- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- e2-634-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00115-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- P. M., K. B.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.4Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Empitransa‘‘ ieškinį atsakovams P. M., K. B., trečiajam asmeniui R. M. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB ,,Empitransa‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. M. 41.915,15 Eur nuostolių atlyginimo, iš K. B. - 5.597,80 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš atsakovų P. M. ir K. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė V. V. paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-824-210/2015 iškėlė UAB „Empitransa" bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. D.. Bankroto administratorius, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, atstovauja bankrutuojančios UAB „Empitransa" kreditorių interesus, siekdamas prisiteisti 47.512.95 Eur dydžio žalos atlyginimą, padarytą laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų, iš buvusių įmonės (duomenys neskelbtini) P. M. ir K. B.. (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2013 m. kovo 25 d. ėjo P. M., kuris buvo ir įmonės steigėju bei savininku nuo pat įmonės įsteigimo 2009 m. birželio 25 d. iki 2012 m. spalio 5 d. Vadovaujantis VĮ Registrų centras LR juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, R. M. ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d., tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo išėjusi motinystės atostogų, 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimu suteikė teises laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas P. M., todėl ieškovė ieškinio reikalavimų jos atžvilgiu nebereiškia. Nuo 2015 m. sausio 20 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės (duomenys neskelbtini) buvo K. B..
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nustatė, jog VĮ Registrų centrui atsakovas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2013 m., už 2014 metus finansinės atskaitomybės dokumentai yra nepateikti. Pagal ieškovės 2013 metų balansą, ilgalaikis jos turtas sudarė 66832,00 Lt (19355,89 Eur), trumpalaikis turtas 97791,00 Lt (28322,23 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 93616,00 Lt (27115,96 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2013 metais turėjo 7599,00 Lt (2200,82 Eur) pelno. Viešai prieinamais duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 24 d. įmonėje dirbo vienas darbuotojas, tuo tarpu 2014 m. lapkričio 11 d. ieškovė turėjo 12 darbuotojų. Todėl Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog esant tokiai padėčiai nėra galimybių, jog ieškovė ateityje galėtų vykdyti įmonės veiklą, mokėti įstatymuose nustatytus mokesčius. 2013 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę ieškovės turimo turto vertės, todėl įmonė jau 2013 m. buvo nemoki. Ieškovės nemokumas pripažintas įsiteisėjusia nutartimi, todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje (CPK 182 str. 2 d.). Ieškovės nemokumas nuo 2013 m. konstatuotas remiantis 2012 m. balansu, įmonė turėjo turto už 160.457,00 Lt (46.471,56 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 81.118,00 Lt (23.493,40 Eur). Todėl akivaizdu, jog jau 2012 m. ji nevykdė įsipareigojimų, nemokėjo skolų, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovė nuo 2012 m. galimai buvo faktiškai nemoki. Vien iš bankroto byloje pateiktų ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, kad ieškovės kreditoriniai reikalavimai pradėjo formuotis vėliausiai nuo 2013 m. liepos 31 d., ką patvirtina ieškinyje pateikta lentelė. Kadangi įmonės vadovai neperdavė įmonės dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikslaus ir galutinio kreditorių sąrašo, neatmestina galimybė, jog dalis kreditorių nėra žinoma. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-367-210/2016 patvirtino patikslintą ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 41.512,95 Eur sumai.
R. M. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d., tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo išėjusi motinystės atostogų ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimu suteikė teises laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas P. M.. Jis, laikinai ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. sausio 19 d., neveikė sąžiningai ir protingai, nors žinojo apie įmonės nemokumą, didėjančius įsiskolinimus, tačiau nedėjo pastangų nei gerinti įmonės finansinę būklę ir atsiskaityti su kreditoriais, nei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apskritai nesudarinėti naujų sutarčių įmonei esant nemokiai, tokiu būdu tik didindamas įmonės įsiskolinimus. 2013 m. rugpjūčio 26 d. tapęs laikinu (duomenys neskelbtini), jis vėliausiai 2014 m. balandžio 31 d. rengiant 2013 m. finansines ataskaitas sužinojo apie sunkią įmonės finansinę būklę ir nuo tos dienos jam kilo imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vykdydamas pareigas teikti būtiną finansinę informaciją viešiems registrams, jis neabejotinai žinojo apie 2013 m. įmonės nemokumą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir būtent dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo susiformavo ir augo įmonės pradelsti kreditoriniai reikalavimai. Pagal 2013 m. įmonės balansą įmonė turėjo turto už 164.623,00 Lt (47.678,12 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 93.616,00 Lt (27.113,07 Eur), akivaizdu, jog įmonė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, įmonės nemokumas konstatuotas 2015m. rugsėjo 2d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo. P. M. vadovaujant įmonei, pradėjo formuotis bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir iki pat bankroto bylos iškėlimo nebuvo mažinami, t.y. UAB „Šiaulių banko lizingas", G. V. įmonės, Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo, UAB „Centrako", UAB „Trinitronas", UAB „KLI LT", UAB „Sergel", VMI prie LR FM, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva" VSDFV Mažeikių skyriaus, UAB „Bitcare", AAS BTA Baltic Insurance Company kreditoriniai reikalavimai. Todėl P. M. turi atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nuo 2015 m. sausio 20 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės (duomenys neskelbtini) buvo K. B.. Jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015 m. sausio 20 d., vos tik tapus (duomenys neskelbtini), kadangi, 2013 m. balansas, pagal kurį buvo iškelta bankroto byla, buvo sudarytas 2014 m. balandžio 30 d. ir paviešintas iki atsakovui tampant įmonės (duomenys neskelbtini). K. B. šios pareigos taip pat neįvykdė. Jis nevykdė ir kitų įstatymais nustatytų imperatyvių pareigų, t. y. pareigos teikti būtiną finansinę įmonės informaciją viešiems registrams. Po bankroto bylos iškėlimo K. B. nebendradarbiavo su administratoriumi ir jam neperdavė nei bendrovės dokumentų, nei turto, nei duomenų apie turto buvimo vietą. Savo neveikimu atsakovas blogino nemokios įmonės padėtį, todėl turi atlyginti ieškovei ir jo kreditoriams padarytą žalą.
