- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2-411-429/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19928-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Elmaras Urbonas, Vilius Masiulis, Almaras Urbonas
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Dainai Cikanavičienei, J. J., Ramunei Bakutienei, Gerdai Sakalauskaitei, Kamilei Trainei,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Laurynui Zinkevičiui,
trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincijos, R. U., A. S. atstovui, advokatui Elmarui Urbonui,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. S., I. B., A. B., A. S., Linai B. S., R. U., S. M., J. M., R. L., Z. S., J. S. M., A. Š., A. J., A. F., uždarosios akcinės bendrovės „Eurodentista“ atstovui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincijai, E. S., I. B., A. B., A. S., Linai B. S., R. U., S. M., J. M., R. L., Z. S., J. S. M., A. Š., A. J., A. F., uždarajai akcinei bendrovei „Eurodentista“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas pateikė ieškinį ir galutinį (patikslinus trečiuosius asmenis) patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) Apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-9510 nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypų, adresai (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusiu; 2) priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 6-14, 4 t., e. b. l. 4-13).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su trečiaisiais asmenimis E. S., I. B., A. B. ir UAB „Eurodentista“ yra žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Per nurodytą žemės sklypą (tarnaujantį daiktą) Apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-9510 yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms iki žemės sklypo (viešpataujantis daiktas) (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad 2014 metais į naujai suformuotą žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), pateko ne tik sujungti žemės sklypai (viešpataujantys) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) bei buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), bet ir juose buvę pastatai, kurių adresai (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad naujai suformavus žemės sklypą (viešpataujantį) atsirado galimybės iš jo tiesiogiai patekti tiek į (duomenys neskelbtini)tiek ir į (duomenys neskelbtini)gatves.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gali pro jo sklype esantį bromą, tik iki 1,9 m galima įvažiuoti į sklypą.
Ieškovo atstovas advokatas Vilius Masiulis teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sujungus sklypus (duomenys neskelbtini)pasidarė žymiai didesnis sklypas bei atsirado galimybė patekti tiek iš (duomenys neskelbtini)tiek iš (duomenys neskelbtini). Advokatas atkreipė dėmesį į 2014 m. Nacionalinės žemės tarnybos išsakytą poziciją, kad teisingesnis ir racionalesnis patekimas prie pastatų yra iš Prieplaukos g. Be to, kelias yra apžėlęs, apaugęs žolėmis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., e. b. l. 193-195, 5 t., e. b. l. 101-106). Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliajame plane, patvirtintame 2002 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 165 „Dėl Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 220 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), 7 detaliojo plano“ pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.
Žemės sklype nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis iki (duomenys neskelbtini)esančių pastatų (viešpataujantis daiktas). Patikrinus šių pastatų registraciją Nekilnojamojo turto registre, nustatyta: 1) pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, būklė – sunaikintas; 2) pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype (kadastro Nr. 1901/0165:27), esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas įregistruotas, tačiau nebaigtas statyti, baigtumas – 46 proc.; 3) pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas; 4) registruotų pastatų, kurių adresas būtų (duomenys neskelbtini), nėra, taip pat nėra įregistruotas toks adresas. Tačiau atsižvelgus į Kauno senamiesčio 6-ojo kvartalo, esančio tarp (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini)detalųjį planą, matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu (duomenys neskelbtini), sudarė bendrą masyvą, kuris šiuo metu yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimuose ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pastebėjo, kad sunku dėstyti gynybinę poziciją, kadangi faktinė naudotoja yra Jėzuitų provincija. Pažymėjo, jog šioje byloje atsakovais neturėtų būti vien tik Lietuvos Respublika, kadangi ginčijamo akto tikslas buvo ne žemės sklypas, o statiniai. Atkreipė dėmesį į privalomąjį bendrininkavimą, šiuo atveju, tiek žemės sklypo savininkų, tiek ir statinių savininkų teises tiesiogiai ir vienodai paliečia (2014 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, R. U., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu (4 t., e. b. l. 78-79). Paaiškino, kad šiuo metu yra vykdomas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbai, todėl tik sulaukus Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistų sprendimų ir rekomendacijų, būtų galima nagrinėti ieškovo reikalavimą. Pažymėjo, kad prašomas panaikinti servitutas yra labai jautrioje Kultūros paveldo Kauno senamiestyje zonoje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu ir pašo jį atmesti. Atsiliepime A. S. nurodė, kad šiuo metu yra nustatytas naujas servitutas iš Prieplaukos krantinės, tačiau naujas kelias yra nepravažiuojamas dėl grunto, kai yra patvinkęs vandeniu, o naudojantis senuoju keliu yra galimybė privažiuoti prie pat pastato, nes kelio danga yra asfaltuota. (7 t., e. b. l. 162-163).
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincijos, R. U., A. S. atstovas, advokatas Almaras Urbonas teismo posėdžio metu pritarė atsakovės atstovui. Advokatas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Nr. 3K-3-472/2010 Pažymėjo, kad A. S. turi nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini)įėjimas į tą nuosavybę yra iš (duomenys neskelbtini) (garso įrašas 19.40 –19.52).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra (5 t., e. b. l. 97).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra (7 t., e. b. l. 177-180).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
0,1419 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), nuosavybės teise priklauso: 604/1419 dalis trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S., 36/473 dalis – tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. B., A. B., 12/473 dalis – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Eurodentista“, 671/4\1419 dalis – ieškovui R. M. (1 t., e. b. l. 132-133).
