- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-31-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08773-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- T. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. G. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, nes antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimą iš jo lėšų, kurių suma neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Antstolis atsisakė tenkinti T. G. skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.Nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4238-828/2012 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo Valstybės naudai. Antstolis nustatęs, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę, 2017 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-21514, ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-21513, nurodęs, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šiai dienai iš skolininko nėra išieškota jokia pinigų suma.Teismas pažymėjo, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kadangi įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos.Antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas T. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti atblokuoti pataisos namuose esančios sąskaitą 1 MMA dydžio sumai, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Nurodo, kad šiuo metu yra nedirbantis ir neturi lėšų mokėti antstoliui 56 Eur sumą. Antstoliui areštavus sąskaitą, apeliantas neturi galimybės nusipirkti vitaminų, kurie jam reikalingi, nes jis serga nepagydoma liga (ŽIV). Sutinka antstoliui mokėti po 15-50 Eur nuo atsiustos sumos, o įsidarbinus ir didesnę sumą. Prie skundo pridėjo įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo areštuotos pareiškėjo sąskaitos įkalinimo įstaigoje, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, kas antstolis I.Gaidelis vykdo išieškojimą iš skolininko T. G. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis nustatęs, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę, 2017 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-21514, nurodant, jog areštuoja 2,90 Eur skolos ir 49,95 Eur vykdymo išlaidų, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, pagal kurią antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirmą turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normasJei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPKLI skyriuje nustatytos taisyklės. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą iš skolininko T. G., priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolis areštavo lėšas, nenurodydamas, kad areštuojamos skolininko sąskaitoje esančios lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA). Taigi antstolio patvarkymu areštuoti visas esančias lėšas buvo pažeistos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos.Pagal CPK 736 straipsnio 1, 2 dalis iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip 20 proc., o iš viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį dalies išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.Kaip minėta ankščiau, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Antstolis vykdydamas išieškojimą toliau turi laikytis CPK 737 straipsnyje nustatytų taisyklių. Išaiškinama, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Kaip minėta ankščiau skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų, todėl vykdant tolimesnį išieškojimą antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į pinigų sumą lėšoms, esančioms sąskaitose vadovaujantis CPK 737 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Todėl apelianto skundas, kad antstolis apskritai negali nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio, yra nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio, 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15075-734/2017 panaikinti. Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
Antstolio 2017 m. vasario 9 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-21514 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pakeisti, nurodant, jog patvarkyme nurodyta suma išieškotina iš skolininko lėšų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.