Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-164-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-03-24Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-12-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2A-164-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00720-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-164-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00720-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.8.9.; 2.6.8.12.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvirija“ ieškinį atsakovui E. M. dėl sandorių negaliojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Egvirija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimų sandorius ir 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – iš E. M. ieškovės BUAB „Egvirija“ naudai priteisti 8 565,19 Eur bei 5 procentų palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-847-856/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Egvirija“, konstatuojant, kad atsakovės nemokumą patvirtina 2017 ir 2018 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaitos, kreditorių sąrašas, ieškovui bankroto byla buvo iškelta vadovaujantis 2017 ir 2018 metų finansiniais duomenimis. Nuo UAB „Egvirija“ įregistravimo iki jos bankroto bendrovės vadovu buvo paskirtas atsakovas E. M.. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Egvirija“ kreditorių finansinių reikalavimų 20 692,10 Eur sumai. BUAB „Egvirija“ nebegalėdama tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, 2018 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu sumokėjo E. M. 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 3 078 Eur, 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 687,19 Eur, 2018 m. lapkričio 14 d. – 800 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant, kad „grąžinama skola atskaitingam asmeniui“. Mano, kad BUAB „Egvirija“ ir E. M. sudaryti minėti sandoriai yra negaliojantys actio Pauliana ieškinio pagrindu. Pažymi, kad sandoriai atitinka visas actio Pauliana ieškiniui keliamas sąlygas.

3. Atsakovas E. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. sausio 1 dieną jam, kaip atskaitingam asmeniui, įmonė buvo skolinga 14 871,80 Eur, skola buvo neišmokėta nuo 2012 metų, nors ji privalėjo būti išmokėta per mėnesį. Skola atsirado dar 2009 metais, įmonė dirbo pelningai, todėl atsakovas, kaip atskaitingas asmuo savo lėšomis pirkdavo prekes ir paslaugas siekiant tokiu būdu padidinti įmonės pelną. Tikėjo, kad įmonė greitai apmokės skolas, nes sudarė neterminuotą sutartį su Švedijos įmone ir teikė jiems statybos baigiamųjų darbų apdailos paslaugas. Per liepos - rugpjūčio mėnesius gavo 16 376,00 Eur pajamų. Ieškovės teiginys, kad rugsėjo - lapkričio mėnesius pervedant skolą atsakovui nebuvo laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo yra neteisingas, nes įmonė vykdomųjų raštų neturėjo, todėl eilės tvarka buvo sumokėti visi mokesčiai į biudžetą – 1 598,09 Eur, buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos: darbo užmokestis – 12 072,48 Eur bei 8 565,19 Eur įmonės skola atsakovui, skolos dalis nuo 2012 metų iki 2015-06-30. Tai pati seniausia kalendorinė įmonės skola, kuri atsirado laikotarpiu, kada įmonė dirbo pelningai ir pelnas vis didėjo, išmokėta 4 401,44 Eur dienpinigių. Visus mokėjimus atliko laikydamasis įstatymų, atsakovui įmonė dar liko skolinga 4 588,39 Eur. 2018 m liepos - spalio mėnesiais įmonė, gaudama geras pajamas iš darbinių santykių su Švedijos įmone, tikėjosi, kad finansinė padėtis greitai stabilizuosis. Todėl per minėtus 2018 m rugsėjo - lapkričio mėnesius grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu arba prekėmis skolą tiekėjams apmokėjo sumoje 4 951,56 Eur. Ieškinyje nurodytų kreditorių eiliškumas prasideda tik nuo 2017 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais UAB „Egvirija“ mokėjimo sandorius – 2018 m. rugsėjo 1 d., mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d., mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo E. M. 8 565,19 Eur sumą ieškovei BUAB „Egvirija“. Priteisė iš atsakovo E. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 565,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei BUAB „Egvirija“. Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovei BUAB „Egvirija“ 617,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš E. M. 193 Eur žyminio mokesčio, teismo turėtų 6,08 Eur pašto išlaidų, iš viso 199,08 Eur į valstybės pajamas.

5. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog ieškovės ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių, negavusių iš ieškovės prievolių įvykdymo, teises, kadangi jais buvo suteikta išskirtinė privilegija vienam iš kreditorių, t. y. atsakovui. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Egvirija“ jau būdama nemokia, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamais sandoriais su atsakovu E. M. patenkino tik atsakovo reikalavimus, todėl tokie veiksmai yra pagrįstai vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (LAT 2012 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-82/2013).

