Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. G. su pareikštu ieškiniu sutiko.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Be to, šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje šalys savo pozicijas yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinius įrodymus. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai užtikrinti tinkamai, šalims buvo suteikta teisė išdėstyti savo pozicijas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šalių teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju teismas surašo sutrumpintus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui rašytiniuose paaiškinimuose pripažinus ieškinį, byloje nebeliko ginčo (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. gegužės 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G051210005 4 500,00 Lt (1 303,29 Eur) sumai, kuria atsakovas įsipareigojo jam perduotas pinigines lėšas grąžinti ieškovui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pagal paskolų grąžinimo grafiką. Atsakovas tinkamai nevykdė paskolos Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris, ieškovo skaičiavimu, sudaro 1 020,91 Eur negrąžintos paskolos ir 510,22 Eur palūkanų.

Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės laiku mokėti įmokas pagal Sutartis, ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymais suteikta teise nutraukti Sutartis prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto, todėl ieškovo prašymu 2005 m. gegužės 17 d. paskolos sutartis Nr. G051210005 nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnis, 6.217 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, Sutarties 3.1. ir 3.2 punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 020,91 Eur negrąžintos paskolos ir 510,22 Eur palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 96,79 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis Sutarties 3.3. punktu, atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintas paskolas ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (ne daugiau kaip už paskutines 180 dienų) paskaičiavo atsakovui 96,79 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 96,79 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi skolininkė privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininkę kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 627,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 37 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967, ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2005 m. gegužės 17 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. G051210005.

Priteisti ieškovui Valstybinio studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 020,91 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų ir 91 ct) negrąžintos paskolos, 510,22 Eur (penkių šimtų dešimties eurų ir 22 ct) palūkanų, 96,79 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 79 ct) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (1 627,92 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą