisėtus interesus, todėl atsisakė tvirtinti taikos sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovės pateiktą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nusprendė, jog taikos sutartis negali būti patvirtinta ne dėl to, jog jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), o išimtinai tik dėl to, jog jos sąlygos galbūt gali pažeisti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių byloje savarankiškų reikalavimų, teises bei teisėtus interesus. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji asmenys dalyvauja civilinėje byloje ir jokių prieštaravimų ir (arba) pastabų dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties turinio byloje nereiškė. Pirmosios instancijos teismas ex officio nuspręsdamas, jog tarp šalių sudaryta taikos sutartis galbūt gali pažeisti trečiųjų asmenų teises, visiškai nepagrįstai suvaržė ieškovės ir atsakovės teises laisvai susitarti dėl bylos užbaigimo ir socialinės taikos atkūrimo. Pažymi tai, jog tretieji asmenys daugiau kaip per 10 metų laikotarpį nuo palikimo atsiradimo jokių reikalavimų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškė ir savo teisių įgyvendinti niekuomet nebandė. Apeliantė įsitikinusi, kad tretieji asmenys teisės sudaryti taikos sutartį neturi ir negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 2 d., 4 d.), jiems tiesiogiai šalių prašoma patvirtinti taikos sutartimi jokių pareigų nenustatoma. Teismui pateikta patvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų, net ir byloje nedalyvaujančių, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str., 140 str. 3 d.), todėl turėtų būti patvirtinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

6. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tos pačios įstatymo normos 3 dalyje įrašyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

7. Atsisakymas patvirtinti taikos sutartį galimybės tolesnei bylos eigai neužkerta. CPK 140 straipsnio 3–5 dalyse, nustatančiose šalių taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo tvarką, nenumatyta galimybė paduoti atskirąjį skundą, jei teismas priima nutartį netvirtinti šalių taikos sutarties. Tai reiškia, kad tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai įrašyta, jog dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas, pirmiau paminėtų proceso įstatymo nuostatų nekeičia ir dėl to aptariama nutartis netampa apeliacinio apskundimo objektu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-186/2017).

8. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą, nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-1392-894/2017, pradėtą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą, nutraukti.

Teisėja Danutė Burbulienė