Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-392/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Spauda“ dėl patalpų pripažinimo ieškovo nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. gruodžio 28 d. AB „Spauda“ direktorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti šiai bendrovei restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2657-781/2013 šis pareiškimas priimtas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas AB „Spauda“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla.

AB „Spauda“ nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą, kad yra patalpų, esančių adresu Laisvės pr. 60, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. savininkas, tačiau nevykdo savo pareigos sumokėti taikant dvišalę restituciją priteistų 3 631 000 Lt piniginių lėšų. Taigi de facto buvo įvykdyta vienašalė restitucija. Ieškovui priteistų piniginių lėšų išsiieškojimas šiuo metu yra neįmanomas dėl atsakovo restruktūrizavimo proceso. Vykdant dvišalę restituciją, šalys turėjo įvykdyti priešpriešines pareigas. CK 6.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato ko kita. CK 6.46 straipsniu įtvirtinta skolininko teisė sustabdyti prievolės įvykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės įvykdymo sustabdymą. Remdamasi šiomis teisės normomis, UAB „Sisteminio modernizavimo grupė” turi teisę reikalauti pripažinti, kad AB „Spauda” neįgyja nuosavybės teisės į patalpas, kadangi nevykdė priešpriešinės (apmokėjimo) pareigos. Tokiu būdu pripažintina, kad patalpų savininkas yra UAB „Sisteminio modernizavimo grupė”.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

2. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nepasisakė dėl CK 6.39 straipsnio normų taikymo nagrinėjamoje situacijoje.

Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismas glaustai, tačiau atsakė į esminius ieškiniu keliamus klausimus, įvertino bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Ginčas byloje kilo dėl patalpų, esančių Laisvės pr. 60, Vilnius nuosavybės teisių. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą nustatė, jog bylos šalis siejo 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau tekste ir Sutartis), kuria atsakovas AB „Spauda“ jam nuosavybės teise priklaususias patalpas, esančias adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, perleido ieškovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ už 3 631 000 Lt (b. l. 13-19). Minėtas sandoris šalių susitarimu buvo laikomas ir turto priėmimo – perdavimo aktu, pagal kurį ginčo patalpos nuo sutarties pasirašymo momento perėjo ieškovo nuosavybėn (b. l. 17, Sutarties 7.1. p.). 2004 m. vasario 24 d. buvo pasirašytas 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas, nustatęs naują atsiskaitymo tarp sutarties šalių tvarką ir sąlygas (b. l. 20-23). AB „Spauda“ patvirtino, jog ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pagal minėtą sutartį, ir jos pakeitimą, yra visiškai atsiskaitęs (b. l. 24).

2008 m. sausio 30 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovas iš ieškovo išsinuomojo daugiau nei pusę ginčo patalpų, perleistų 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 120-127). AB „Spauda“ įvertinęs sandorių tikslingumą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 26 d. sutartį (b. l. 25-30). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 AB „Spauda“ ieškinį tenkino, Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pripažino prieštaraujančia juridinio asmens tikslams ir negaliojančia, taikė dvišalę restituciją: ginčo patalpas, esančias adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, grąžino AB „Spauda“ nuosavybėn, o UAB „Sistemos modernizavimo grupė“ iš AB „Spauda“ priteisė 3 631 000 Lt (b. l. 31-51). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 yra įsiteisėjęs, jo pagrindu UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nuosavybės teisė į ginčo patalpas Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruota (b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia pripažinti, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso jam, kadangi atsakovas nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 nustatytų įpareigojimų, t. y. nesumoka 3 631 000 Lt sumos.

CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Vadinasi, ginčą tarp šalių dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas sureguliavo minėtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo pasirinktas restitucijos taikymo būdas nustatė, jog patalpos, esančios adresu Laisvės pr. 60, Vilnius nuosavybės teise perduodamos atsakovui AB „Spauda“, ieškovui iš atsakovo priteisiant už patalpas sumokėtą pinigų sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl ieškovo pareikštu ieškiniu keliami reikalavimai negali būti tenkinami. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuo pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Šiuo atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas sureguliavo šalių teisinius santykius – grąžino juos į iki civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 ginčyto 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvusią padėtį, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismui atmeta ieškovo pareikštus reikalavimus, kuriais iš esmės siekiama sukurti kitokią nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą teisinę situaciją.

