- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- I-5395-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00053-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. P. (A. P.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleistą parą.
Paaiškino, kad nuo 2011-05-27 ne kartą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas žiauriomis, nežmoniškomis bei orumą žeminančiomis sąlygomis. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos buvo nuolat perpildytos, trūko vietos pajudėti. Kadangi neveikė vėdinimo sistema arba jos iš viso nebuvo, trūko gryno oro. Patalpų apšvietimas buvo labai prastas ir vargino akis. Nebuvo įmanoma pailsėti. Pastatas buvo senas ir neremontuotas, o tualetai – siaubingi. Be to, gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems asmenims.
Netinkamos laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygos A. P. sukėlė didelių fizinių bei dvasinių nepatogumų, bendravimo sutrikimų, nuolatinę depresiją, prastą apetitą, privertė jį jaustis nepilnaverčiu ir morališkai palūžusiu.
Teismo posėdyje A. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms ir policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.
Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas A. P., yra sudaryta galimybė nuo 6.00 val. iki 22.00 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Mano, kad minimalus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.
Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), langas ir (arba) langai. Tiek vėdinimo sistema, tiek langai užtikrina oro cirkuliaciją ir patalpos vėdinimą.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.
Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais.
Atsižvelgdama į tai, kad A. P. į teismą kreipėsi praėjus beveik trims metams nuo tariamai patirtos žalos, atsakovė prašė jo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2012-03-07 iki 2012-03-13, atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valstybės institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina po 100 Eur už kiekvieną šioje ligoninėje praleistą parą.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad teise į ieškinį A. P. pasinaudojo tik 2016-01-06, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
A. P. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-12-31 (b. l. 3), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo iki 2012-12-30 įskaitytinai praleido ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kamerų-palatų plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. A. P. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, daroma išvada, kad jis teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-12-31, o laikotarpiui iki 2012-12-30 įskaitytinai praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu A. P. padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-12-31.
Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12, t. y. 7 lovadienius (b. l. 12), pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas – 15,45 kv. m (b. l. 66). Šioje kamerų tipo palatoje yra 4 dviaukštės lovos (b. l. 68). Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 30 plotas yra 15,45 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovė nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant A. P. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, visą jo gydymo joje laikotarpį pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai šios palatos ploto.
Nuo 2013-06-04 iki 2013-06-11, t. y. 7 lovadienius (b. l. 13), A. P. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas – 22,84 kv. m; šioje palatoje yra 7 lovos (b. l. 74, 75). Atsižvelgiant į palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 1 ploto.
Nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 ir nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15, t. y. 14 lovadienių (b. l. 14, 17), A. P. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas – 19,8 kv. m; joje yra 6 lovos (b. l. 74, 75). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, darytina išvada, kad visas 14 dienų pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, jam nebuvo skirta pakankamai ploto.
Nuo 2014-07-22 iki 2013-07-29, t. y. 7 lovadienius (b. l. 15), A. P. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas – 24,92 kv. m; šioje palatoje yra 7 lovos (b. l. 73). Atsižvelgiant į palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 2 ploto.
Nuo 2015-05-26 iki 2015-06-02, t. y. 7 lovadienius (b. l. 16), A. P. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas – 21,25 kv. m; joje yra 3 vieno aukšto ir 2 dviaukštės lovos (b. l. 66, 68). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, darytina išvada, kad visas 7 dienas pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 27, jam nebuvo skirta pakankamai ploto.
Nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08, t. y. 7 lovadienius (b. l. 18), A. P. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20, kurios plotas – 7,19 kv. m; šioje palatoje yra 2 dviejų aukštų lovos (b. l. 65, 68 ). Atsižvelgiant į kamerų tipo palatos plotą, joje galėjo būti laikomas 1 asmuo. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 20 ploto.
