- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1-651-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01270-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. G.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. G. 2020 m. sausio 8 d. apie 14.20 val. Vilniuje, Oslo g., ties pastatu Šiltnamių g. Nr. 29, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
D. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną susitikęs draugą kaltinamasis nuvažiavo su juo į šio namus, kur vartojo alkoholį (degtinę). Nesijautė girtas. Tuo metu paskambino kaltinamojo žmona ir pasakė, kad susirgo mažametė dukra, todėl reikia važiuoti į polikliniką. D. G. turėjo grįžti su automobiliu Škoda Octavia namo, kad žmona galėtų važiuoti į polikliniką. Tada kaltinamasis iš karto važiavo automobiliu. Jis nesakė žmonai, kad vartojo alkoholį, jog ši nepyktų, taip pat negalvojo, kad taip greitai organizmas sureaguos į alkoholį. Kaltinamasis važiavo transporto priemone apie penkias minutes iki susidūrimo su kitu automobiliu. Automobilis Škoda Octavia priklauso žmonai. Jis ir sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Kartais vartoja alkoholį, neigiamai vertina padarytus veiksmus, apgailestauja, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Žmona šiuo metu yra motinystės atostogose, automobilis reikalingas, nes dukra mokosi ir lanko būrelius tolimu atstumu nuo gyvenamosios vietos.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o D. G., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 8 d. apie 13.30 val. važiavo automobiliu VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Oslo g. Važiuodamas gatve, antra eismo juosta per galinio vaizdo matymo veidrodėlį pamatė automobilį, kuris iš vienos eismo juostos rikiuojasi į kitą ir taip nuolat kartoja. Liudytojas važiavo toliau antra eismo juosta, kai minėtas automobilis aplenkė jį pirma eismo juosta. Aplenkęs liudytoją, automobilis pirma eismo juosta staiga norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, nes pirmoje eismo juostoje pradėjo formuotis automobilių grūstis. Automobilis rikiuodamasis trenkėsi į liudytojo dešinį priekinį sparną. Po smūgio jis nedelsiant sustojo, o kito automobilio vairuotojas pradėjo rankomis rodyti važiuoti į šalikelę. Už jų sustojo greitosios pagalbos automobilis. Iš šio automobilio išlipę medicinos darbuotojai, priėję prie vairuotojo, atėmė iš jo automobilio raktelius ir ištempė jį iš automobilio. Į liudytojo automobilį atsitrenkė automobilis Škoda. Matė, kad automobilio Škoda vairuotojas yra neblaivus, elgiasi neadekvačiai. Todėl liudytojas iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 40).
L. P. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 43).
Liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, 2020 m. sausio 8 d. nuo 7.30 val. iki 19.30 val. dirbdamas su kolega D. B. (D. B.), apie 14.01 val. gavo pranešimą, kad nuo Savanorių pr., neprivažiavus ligoninės, gatvėje susidūrė automobiliai VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus, pranešė dalyvis, laukia. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi GMP 0820 vairuotojas A. S. (A. S.), kuris paaiškino, kad, važiuodamas su tarnybiniu automobiliu Oslo g. link Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Škoda, kuris pavojingai manevravo, t. y. nuolat persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, apvažinėjo kitas važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės. Važiuodamas Oslo g., privažiavus Šiltnamių st., automobilis Škoda važiavo pirma eismo juosta ir staigiai rikiavosi į antrą eismo juostą, kuria važiavo automobilis VW Bora, ir į jį atsitrenkė. A. S. po eismo įvykio iš karto sustojo. Automobilio Škoda vairuotojas elgėsi neadekvačiai, veiksmai buvo nekoordinuoti, todėl automobilio VW Bora vairuotojas iškvietė policiją. Jis nustatė, kad minėtą automobilį Škoda vairavo D. G.. Bendraujant su juo, užuodė iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli. Jis paklausė, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus. D. G. pasakė, kad 2020 m. sausio 8 d. ryte išgėrė apie 200 ml degtinės ir daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. D. G. pasakė, kad įpūs mažiausiai 1,2 promilių. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 apie 14.12 val. D. G. buvo nustatytas 0,29 promilių girtumas. Tai jiems sukėlė įtarimų, kadangi asmens būklė neatitiko alkotesterio parodymų, todėl jie radijo ryšiu į įvykio vietą iškvietė kitą ekipažą. Kol atvyko kitas ekipažas, jie visą laiką vairuotoją stebėjo, jokių skysčių jis negėrė. Į įvykio vietą atvykęs V1727 alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 D. G. 14.20 val. nustatė 2,25 promilių neblaivumą, o 14.36 val. – 2,63 promilių neblaivumą. D. G. neneigė vairavimo esant neblaiviam fakto (b. l. 45–46).
Šio policijos pareigūno 2020 m. sausio 8 d. tarnybine pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 9).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 8 d. apie 13.56 val. Savanorių pr., neprivažiavus iki ligoninės, susidūrė automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus (b. l. 7).
2020 m. sausio 8 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad D. G. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli (b. l. 11).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad D. G. 2020 m. sausio 8 d. 14.20 val. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 14.36 val. – 2,63 promilių neblaivumas (b. l. 13, 14).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. gegužės 18 d. (b. l. 12).
Bylos duomenimis, automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. G. (b. l. 17–18).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia vertė yra 3257 Eur be PVM (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu D. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai su draugu vartojo alkoholį (degtinę). Tai, jog D. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginio liudytojo L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo rašytinis paaiškinimas (teismas nenustatė priežasčių abejoti šio liudytojo objektyvumu ir patikimumu); liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo tarnybinis pranešimas; BIRT ataskaitų žiūryklė; 2020 m. sausio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. gegužės 18 d. (b. l. 12)).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, dėl jo 2018 m. sausio 23 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 66–67), baustas administracine tvarka turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 68–72), dirba, vedęs, turi du mažamečius vaikus (b. l. 87–88). Byloje nėra duomenų apie D. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo gaunamą darbo užmokestį (b. l. 89), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti D. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
D. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad D. G. esant dideliam neblaivumo laipsniui vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, kaltinamasis pavojingai manevravo tarp eismo juostų. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi D. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir devyniems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 9 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
D. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Škoda Octavia, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis registruotas D. G. sutuoktinės S. G. vardu (b. l. 17–18). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šio turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Kita vertus, byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad S. G. žinojo, jog kaltinamasis ketina vairuoti automobilį būdamas neblaivus, ir leido jam elgtis neleistinu būdu. Pats D. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis telefoninio pokalbio metu bijojo pasakyti tiesą apie alkoholio vartojimą žmonai, kad ši nesupyktų. Taigi kaltinamasis savavališkai naudojosi automobiliu darydamas nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. su kaltinamuoju augina dvi mažametes dukras, iš kurių viena yra gimusi visai neseniai, t. y. 2019 m. spalio 25 d. (b. l. 88). Pati kaltinamojo žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi nėra abejonių, kad S. G. transporto priemonė reikalinga prisidėti prie tinkamos vaikų priežiūros. Todėl, konfiskavus automobilį, kuris yra taip pat ir D. G. sutuoktinės S. G. nuosavybė, natūra, nagrinėjamu atveju tai galėtų būti prilyginama sąžiningos turto savininkės S. G. nubaudimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pati prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis Škoda Octavia įvertintas 3257 Eur (be PVM) (b. l. 20). Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM neturėtų būti skaičiuojamas, nes D. G. nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. G. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 3257 Eur.
VI. Kiti klausimai
D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 33). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 8 d. 14.20 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 11.33 val. (viena diena) (b. l. 22, 36). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 8 d. 14.20 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 11.33 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 3257 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus).
D. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.