CK 2. 87 str. 7 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pareiga atlyginti įmonės ir kreditorių žalą numatyta ir ĮBĮ 8 str. 4 d., kuris numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratoriaus ieškinio sumą apskaičiavo pagal faktines aplinkybes, kuri yra lygi bankroto byloje patvirtintų reikalavimų ir administravimo išlaidų sumai. Paskutinė 2017 m. vasario 20 d. nutartimi teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 41.512,95 Eur. Registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė neturi, informacijos apie jos debitorius bankroto administratorius neturi dėl objektyvių aplinkybių. Todėl kreditorinių reikalavimų suma 41.512,95 Eur suma ir 6.000,00 Eur bankroto byloje patvirtintų administravimo išlaidų – viso 47.512,95 Eur - laikytina ieškovės ir jos kreditorių nuostoliais. Žala, padaryta ieškovei atsakovų veiksmais, apskaičiuojama kiekvienam iš jų atskirai pagal bankroto byloje pateiktų kreditorinių reikalavimų susiformavimo datą kiekvieno iš atsakovų vadovavimo ieškovei laikotarpiu. P. M. vadovavimo laikotarpiu susiformavusių kreditorinių reikalavimu suma 36.621,95 Eur, K. B. - 4.891.00 Eur. Ieškovės patirtą žalą taip pat sudaro ir bankroto administravimo išlaidos - 6.000,00 Eur. Bankroto administravimo išlaidos, apskaičiuojant žalą, skirstomos proporcingai atsakovams pagal jų vadovavimo laikotarpiu susiformavusių kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Atitinkamai P. M. kyla pareiga atlyginti 88,22% bankroto administravimo išlaidų – 5.293,20 Eur, o atsakovui K. B. - 11,78% bankroto administravimo išlaidų – 706,80 Eur. 6000,00 Eur administravimo išlaidų suma patvirtinta 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės kreditorių susirinkime. Todėl atsakovas P. M. privalo atlyginti 41.915,15 Eur, o K. B. – 5.597,80 Eur padarytą žalą.
Šalies argumentai
Jei atsakovai, skirtingais laikotarpiais būdami įmonės (duomenys neskelbtini), būtų tinkamai vykdę savo, kaip (duomenys neskelbtini), pareigas, būtų arba atsiskaitę su kreditoriais, arba laiku kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos arba patyrę mažesnę. Tai reiškia, kad tarp atsakovų nesąžiningo neveikimo ir bendrovės nemokumo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
CPK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas kreditoriui privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai privalo sumokėti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Atsakovai P. M. ir K. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, procesinių dokumentų teismui nepateikė.
