Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ ieškinį atsakovei notarei A. S. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti darbovietės administracijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas nustatytu terminu nebuvo gautas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė 2018 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į Raseinių r. 1-ąjį notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) mirusios B. L. R. palikimo priėmimo. B. L. R. sūnus L. R. 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog jis priėmė B. L. R. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaravo pareiškimo patenkinimui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8524-615/2020 L. R. pareiškimą patenkino. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 5 d. Raseinių r. 1-ojo notarų biuro notarė A. S. 2020 m. birželio 9 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir piniginis indėlis, esantis AB Swedbank sąskaitoje nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nustačius, kad trečiasis asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, 2020 m. birželio 9 d. išduotas Raseinių r. 1-ojo notarų biuro notarės A. S., po B. L. R. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 285 straipsnio 5 dalimi ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2020 m. birželio 9 d. ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. ASR 1077).

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.