Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Rogetra“ ieškovui BUAB „Transdadus“ 11297,74 Lt pagal sutartis, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei į valstybės biudžetą priteisė 353 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta ir atsakovas to neginčija, jog ieškovas BUAB „Transdadus“ 2009-03-16 – 2009-03-19 suteikė atsakovui UAB Rogetra“ krovinių vežimo pagal CMR Konvencijos sąlygas paslaugas pagal atsakovo užsakymus. Atsakovas su ieškiniu nesutinka todėl, kad užsakymuose buvo sulygta, jog pristačius krovinį, kaip būtina sąlyga dėl užsakymo įvykdymo, turi būti važtaraštyje gavėjo parašas (LR CK 6.808 str., CMR konvencijos 13 str.), o priešingu atveju laikoma, kad užsakymas neįvykdytas. Todėl tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje TA Nr. 0011636 (b. l. 17) nesant krovinio gavėjo parašo šis vežimas, vykdytas pagal 2009-03-09 užsakymo krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-09, turi būti laikomas neatliktu ir atsakovas neturi sumokėti 5697,12 Lt (b. l. 16). Teismo nuomone, atsakovo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. CMR Konvencijos 4 str., 9 str. 1 d. nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Nors atsakovas teigia, kad tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje TA Nr. 0011636 (b. l. 17 - 24 dalis) nėra krovinio gavėjo parašo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Ieškovas su tuo nesutinka ir nurodė, kad tokiu atveju, jei krovinys nebuvo pristatytas, atsakovas turėjo ieškoti krovinio ir kreiptis į atitinkamos vietovės policiją, ar išieškoti žalą iš ieškovo dėl prarasto krovinio ar gauti draudimo išmoką, tačiau apie tokius veiksmus įrodymų nepateikta. Iš įrašų važtaraščio (b. l. 17) 24 dalyje matyti, kad yra nurodyta ir krovinio gavimo data, ir parašas. Nors atsakovas teigia, kad tai yra ne krovinio gavėjo, o muitinės darbuotojo parašas, tačiau šis teiginys neįrodytas, nes nėra jokių patikimų įrodymų apie tai, kad krovinio gavėjas laisva valia krovinio nepriėmė ir važtaraščio nepasirašė. Kiti byloje esantys važtaraščiai atitinkamose vietose patvirtinti tik muitinės antspaudais, o ne parašais. Iki bylos nagrinėjimo teisme krovinio gavėjas nėra pareiškęs nei vienai šaliai jokių pretenzijų dėl krovinio praradimo. Iki ieškinio pareiškimo atsakovas ieškovui taip pat jokių pretenzijų nėra pareiškęs. Atsakovas neginčija, kad vežimas buvo atliktas. Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta priėjo išvados, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui ir jis pasirašė minėtame važtaraštyje.

Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra pasibaigęs dėl reikalavimo pagal 2009-03-27 užsakymą Nr. 03-27 (Vokietija-Lietuva), nes pagal šią sutartį atsakovas ieškovui 2009-09-22 yra sumokėjęs 5000 Lt ir šis atsakovo veiksmas nutraukė ieškinio senatį, nes tai liudija, kad atsakovas prievolę pripažino (CK 1.130 str. 2 d.). Teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad senaties terminas praleistas ir jis atnaujintinas. Dėl reikalavimų pagal kitas dvi sutartis ieškinio senaties terminas baigėsi iki ieškinio pareiškimo teisme atitinkamai 2010-06-30 (atsakovė 2009-06-30 sumokėjo ieškovei 2079,57 Lt) ir 2010-06-22. Tačiau atsižvelgiant į byloje esantį viešąjį interesą, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal šias dvi sutartis praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pažeista ieškovo teisė ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis teismas laikė tai, kad senaties terminas baigėsi 2009 m. birželio mėnesį, o ieškovui 2009-11-30 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 19-21). Teismas atsižvelgdamas į įmonės veiklos apimtį, sprendė, kad administratoriui reikėjo laiko perimti įmonės finansinės veiklos dokumentus, juos patikrinti, įvertinti, apsispręsti dėl ginčijamų sandorių ir nustatyti skolininkus, iš kurių reikia išieškoti skolas, kam reikėjo tam tikro laiko tarpo. Ieškinys pareikštas siekiant apginti visų kreditorių ir bendrovės teises ir teisėtus interesus 2010-08-31, t. y. per protingą terminą.

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atnaujinti ieškinio senatį net nesant ieškovo prašymo, o vien remiantis viešojo intereso bankroto byloje gynimu. Viešojo intereso gynimas bankroto byloje iš esmės kildinamas iš nacionalinių teisinių santykių, t.y. iš Įmonių bankroto įstatymo, tuo tarpu ieškinio senaties taikymas šioje civilinėje byloje kildinamas iš CMR konvencijos nuostatų, t.y. iš tarptautinės sutarties, kuri turi pirmenybę prieš nacionalinę teisę (CK 1.13 str., CPK 1 str. 3 d.), į ką teismas neatsižvelgė.

2. CPK 270 str. 4 d. įtvirtinta, kad motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta ne tik teismo nustatytos aplinkybės, bet ir įrodymų, kuriais grindžiamos aplinkybės, teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus ir įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai, ko šiuo atveju dalyje dėl ieškinio senaties atnaujinimo iš esmės nėra.

3. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai pritaikė ir materialinės bei procesinės teisės normas, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.