Ginčo sklype 2008 m. rugpjūčio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-9510 buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) – 0,0112 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis iki Santakos g. 1,3,5/T. D. g. 5 (1 t., e. b. l. 16, 4 t. 19-20).
Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties
Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 37 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – servitutas, nustatytas Apskrities viršininko įsakymu privatiems asmenims priklausančiame sklype. Šioje byloje ieškovas kelia reikalavimą, susijusį su administraciniu aktu nustatyto servituto pripažinimo pasibaigusiu jam daline nuosavybės teise priklausančiame sklype. Tai yra reikalavimai keliami būtent su atsakovės priimtu administraciniu aktu. Be to, Gretimo (viešpataujančio servituto) sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėjimo teise žemės sklypą valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, jog Gretimas sklypas panaudos teise perduotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincijai, sklypo savininke yra atsakovė, Lietuvos Respublika. Todėl sprendimus, susijusius su Gretimu sklypu, turi priimti savininkė.
Tuo tarpu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).
Šioje byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, yra įtraukti Lietuvos jėzuitų provincija bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Nesutinkantys su patikslintu ieškiniu, yra pateikę atsiliepimus, juose nurodant savo atsikirtimus į patikslintą ieškinį. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-7-149/2008).
Pagal dispozityvumo principą, apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja iš esmės, o tinkamų atsakovų neįtraukimas į bylą gali turėti įtakos ginčo išsprendimo rezultatui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).
Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus tam tikras išimtis, t. y. trečiasis asmuo atsakovo pusėje, palyginus jį su atsakovu, neturi teisės pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nesutiko keisti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinės padėties.
Teismas, atsižvelgęs į ieškovo keliamą reikalavimą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra absoliutaus privalomojo procesinio bendrininkavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne visi į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimus, jie užėmė pasyvią poziciją. Minėta, jog ginčijamas servitutas nustatytas atsakovės atstovės administraciniu aktu, Gretimo sklypo savininkė yra atsakovė, todėl nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, jog šiuo atveju, ieškovo reikalavimas tiek žemės sklypo savininkų, tiek ir statinių savininkų teises tiesiogiai ir vienodai paliečia. Byloje nėra duomenų, jog visi gyvenamųjų namų gyventojai naudojasi ar siekia naudotis ginčijamu servitutu. Todėl negalima teigti, kad teismo sprendimas vienodai ir tiesiogiai palies visų pastatų savininkų teises.
Teismui konstatavus santykinį privalomąjį bendrininkavimą, atsakovės argumentai dėl absoliutaus privalomojo procesinio bendrininkavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalis reglamentuoja imperatyvius servituto pasibaigimo pagrindus, iš kurių vienas yra išnykus servituto būtinumui (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servituto būtinumas yra tada, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad sujungus žemės sklypus Santakos g. 1, 3, 5 ir T. D. g. 1, buvo nustatytas 0,0305 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini).Įrengtas privažiavimas ir praėjimas iki pat (duomenys neskelbtini)pastatų laiptinių. Nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincija, R. U., A. S. nurodė, kad nesutinka su servituto pripažinimo pasibaigusiu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų Ginčo sklype esančio servituto būtinumą. Minėta, kad sujungus sklypus, numatytas naujas servitutas, suteikiantis galimybę patekti iki pastatų tiek iš Santakos g., tiek ir iš Prieplaukos kr. Byloje pateiktas foto nuotraukas dėl negalimumo naudotis Gretimame sklype nustatytu servitutu paneigia kiti NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų pateiktas aktas apie Gretimame sklype numatyto servituto naudojimą (4 t., e. b. l. 81-83). Be to, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. S. argumentai dėl greitosios pagalbos, gaisrinės ir kitų tarnybų privažiavimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ginčo servitutas yra įvažiavimas pro arką (gali įvažiuoti ne aukštesnė nei 2 m mašinos), kas apsunkintų didesnių mašinų įvažiavimą.
Pažymėtina, kad servitutas nustatomas tada, kad neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. atliktas žemės naudojimo patikrinimai paneigia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, argumentus dėl faktinio servituto naudojimo ir būtinumo. Pažymėtina, kad Ginčo sklype pravažiavimas iki pastatų (duomenys neskelbtini) net neįrengtas, nors ir yra galimybė pėstiesiems praeiti yra, tačiau auga daugiametės gėlės, krūmų želdiniai. Servituto būtinumo nepaneigia ir pateikti duomenys dėl sklypo Santakos g. 5 formavimo (8 t., e.b l. 164-165). Priešingai, byloje esantys įrodymai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos atlikti sklypų naudojimo aktai, pačios Nacionalinės žemės tarnybos išsakyta pozicija dėl servitutų tikslingumo, pertvarkytų sklypų planai ir naujo servituto nustatytas patvirtina ieškovo teiginius dėl servituto būtinumo pasibaigimo. Vien tik Gretimą sklypą panaudos teise valdančios Lietuvos jėzuitų provincijos nesutikimas, be jokių nesutikimą pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą (1 t., e. b. l. 36).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo patikslintinas ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė, keipdamasi į teismą, sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, jis priteistinas iš atsakovės (1 t., e. b. l. 70) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas patyrė 49,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš atsakovo – valstybei (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti pasibaigusiu Apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-9510 nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1901-0165-0010, adresas (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypų, adresai (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusiu.
Priteisti ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 49,30 Eur (keturiasdešimt devynis eurus trisdešimt euro centų) ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.