Taigi, iš viso gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12, nuo 2013-06-04 iki 2013-06-11, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26, nuo 2014-07-22 iki 2014-07-29, nuo 2015-05-26 iki 2015-06-02, nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15 ir nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08 visą jo nurodytą gydymosi laikotarpį nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrių kamerų-palatų ploto. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už gydymo 49 netinkamomis sąlygomis dienas yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ploto trūkumas pareiškėjui iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti ir ilsėtis gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrių lokaliniuose sektoriuose bei gyvenamosiose patalpose. Atsakovės argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo A. P..
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Pareiškėjas nurodė, kad tualetai buvo siaubingi, o gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems asmenims.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-27 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-1749 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje-palatoje Nr. 27 yra įrengti sanitariniai mazgai (unitazas ir praustuvė). Pažymėta, kad sanitariniai techniniai įrenginiai buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs ir techniškai tvarkingi (b. l. 58–59). Kitų duomenų nėra pateikta. Įvertinus administracinėje byloje esančią informaciją, negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Dėl kitų gyvenimo sąlygų
Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. ir 2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameros-palatos buvo vėdinamos natūraliai per langus. Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 punkto reikalavimą, kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų orą turi būti vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatomis. Pagal šio teisės akto 20.1 punktą, natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. Administracinėje byloje nėra jokių vėdinimo netinkamumą patvirtinančių įrodymų. A. P. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko, minėto pažeidimo negalima nustatyti.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-02-13 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-252 matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje-palatoje Nr. 20 išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 396 lx (b. l. 36–37), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkte reglamentuojamą ne mažesnę nei 200 lx vertę. Kitų duomenų nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo nepasitvirtino.
Iš atsakovės atstovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose-palatose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 pažeidimų, kurie galėtų turėti itin neigiamą poveikį asmeniui, nenustatyta. Kamerų-palatų, kuriuose buvo laikomas A. P., temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai atitiko teisės aktų reikalavimus. Patikrinimų metu sanitariniame mazge ir palatose buvo švaru, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Asmenims buvo sudaryta galimybė duše naudotis karštu vandeniu. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės patvirtintą tvarką, palatas kasdien valo palatiniai sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai. Patalpų valymo darbai registruojami. Valymo inventoriaus išdavimas pacientams nėra numatytas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikti 2012–2015 m. darbų priėmimo aktai (b. l. 42–56 patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameros-palatos ir kitos patalpos yra remontuojamos. Remonto darbai buvo atliekami ir kamerų-palatų, kuriose buvo laikomas A. P.. Iš 2012-06-13 darbų priėmimo akto Nr. BD-592 matyti, kad Vidaus skyriaus palatose Nr. 1 ir Nr. 3 buvo įrengti papildomi šviestuvai (b. l. 44). 2012 m. taip pat buvo suremontuota Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palata Nr. 2 (nuo lubų ir sienų nugrandyti seni dažai, jos nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos, taip pat nudažyti langai, durys, lovos ir radiatoriai) (b. l. 45), bendrojo skyriaus kamera Nr. 27 (nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos lubos bei sienos, nudažytos grindys, langai, durys, lovos ir radiatoriai, suremontuotas sanitarinis mazgas (b. l. 48–49). 2014 m. ir 2015 m. buvo atlikti remonto darbai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje (b. l. 53, 54–55). Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos nebuvo remontuojamos, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2011-12-28 sudarė sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (b. l. 24–26), o 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 30–32). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Atliktų patikrinimų metu buitinių kentėjų buvimo požymių vizualiai nebuvo nustatyta. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 19–21). Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi pacientų naudojimosi dušu tvarką bei naudojimusi dušu grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę (b. l. 69–71, 72).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas prašo priteisti po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleistą parą. Nors byloje nėra duomenų, kad A. P. sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose-palatose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, A. P. subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 340 Eur. A. P. reikalavimas priteisti po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleistą parą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2016 m. sausio mėnesį sudarė 265,64 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. (A. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo A. P. (A. P.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.