Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui V. K., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui Klimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-378-544/2011 pagal ieškovės BUAB „Transdadus“ ieškinį atsakovei UAB „Rogetra“ dėl 11 297,74 Lt skolos pagal sutartį priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

2009-11-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Transdadus“ iškelta bankroto byla, bendrovės administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“ (b. l. 19-21). Administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8, 14, 23 punktų pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, ir atsakovė to neginčija, kad ieškovė BUAB „Transdadus“ 2009-03-16 – 2009-03-19 suteikė atsakovei UAB Rogetra“ krovinių vežimo pagal CMR Konvencijos sąlygas paslaugas pagal atsakovės užsakymus: 2009-03-09 užsakymas Nr. 03-09 Prancūzija – Lietuva, 2009-03-20 užsakymas Nr. 03-09 Lietuva-Rusija, 2009-03-27 užsakymas Nr. 03-27 Vokietija-Lietuva (b. l. 12, 13, 15, 17, 45, 56). Taigi, tarp šalių buvo susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai (CK 6.808 str.). Ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir įteikė: 2009-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą TRA Nr. 12695, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2009-05-04, tačiau 2009-06-30 apmokėjo 2097, 57 Lt likdama skolinga 4700,02 Lt (b. l. 11); 2009-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą TRA Nr. 12694, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2009-05-04, tačiau neapmokėjo visos 5697, 12 Lt sumos (b. l. 16); 2009-04-10 PVM sąskaitą-faktūrą TRA Nr. 12831, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2009-05-15, tačiau 2009-09-22 apmokėjo 5000 Lt likdama skolinga 882,60 Lt (b. l. 14). Byloje nėra ginčo, kad bendra skolos suma apskaičiuota teisingai ir sudaro 11 279,74 Lt (b. l. 18). Į administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgalioto asmens pretenziją Nr. 09-0546-S atsakovė neatsakė (b. l. 7-10). Teismo nuomone, šie įrodymai įrodo ieškinio pagrįstumą ir teisėtumą.

Šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiam konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos Ženevos 1956 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos. LR CK 1.13 str. nustatyta, jei LR tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis kodeksas ir kiti LR įstatymai, taikomos LR tarptautinių sutarčių normos. CMR konvencijos 41 str. nustatytas imperatyvus konvencijos pobūdis.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka todėl, kad užsakymuose buvo sulygta, jog pristačius krovinį, kaip būtina sąlyga dėl užsakymo įvykdymo, turi būti važtaraštyje gavėjo parašas (LR CK 6.808 str., CMR konvencijos 13 str.), o priešingu atveju laikoma, kad užsakymas neįvykdytas. Todėl tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje TA Nr. 0011636 (b. l. 17) nesant krovinio gavėjo parašo šis vežimas, vykdytas pagal 2009-03-09 užsakymo krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-09, turi būti laikomas neatliktu ir atsakovė neturi sumokėti 5697,12 Lt (b. l. 16). Teismo nuomone, atsakovės argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. CMR Konvencijos 4 str., 9 str. 1 d. nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31, 12 p. konstatuota, kad Konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Neteisingas važtaraščio užpildymas, jei pervežimas įvyko, negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar jos aiškinimo pagal CMR konvenciją. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant vežimo sutartį, remdamasis kitais įrodymais. Nors atsakovė teigia, kad tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje TA Nr. 0011636 (b. l. 17 - 24 dalis) nėra krovinio gavėjo parašo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Ieškovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad tokiu atveju, jei krovinys nebuvo pristatytas, atsakovė turėjo ieškoti krovinio ir kreiptis į atitinkamos vietovės policiją, ar išieškoti žalą iš ieškovės dėl prarasto krovinio ar gauti draudimo išmoką, tačiau apie tokius veiksmus įrodymų nepateikta. Iš įrašų važtaraščio (b. l. 17) 24 dalyje matyti, kad yra nurodyta ir krovinio gavimo data, ir parašas. Nors atsakovė teigia, kad tai yra ne krovinio gavėjo, o muitinės darbuotojo parašas, tačiau šis teiginys neįrodytas, nes nėra jokių patikimų įrodymų apie tai, kad krovinio gavėjas laisva valia krovinio nepriėmė ir važtaraščio nepasirašė. Kiti byloje esantys važtaraščiai atitinkamose vietose patvirtinti tik muitinės antspaudais, o ne parašais. Iki bylos nagrinėjimo teisme krovinio gavėjas nėra pareiškęs nei vienai šaliai jokių pretenzijų dėl krovinio praradimo. Iki ieškinio pareiškimo atsakovė ieškovei taip pat jokių pretenzijų nėra pareiškusi. Atsakovė pati neginčija, kad vežimas buvo atliktas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui ir jis pasirašė minėtame važtaraštyje.

