- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1152/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB bankas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivora“ bankroto byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Vaivora“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-35-123/2014. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą ir panaikino BUAB „Vaivora“ 2013 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia ir įpareigojo administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas teigia, kad teismų priimtos nutartys įtakoja banko, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas ir tai gali nulemti kreditorinio reikalavimo patenkinimo mastą. Nurodomos aplinkybės dėl teisių pažeidimo pareiškėjui paaiškėjo 2014 m. kovo 24 d., todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus proceso įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti AB „SEB bankas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užbaigtose“ bylose reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, t. y. sprendžiama dėl civilinės bylos iškėlimo, rengiamasi svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą, iškeliama bankroto byla, ji nagrinėjama, likviduojama bankrutavusi įmonė, priėmus bankroto byloje teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Taigi bankroto byla užbaigiama arba išsprendus ginčą iš esmės teismo sprendimu (ĮBĮ 32 str. 4 d.), arba nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnyje numatytais pagrindais. Tik dėl šių priimtų teismo procesinių sprendimų galimas proceso atnaujinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2011). Teismas sprendė, kad procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo, negali būti prilygintinas bylos užbaigimui. Tokių klausimų sprendimas patenka į vieną iš bankroto proceso etapų, bet jų negalima laikyti bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme. Esant nurodytai aplinkybei teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), todėl jį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 370 str. 1 d., 137 str. 3 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad klausimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo bus nagrinėjamas dar kartą kreditorių susirinkime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kiek tai susiję su BUAB „Vaivora“ kreditorių 2013 m. gegužės 8 d. nutarimų galiojimo klausimo išsprendimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pernelyg siaurai aiškino teisės normas, todėl be pagrindo apribojo banko teisę dalyvauti procese trečiuoju asmeniu, kai priimtas procesinis sprendimas yra susijęs su banko teisėmis ir pareigomis, t. y. nuo teismo procesinių sprendimų tiesiogiai priklauso banko kreditorinio reikalavimo BUAB „Vaivora“ bankroto byloje tenkinimo apimtis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad procesas, kai teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas klausimas dėl BUAB „Vaivora“ kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo, negali būti laikomas bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme.
3. Sistemiškai aiškinant CPK normas matyti, kad CPK 365 straipsnis siejamas ne su teismo procesu, kaip su atskira byla, bet su konkretaus ginčo išsprendimu priimant galutinę ir neskundžiamą nutartį tam tikru klausimu – šiuo atveju – nutartį dėl 2013 m. gegužės 8 d. BUAB „Vaivora“ kreditorių susirinkimo nutarimų. Atsisakydamas priimti banko prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, todėl nutartis turi būti panaikinta, o banko prašymas dėl proceso atnaujinimo priimtas ir patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „Vaivora“ iškelta bankroto byla. Hipotekos kreditoriaus AB SEB banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje sudarė 353 339,83 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi iš atsakovo kreditorių sąrašo išbraukė banką, kadangi realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą bei įvertinus iš įkeisto turto pardavimo pajamų tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį bei ją išskaičius iš gautų pardavus įkeistą turtą sumų, gavosi, jog banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą ir panaikino atsakovo BUAB „Vaivora“ kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimo 2-ąjį darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Vaivora“ veiklos pripažinimo pasibaigusia bei įpareigojo administratorių atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą. Teismas sprendė, kad atsakovo bankroto administratorius neteisingai apskaičiavo administravimo išlaidų dengimo proporcijas tarp BUAB „Vaivora“ kreditorių. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 31d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2497/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad hipotekos kreditoriui tenkanti administravimo išlaidų atlyginimo suma turi būti skaičiuojama ne nuo įkeisto turto pardavimo pajamų, o nuo banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalies, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, dalis, viršijanti hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumą, prieš nuskaitant jam tenkančias administravimo išlaidas, turėtų būti perkeliama į piniginių lėšų, gautų iš neįkeisto turto dalį ir tik po to iš likusių hipotekos kreditoriui lėšų išskaičiuotinos administravimo išlaidos, o likusi suma turėtų būti nukreipiama kreditorinio reikalavimo dengimui.
Apelianto manymu, paminėtos teismų nutartys įtakojo banko, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus bei lėmė banko kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto procese patenkinimo mastą, tačiau nei skundo teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme metu bankas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas, apie bylą neinformuotas, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismas pernelyg siaurai aiškino nurodytą proceso teisės normą ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Teismas teisingai nurodė, kad UAB „Vaivora“ bankroto byla nėra išnagrinėta, ji nėra užbaigta išsprendus ginčą iš esmės teismo sprendimu (ĮBĮ 32 str. 4 d.), arba nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnyje numatytais pagrindais, o procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo, negali būti prilygintas bylos užbaigimui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad proceso atnaujinimas bankroto bylose yra draudžiamas įstatymo. CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų bankroto bylose. Tokio sprendimo forma – sprendimas ar nutartis – neturi teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-395/2012). CPK 366 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma CPK 365 straipsnio atžvilgiu. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi panaikino 2013 m. gegužės 3 d. BUAB „Vaivora“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl BUAB „Vaivora“ veiklos pripažinimo pasibaigusia, bei įpareigojo administratorę atlikti naują administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto ir neįkeisto turto paskirstymo perskaičiavimą. Nurodyta teismo nutartimi nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, o buvo svarstomi bankroto administratoriaus veiksmai, nustatant proporcingą bankroto administravimo išlaidų paskirstymą. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas, o administravimo išlaidų perskirstymo klausimas perduotas administratoriui spręsti pakartotinai. Manydamas, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, pareiškėjas gali pasinaudoti CPK 47 straipsnio 1 dalimi ir įstoti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, iš naujo sprendžiant teismo panaikinto kreditorių susirinkimo nutarimo klausimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.