Atsiliepimas

6. Pažymėjo, kad atsakovas E. M. pateiktame atsiliepime nurodė, jog jam skola neišmokėta nuo 2012 m. ir jis turėjo pirmumo teisę, tačiau į bylą jokių įrodymų nepateikė nei apie skolos atsiradimo laiką nei apie reikalavimą grąžinti susidariusią skolą. Konstatavo jog byloje yra visos actio Paulina instituto taikymo sąlygos, todėl 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo sandoriai ir 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės BUAB „Egvirija“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Šioje byloje bankroto administratorius ginčija ne konkrečius sandorius, kurių pagrindu atsakovui UAB „Egvirija“ išmokėjo pinigines lėšas, o buhalterinės apskaitos dokumentus ir mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina pinigų išmokėjimo faktą. Atsakovas E. M. nurodė, kad jam skola neišmokėta nuo 2012 m. pagal avansinę apyskaita ir atsakovas turėjo pirmumo teisę. Skundžiamame sprendime tik pažymėta, kad atsakovas į bylą jokių įrodymų nepateikė nei apie skolos atsiradimo laiką nei apie reikalavimą grąžinti susidariusią skolą. Visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas tik vertino ir analizavo aplinkybes, susijusias su piniginių lėšų išmokėjimo faktu, tačiau visiškai nebuvo vertintos ir analizuotos faktinės aplinkybės, susijusios su avansine apyskaita, skolos susidarymo pagal avansinę apyskaitą pagrindais, laikotarpiais bei mokėjimo terminais, t. y. nevertintas faktinis pagrindas, kuris sąlygojo piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui. BUAB „Egvirija“ bankroto administratoriui pateikti visi su UAB „Egvirija“ susiję dokumentai, todėl būtent ieškovė disponuoja nurodyto pobūdžio dokumentais, kurie leidžia nustatyti skolos atsiradimo pagrindą ir laikotarpį. Ieškovei teikiant ieškinį teismui minėti disponuojami dokumentai nebuvo pateikti, nors jų pagrindu reiškiamas ieškinys.

7.2. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Tiek skundžiamame sprendime, tiek ieškinyje visiškai nepagrįstai taikomos minėtų taisyklių 10 punktas, nes jame nurodomi pinigų sumokėjimo į kasą terminai. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo įmonės (UAB „Egvirija“) naudai už prekes ir paslaugas. Taigi, atsakovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už įmonę. Tuo tarpu Taisyklių 10 punktas numato atskaitingo asmens gautų pinigų atidavimo į kasą tvarką ir terminus. Avanso apyskaitos sudaromos kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Šioje byloje priimant skundžiamą sprendimą apsiribojant formaliu bylos aplinkybių vertinimu, nevertinti skolos atsakovui susidarymo pagrindai ir terminai.

7.3. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Egvirija“, išmokėdama atsakovui pagal avansinę apyskaitą susidariusi įsiskolinimą, nebuvo atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditoriais: Valstybinio socialinio draudimo fondu, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šiuo atveju visiškai nevertina nurodytų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo terminas. Nenustačius konkretaus nurodytiems kreditoriams įsipareigojimų atsiradimo termino, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Pagal viešus duomenis laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Egvirija“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjo. Nurodytu laikotarpiu taip pat UAB „Egvirija“ neturėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui. Teismas nurodytų aplinkybių nevertino. Taigi, šiuo atveju atsakovui išmokant minėtas pinigines lėšas pagal avansinę apyskaitą nurodytiems kreditoriams įsiskolinimo nebuvo.

7.4. Nagrinėjant tarp šalių ginčą būtina nustatyti, kuris iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus. Teismas minėtų aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Nustačius, kad atsakovas pagal avansinę apyskaitą turėjo seniausią reikalavimą, nėra pagrindo konstatuoti CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Egvirija“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovo teiginiai, jog „bankroto administratorius ginčija ne konkrečius sandorius, kurių pagrindu atsakovui UAB „Egvirija“ išmokėjo pinigines lėšas, o buhalterinės apskaitos dokumentus ir mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina pinigų išmokėjimo faktą“ yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškiniu skundžiami mokėjimai atsakovui E. M. laikytini vienašaliais sandoriais, kurie gali būti ginčijami ir pripažįstami negaliojančiais. Lietuvos teismai savo formuojamoje praktikoje pripažįsta, kad kasos pajamų/išlaidų orderiai gali būti ginčijami, kaip sandoriai.