Teisėjų kolegija pažymi jog apeliantas reikalavimus grindžia CK 6.39 straipsnio 3 dalies norma, nustatančia, jog priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenustato ko kita. Jo teigimu, ieškovui įvykdžius įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam nustatytą pareigą ir ginčo patalpas grąžinus atsakovui, jis privalėjo nedelsiant sumokėti sprendimu nustatytas sumas ieškovui. To nepadarius, apeliantas mano, jog remiantis CK 6.46 straipsniu, jis turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą ir reikalauti grąžinti ginčo patalpas jo nuosavybėn. Apeliantas savo reikalavimus grįsdamas aptartomis teisės normomis (CK 6.39 ir 6.46 str.) neįvertina to, jog jos reglamentuoja prievolinius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Prievoliniai santykiai atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų (CK 6.2 str.), o šiuo atveju šalis sieja ne prievoliniai teisiniai santykiai, nulemti sandorių (kadangi šalis siejęs Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu), o įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu nustatyta restitucijos taikymo tvarka. Visi jos vykdymo metu tarp šalių kilę klausimai reguliuojami ne prievolinių teisinių santykių, bet vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Taikant prievolinės teisės normas negali būti išspręsti klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir apelianto argumentus taip pat nustatė, jog atsakovas AB „Spauda“ Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 neįvykdo ne dėl vengimo ar negalėjimo įvykdyti teismo įpareigojimų, bet dėl jam taikomų restruktūrizavimo proceso ypatumų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2012 m. gruodžio 28 d. teisme buvo gautas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“ iškėlimo. 2013 m. sausio 2 d. buvo priimta nutartis, kuria pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo priimtas bei sustabdytas atsakovo turto ir turtinių teisių realizavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Pirmosios instancijos teisme, civilinėje byloje Nr. B2-2657-781/2013, išnagrinėjus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“ iškėlimo, jis buvo netenkintas, tačiau apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-4745-464/2013 pakartotinai įvertinęs pareiškimą, jį tenkino ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė AB „Spauda“ restruktūrizavimo bylą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, sureguliavęs šalių teisinius santykius dėl ginčo patalpų nuosavybės teisių buvo priimtas galiojant 2013 m. sausio 2 d. nutarčiai, kuria sustabdytas atsakovo turto ir turtinių teisių realizavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti 3 631 000 Lt sumą vykdymas buvo sustabdytas.

Iki restruktūrizavimo plano, kuris yra įmonės savininkų, vadovų ir kreditorių susitarimas dėl konkrečios įmonės verslo perspektyvų, patvirtinimo restruktūrizuojama įmonė naudojasi tam tikromis lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas, reikalavimų įskaitymas ir kt. Šiais veiksmais siekiama restruktūrizavimo proceso tikslo - padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, o ne, kaip teigia apeliantas, vengti teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog atsakovo AB „Spauda“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-2106-345/2014, kurioje kaip trečiasis asmuo dalyvauja ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintas AB „Spauda“ restruktūrizavimo planas. Įmonės restruktūrizavimo plane, be kitų priemonių, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (ĮRĮ 12 str. 1 d. 4 p.). Vadinasi apeliantas dalyvaudamas atsakovo restruktūrizavimo procese ir turėdamas jam reikalavimus pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą galėjo ir turėjo įgyvendinti savo teises restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog restituciją pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą bus galima įgyvendinti išnagrinėjus restruktūrizavimo bylą.

Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimas gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo motyvus, konstatuoja, kad nors skundžiamo sprendimo motyvai yra glausti, sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės, pateikta ieškovo argumentų bei ginčo teisinių santykių analizė. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ir išvadas sprendžiamu klausimu priėmė vadovaudamasis šalių pateiktų įrodymų visuma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Bylos duomenimis apeliantas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė atleisti. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kaip minėta, atsakovui AB „Spauda“ 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2106-345/2014 iškelta restruktūrizavimo byla. Apeliantas nurodytos teisės normos pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jo prašymas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo nesprendžiamas, o sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“, įmonės kodas 126332142, 2014 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 605115 sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio žyminį mokestį. Išaiškinti ieškovui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.