Trečiasis asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, byloje yra pateiktas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-09-02 nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei, ji jau 2013 m. buvo nemoki ir kad nurodyta aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje. Nutartyje nėra nustatyta, kad įmonė laikoma nemokia nuo 2013 metų. Nutartyje remiantis įmonės 2013 m. balansu nurodoma, kad ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę jos turimo turto vertės, tačiau joje nėra konstatuota, kad visi tie įsipareigojimai buvo pradelsti. Teismas vadovavosi 2013 m. balanso duomenimis, nes už 2014 m. Juridinių asmenų registrui duomenys nėra pateikti. Nutartyje įmonės nemokumas konstatuotas remiantis ir vėlesniais nei 2013 metų duomenimis: ieškovės 2015-04-01 skola VSDFV, nustačius, jog paskutinį kartą lėšos iš ieškovės sąskaitos debeto mokėjimo būdu gautos 2015-01-26; darbuotojų skaičiaus sumažėjimu nuo 12 darbuotojų 2014-11-11 iki 1 darbuotojo 2015-08-24. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad įmonė jau 2012 metais buvo nemoki, nes remiasi 2013 metų balanso duomenimis, kuriame nėra įvertinti pradelsti įsiskolinimai, be to, palyginus 2012 m. duomenis su 2011 m., t.y. praėjusio ataskaitinio laikotarpio, duomenimis, matyti, kad 2012 m. bendra įmonės įsiskolinimų suma buvo 85 527,00 Lt mažesnė. Įmonė pagal 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitą tiek 2012 m., tiek 2013 m. dirbo pelningai, jos pelnas 2013 m. augo (2013 m. grynasis pelnas buvo 7 599,00 Eur, kai tuo tarpu 2012 m. buvo 1 961,00 Eur). Ieškovės įmonė nemokia tapo 2014 metų pabaigoje – 2015 metais. Ieškovės teigimu, įmonės kreditoriniai reikalavimai pradėjo formuotis vėliausiai nuo 2013-07-31. Tačiau įmonės vėlavimas sumokėti įmokas UAB „Šiaulių banko lizingas" 2013-07-31 buvo pavienis atvejis, be to, nors ir vėluojant, įmokos buvo mokamos. Esminė dalis kreditorinių reikalavimų pradėjo formuotis nuo 2014 m. balandžio 15 dienos. Ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-824-210/2015, kuria iškėlė UAB „Empitransa" bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. D.. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-367-210/2016 patvirtino patikslintą ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 41.512,95 Eur sumai. 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 6000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata. Bankroto administratorius, gindamas ieškovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl šios ieškovei padarytos žalos priteisimo iš įmonės vadovų, kadangi jie nevykdė pareigos atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams P. M. ir K. B., nes jų vadovavimo laikotarpiu ieškovė patyrė žalą.
Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais). Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Empitransa‘‘ matyti, kad nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2015m. rugsėjo 2d., įsiteisėjo 2015m. rugsėjo 14d. Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kad įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad įmonė buvo nemoki galimai jau 2012 metais, tačiau pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė teigia, kad įmonė nemoki tapo vėliausiai nuo 2013 metais nuo liepos 31 dienos, kai buvo pradelstas mokėjimas UAB ,,Šiaulių banko lizingas‘‘. Ieškovė vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2015m. rugsėjo 2d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje nustatyta, kad ieškovės įmonė, vertinant 2013 metų balanso duomenis, buvo nemoki. Šioje nutartyje teismas išvadas dėl įmonės nemokumo padarė įvertinęs ieškovės turtą 164.623,00 Lt (47.678,12 Eur) ir per vienerius metus mokėtinas sumas bei įsipareigojimus 93.616,00 Lt (27.113,07 Eur). Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad vertinant įmonės nemokumą reikalinga įvertinti jos pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį. Tačiau atsakovas P. M., ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas iki K. B., turėjo pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą naujam (duomenys neskelbtini) K. B., o pastarasis – bankroto administratoriui. Ieškovė nurodė, kad abu atsakovai su ieškove nebendradarbiavo, dokumentų, įmonės turto neperdavė, duomenų apie turto buvimo vietą nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įsiteisėjusioje 2015m. rugsėjo 2d. nutartyje nustatytų aplinkybių dėl įmonės nemokumo momento neginčijo, nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas dėl įmonės nemokumo momento. Trečiojo asmens argumentai ir išvados dėl įmonės nemokumo momento – kad ji galėjo tapti nemoki 2014-2015 metais, pagrįstos prielaidomis, nes už 2014 metus įmonė balanso juridinių asmenų registrui neteikė, o 2015 metais įmonei buvo iškelta bankroto byla. Trečiasis asmuo taip pat nepateikė teismui įmonės buhalterinių dokumentų ar duomenų apie turtą. Todėl teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo momento, vadovaujasi įsiteisėjusia 2017m. rugsėjo 2d. nutartimi konstatuotomis aplinkybėmis.
Dėl atsakovų atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Iš Juridinių asmenų registro UAB ,,Empitransa‘‘ išplėstinio išrašo, VSDFV informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, 2013-08-23 R. M. išduoto įgaliojimo P. M. matyti, kad UAB ,,Empitransa‘‘(duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2013 m. kovo 25 d. ėjo P. M., R. M. ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d., tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo išėjusi motinystės atostogų, 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimu suteikė teises laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas P. M., nuo 2015 m. sausio 20 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės (duomenys neskelbtini) buvo K. B..
Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.
LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Atsakovai P. M. ir K. B., ėję (duomenys neskelbtini) pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonei tapus nemokiai 2013 metais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, toks įmonės vadovų neteisėtas neveikimas yra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovai nevykdė ir kitų įmonės vadovui įstatymo nustatytų pareigų, tačiau iš žalos paskaičiavimo matyti, kad žalos atsiradimą sieja su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, todėl kiti ieškovės nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai nėra plačiau analizuojami.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai savo neteisėtu neveikimu padarė žalos ieškovei ir jos kreditoriams. ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).
Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonės nemokumas atsakovui P. M. turėjo būti žinomas 2013 metais, nes įmonės vadovas betarpiškai dalyvauja įmonės veikloje ir jam turi būti žinoma įmonės finansinė padėtis. Atsakovui K. B. apie įmonės nemokumą turėjo būti žinoma nuo 2015m. sausio 20d. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. nutartimi teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 41.512,95 Eur, 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 6000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata bankroto byloje. Sutiktina su ieškove, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 47.512,95 Eur nuostolių, kurių išieškoti nėra galimybės, nes bankroto administratoriui nėra perduoti nei įmonės dokumentai, nei turtas. Ieškovė pagrįstai žalą, padarytą jai atsakovų veiksmais, apskaičiavo atskirai pagal bankroto byloje pateiktų kreditorinių reikalavimų susiformavimo datą kiekvieno iš atsakovų vadovavimo ieškovei laikotarpiu, o žalą, kurią sudaro bankroto administravimo išlaidos – proporcingai priteistos žalos dydžiui, nes jų paskirstymas lygiomis dalimis šiuo atveju nebūtų teisingas atsižvelgiant į nevienodą atsakovų priteistinos žalos dydį bei vadovavimo laikotarpius. Iš ieškinyje pateiktų lentelių apie kreditorinių reikalavimų susiformavimą matyti, kad P. M. vadovavimo laikotarpiu susiformavusių kreditorinių reikalavimu suma 36.621,95 Eur, K. B. - 4.891.00 Eur. Atitinkamai P. M. kyla pareiga atlyginti 88,22 proc. bankroto administravimo išlaidų – 5.293,20 Eur, o atsakovui K. B. - 11,78 proc. bankroto administravimo išlaidų – 706,80 Eur. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir prašomų priteisti žalos dydžių neginčijo.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovų neteisėtas neveikimas – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymas – lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl, nustačius būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai), ieškovei iš atsakovo P. M. priteistina 41.915,15 Eur, o iš atsakovo K. B. – 5.597,80 Eur nuostolių atlyginimo.
Atsakovai yra praleidę terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos atitinkamai nuo iš jų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-02-23- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovė, kaip bankrutavausi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis). Iš atsakovo P. M. priteistina 41 915,15 Eur suma, žyminis mokestis už tokią sumą, teikiant ieškinį per EPP sistemą yra 854 Eur. Iš atsakovo K. B. priteistina 5 597,80 Eur suma, žyminis mokestis už tokią sumą, teikiant ieškinį per EPP sistemą yra 126 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo P. M. valstybei priteistina 854 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo K. B. – 126 Eur.
Kadangi nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų atžvilgiu ieškinys tenkintinas visiškai, kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.
Byloje patirtos 13,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai, iš kiekvieno po 6,84 Eur.
Trečiasis asmuo R. M. nurodo, kad byloje patyrė 2 001,09 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, trečiasis asmuo prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirma atsakove nurodė R. M., o priešieškiniu pakeitė jos procesinę padėtį į trečiąjį asmenį. Teismo vertinimu, ieškovė inicijuodama šią civilinę bylą, nepiktnaudžiavo teise, nes, paduodant ieškinį, nebuvo žinoma, kad R. M. yra netinkamas atsakovas. Pagal Juridinių asmenų registro išviešintus duomenis R. M. yra nurodyta kaip asmuo, einantis (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2013-05-08 iki 2015-01-27. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti viešo registro duomenimis, kol jie nėra nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos turi būti priteistinos iš atsakovų, nes civilinė byla inicijuota dėl jų neteisėtų veiksmų.
Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad trečiojo asmens R. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovų, iš abiejų atsakovų po 1 000,55 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB ,,Empitransa‘‘ (į.k. 302412272) iš atsakovo P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41.915,15 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus penkiolika eurų 15 ct) nuostolių atlyginimo, iš K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 5.597,80 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 80 ct) nuostolių atlyginimo.
Priteisti ieškovei BUAB ,,Empitransa‘‘ iš atsakovų P. M. ir K. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jiems priteistų sumų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-02-23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo P. M. 854 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 6,84 Eur (šešis eurus 84 centus) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo K. B. 126 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 6,84 Eur (šešis eurus 84 centus) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo P. M. ir atsakovo K. B. po 1 000,55 Eur (tūkstantį eurų 55 centus) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui R. M..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.