8.2. Atsakovo teiginys, jog „nevertintas faktinis pagrindas, kuris sąlygojo piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui“ yra visiškai nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir tinkamai įvertino faktinį pagrindą dėl piniginių lėšų išmokėjimo atsakovui, taip pat dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo terminų. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, jog „ieškovės ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių, negavusių iš ieškovės prievolių įvykdymo, teises, kadangi jais buvo suteikta išskirtinė privilegija vienam iš kreditorių, t. y. atsakovui“.

8.3. Atsakovas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog „nepagrįstai taikomos minėtų taisyklių 10 punktas“ yra visiškai nepagrįsti. Taisyklėse yra numatytas imperatyvus įpareigojimas atskaitingiems asmenims kas mėnesį grąžinti lėšas į kasą, bet ne atskaitingiems asmenims kas mėnesį susigrąžinti bendrovės reikmėms išleistas lėšas. Taisyklės nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su tuo, kada atskaitingam asmeniui bendrovė turi grąžinti pinigines lėšas.

8.4. Atsakovas ir ieškovė nėra sudarę paskolos sutarčių, kitų susitarimų, kuriais bendrovė būtų įsipareigojusi konkrečiu terminu atsakovui grąžinti pinigines lėšas, todėl pinigų mokėjimo terminai gali būti vertinami tik pagal CK 6.873 str. (per 30 dienų nuo pareikalavimo). Tai patvirtino byloje liudytoja V. M.. Vertinant CK 6.930¹ str. ir 6.66 str. pažeidimą, nėra aktualus sandorio (skolos) sudarymo momentas, o aktualus prievolės atlikti mokėjimą momentas. Nors apeliantas teigia, kad jis bendrovei paskolino lėšas dar 2012 m., bet neįrodo, kad būtent 2012 m. ieškovui jau kilo prievolė grąžinti pinigines lėšas. Taigi, aplinkybės, susijusios su tuo, kada atsakovas ieškovei buvo paskolinęs pinigines lėšas, šiai bylai neturi jokios reikšmės.

8.5. Tarp šalių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jokio ginčo dėl skolos susidarymo pagrindo nekilo, todėl apeliantas savo skunde negali kelti naujų argumentų. Jei apeliantas manė, jog yra tikslinga analizuoti pirminius dokumentus, kurių pagrindu susidarė reikalavimo teisės į ieškovę, jis turėjo galimybę nurodyti savo atsiliepime, jog tai bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat turėjo teisę pareikšti teismui prašymą, jog atitinkami įrodymai turi būti iš ieškovės išreikalauti. Atsakovas tokiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Atsakovas yra ieškovės kreditorius, todėl turėjo galimybę kreiptis į bankroto administratorių dėl duomenų pateikimo, kaip bendrovės kreditorius.

8.6. Apeliantas skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų dvejoti, jog CK 6.930¹ str. ir CK 6.66 str. nuostatos skundžiamame sprendime yra pritaikytos netinkamai. Įvertinus tai, kad bendrovė jau 2017 m. nebeturėjo pakankamai turto visiems įsipareigojimams įvykdyti, tai, kad iki šiol egzistuoja neįvykdyti iki 2014 m. susidarę įsipareigojimai, pagal CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p. ieškovė turėjo vykdyti mokėjimus pagal pareikštus reikalavimus kalendorinio eiliškumo tvarka, t. y. vykdyti mokėjimus ne E. M. (kuris iš turimų bendrovės dokumentų dar nebuvo pareiškęs reikalavimo grąžinti skolą), bet pavyzdžiui, J. R. IĮ, UAB „Mimeta“ ir kitiems.