Atsakovė taip pat prašė taikyti CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatytą nustatytą vienerių metų senaties terminą, skaičiuojamą po trijų mėnesių po vežimo sutarties pasirašymo, visiems ieškinio reikalavimams, ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, 2009-03-09 krovinio pervežimo sutarčiai – užsakymui Nr. 03-09 Prancūzija – Lietuva senatis skaičiuotina nuo 2009-06-10, pasibaigė 2010-06-10, 2009-03-20 užsakymui Nr. 03-09 Lietuva-Rusija, senatis, skaičiuotina nuo 2009-06-21, pasibaigė 2010-06-22, 2009-03-27 sutarčiai-užsakymui Nr. 03-27 Vokietija-Lietuva, senatis, skaičiuotina nuo 2009-06-28, pasibaigė 2010-06-28. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra pasibaigęs dėl reikalavimo pagal 2009-03-27 užsakymą Nr. 03-27 (Vokietija-Lietuva), nes pagal šią sutartį atsakovė ieškovei 2009-09-22 yra sumokėjusi 5000 Lt, ir šis atsakovės veiksmas nutraukė ieškinio senatį, nes tai liudija, kad atsakovė prievolę pripažino (CK 1.130 str. 2 d.). Ieškinys yra pareikštas 2010-08-31 (b. l. 3). Jeigu nesutinkant su šiais argumentais laikyti, kad šioje dalyje yra praleistas ieškinio senaties terminas, tai, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti dėl motyvų, nurodytų žemiau. Dėl reikalavimų pagal kitas dvi sutartis ieškinio senaties terminas baigėsi iki ieškinio pareiškimo teisme atitinkamai 2010-06-30 (atsakovė 2009-06-30 sumokėjo ieškovei 2079,57 Lt) ir 2010-06-22. Tačiau atsižvelgiant į byloje esantį viešąjį interesą, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal šias dvi sutartis praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pažeista ieškovės teisė ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis teismas laiko tai, kad senaties terminas baigėsi 2009 m. birželio mėnesį, o ieškovei 2009-11-30 nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 19-21). Atsižvelgiant į įmonės veiklos apimtį, administratoriui reikėjo laiko perimti įmonės finansinės veiklos dokumentus, juos patikrinti, įvertinti, apsispręsti dėl ginčijamų sandorių ir nustatyti skolininkus, iš kurių reikia išieškoti skolas, kam reikėjo tam tikro laiko tarpo. Ieškinys pareikštas siekiant apginti visų kreditorių ir bedrovės teises ir teisėtus interesus 2010-08-31, t. y. per protingą terminą.

Vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimą, o krovinio siuntėjo pareiga yra jį sumokėti (CK 6.808 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.193 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė įvykdė pareigą atlikti krovinio pervežimo paslaugas, todėl atsakovė turi pareigą už pervežtą krovinį sumokėti likusią nesumokėtą 11 297,74 Lt sumą.

Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. reikalavimus privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo teismo išlaidų mokėjimo atleista pagal įstatymą, todėl, ieškinį patenkinus iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (339 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rogetra“ (įmonės kodas 149934987, Ūdrijos g. 43, Alytus, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankas):

-ieškovei BUAB „Transdadus“ (įmonės kodas 178247120, Ramygalos g. 149, Panevėžys) 11 297 (vienuolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt septynis) Lt 74 Lt pagal sutartis, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 297,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-į valstybės biudžetą – 353 (tris šimtus penkiasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.