Šalies argumentai

8.7. Apeliantas nurodo, kad pagal viešus duomenis laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Egvirija“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjo. Tačiau internetinio tinklalapio rekvizitai.vz.lt informacija nėra laikytina patikima informacija. Be to, negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su atsisakymo terminais, sutartinių įsipareigojimų tarp UAB „Egvirija“ ir kitų juridinių asmenų pobūdžio. Šios aplinkybės skundžiamame pirmosios instancijos teisme yra detaliai įvertintos. Kita vertus, yra visiškai neaiški apelianto skunde naudojama sąvoka „įsipareigojimo pobūdis“ ir kaip jos vertinimas gali įtakoti galutinį sprendimą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė actio Pauliana institutą, ar bankroto administratorė turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remiantis tuo, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Egvirija“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Egvirija“ vadovu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo atsakovas E. M..

12. UAB „Egvirija“ 2018 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu E. M. išmokėjo 2000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. išmokėjo 3078 Eur, 2018 m. lapkričio 9 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2687 Eur, 2018 m. lapkričio 14 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 800 Eur, nurodant, kad grąžinama skola atskaitingam asmeniui. Laikotarpiu nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Egvirija“ atsakovui E. M. bankiniu pavedimu bei grynaisiais pinigais išmokėjo iš viso 8 565,19 Eur sumą kaip skolą atskaitingam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

13. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Egvirija“ kreditoriniai reikalavimai 20 692,10 Eur sumai.

Dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės reikšti ieškinį CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (ne)turėjimo

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią kasacinio teismo praktiką sprendžia, kad pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys prieštarauja nutarties 14 punkte aptartai kasacinio teismo pratikai.

16. Pinigų pervedimo atsakovui metu (laikotarpiu nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.) galiojo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Pagal ĮBĮ įtvirtintą reguliavimą nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymas pereina teismo paskirtam bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Taigi, nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮBĮ nustatyta tvarka. Kreditorių teises ĮBĮ nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę.

17. Iš sisteminio ĮBĮ nuostatų vertinimo matyti, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

18. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

19. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

20. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas).

21. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019)

22. Ieškovė, prašydama ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nurodė CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidimą. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDF ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, bankroto administratorius gali ginčyti sandorius esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai ir kreditorių teisių pažeidimą analizuoti tik šios teisės normos aspektu. Taigi, CK 6.930¹ straipsnio teisiniu pagrindu ieškinys turi būti atmetamas.

23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1. dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2. skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3. kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Kiekvienu atveju teismas nustato byloje reikšmingas aplinkybes, pvz., kokia kreditoriaus, reiškiančio actio Pauliana, reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai, kaip jie vyksta (ar skola mokama geruoju, ar nevengiama atsiskaitinėti) ir pan.

24. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus (pvz., gauna atlyginimą, į kurį gali būti nukreiptas alimentų išieškojimas), tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

25. Kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, be konkrečiai apibrėžtų kreditoriaus interesų pažeidimo atvejų, nustatyta, kad skolininko sudarytu sandoriu jie gali būti pažeisti ir kitais įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais, tai kreditoriaus teisėti interesai gali būti pažeidžiami įvairiai. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

26. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 1) Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Egvirija“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 20 692,10 Eur: UAB „Mimeta“ - 8 024,76 Eur sumai, J. R. IĮ - 505,68 Eur, UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ – 2 231,70 Eur, UAB „Aivita“ – 847,23 Eur; 2) Tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu minėti kreditoriai jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę (skolininką), t. y. skolų mokėjimo terminai kreditoriams jau buvo suėję, patvirtina byloje esantys dokumentai: pagal UAB „Mimeta“ ieškovui UAB „Egvirija“ išrašytą 2018 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2018 m. birželio 17 d., pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. lapkričio 27 d., pagal tris 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitas faktūras atsiskaityti turėjo iki 2017 m. spalio 22 d., pagal 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. rugsėjo 3 d., pagal 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 2019 m. sausio 15 d. J. R. IĮ reikalavimas UAB „Egvirija“ ir byloje esančios 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 505,68 Eur skola kreditoriui J. R. IĮ yra susidariusi nuo 2014 metų. Nors atsakovas E. M. atsiliepime bei teismo posėdžio metu liudytoja V. M. nurodė, kad su šia įmone UAB „Egvirija“ turėjo atsiskaityti tik pardavus prekes, kad dalis prekių buvo brokuotos, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė, priešingai, ant byloje pateiktų 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitų faktūrų yra nurodyta, kad apmokėti sąskaitas iki 2014 m. rugpjūčio 30, 2014 m. rugsėjo 13 d. ir iki 2015 m. gegužės 17 d. Su kreditoriui UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ ieškovas neatsiskaitė nuo 2018 m. balandžio 18 d., pagal 2 731,70 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį skolos (500 Eur) apmokėjo 2018 m. liepos 20 d. Kreditoriui UAB „Aivita“ 847,23 Eur skola susidariusi nuo 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. gegužės 2, 8, 15, 22 d., 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., pagal tarp UAB „Aivita“ ir UAB „Egvirija“ 2014 m. sausio 2 d. sudarytą Sutartį, 2.1 punktą ieškovė atsiskaityti turėjo per 45 dienas nuo prekių gavimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „Egvirija“ faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas pagal 2017 ir 2018 m. balanso duomenis (2017 metais bendrovė turėjo 38 969 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 51 266 Eur, 2018 metais bendrovė turėjo 28 262 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 40 117 Eur (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu).

28. Atsakovas E. M., pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2018 metų spalio mėnesį gavę informaciją iš Švedijos įmonės, jog nutraukia bendradarbiavimą su UAB „Egvirija“ dėl iškilusių finansinių sunkumų sužinojo, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų, o 2018 m. lapkričio 1-10 dienomis įmonė priėmė sprendimą inicijuoti įmonei bankrotą.

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovas E. M. privalėjimą sudaryti 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. skolų grąžinimo sandorius (t. y. atlikti pinigų išmokėjimus) bendrai 8 565,19 Eur sumai motyvuoja tuo, jog ieškovė, kaip skolininkė, turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui nuo 2012 metų, o kitiems kreditoriams įsiskolinimai buvo susidarę vėliau.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas formaliai sprendė, jog BUAB „Egvirija“, išmokėdama atsakovui pagal avansinę apyskaitą susidariusį įsiskolinimą, nebuvo atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditoriais: Valstybinio socialinio draudimo fondu, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas byloje nevertino nurodytų kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo termino. Kaip teisingai pažymi apeliantas, nenustačius konkretaus nurodytiems kreditoriams įsipareigojimų atsiradimo termino, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pažeistos kitų kreditorių teisės.

31. Pažymėtina, kad apeliantas remiasi aplinkybe, jog pagal viešus duomenis laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Egvirija“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjo. Nurodytu laikotarpiu taip pat UAB „Egvirija“ neturėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors liudytoja V. M. teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „Egvirija“ buvo atsiskaičiusi su valstybe, tačiau iš byloje esančios 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos nutarties matyti, kad skola VSDFV yra 325,76 Eur suma, VMI – 3 304,28 Eur, kuri civilinės bylos Nr. B2-317-856/2019 duomenimis susidarė 2018 m. lapkričio mėnesį deklaravus pridėtinės vertės mokestį. Šių prieštaravimų byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Taigi, teismas neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

32. Pažymėtina, kad atsakovas E. M. byloje nurodė, jog skola neišmokėta nuo 2012 m. pagal avansinę apyskaitą ir atsakovas turėjo pirmumo teisę. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nevertinto ir neanalizavo faktinės aplinkybės, susijusios su avansine apyskaita, skolos susidarymo pagal avansinę apyskaitą pagrindais, laikotarpiais bei mokėjimo terminais, t. y. nevertintas faktinis pagrindas, kuris sąlygojo piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtus dokumentus turėjo pateikti ieškovė, kadangi jai perduoti visi įmonės dokumentai, o to nepadarius, dokumentai išreikalautini teismo, kadangi jie yra reikšmingi nustatant atsikaitymo eiliškumą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas actio Pauliana instituto pagrindu ginčyti sandorius, turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su atsiskaitymo terminais, sutartinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams pobūdis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apsiribojama tik formaliu nurodymu, kad minėtų juridinių asmenų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, tačiau nenurodytas kreditorinių reikalavimų eiliškumas, jų konkretūs mokėjimo terminai atsižvelgiant į sutartinių santykių pobūdį bei skolos susidarymo atsakovui terminus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad neįvertinus visų anksčiau nurodytų aplinkybių susijusių su ginčo sandoriais, negalima daryti išvados, kad ginčo sandorių sudarymas yra negaliojantis ieškovės nurodomu teisiniu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus bei išspręsti šalių ginčą iš esmės.

36. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė – ButkuvienėIrena Stasiūnienė