Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1309-1043/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2A-1309-1043/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00298-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1309-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00298-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7594-217/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo V. P. 2 860,86 Eur negrąžintą kredito dalį, 239,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. vasario 9 d., 20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 860,86 Eur vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d., 1 919,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 7 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 860,86 Eur vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės - tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, ir atsakovo - vartojimo kredito gavėjo V. P., 2019 m. spalio 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K390525850 (toliau - Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 886,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 procentų), 503,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 31 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė 2021 m. vasario 3 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį, kadangi atsakovas nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus bei nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė laikė, jog yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Kadangi atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

3. Atsakovas V. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. P. 2 860,86 Eur negrąžinto kredito dalį, 239,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 860,86 Eur vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, skaičiuojant nuo likutinio negrąžinto kredito skolos dydžio, iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d., 503,58 Eur tarpininkavimo mokestį, 7 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 611,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 222,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. spalio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K390525850, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3 200 Eur vartojimo kreditą, 60 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 20 procentų. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 886,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 procentų), 503,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 31 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2021 m. vasario 3 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 860,86 Eur negrąžinto kredito.

7. Teismas ieškovės reikalavimus priteisti 239,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 9 d.), 20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 860,86 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 20 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. sumokėti 1 886,80 Eur. Likusi palūkanų skola, kurią ieškovas tikėjosi gauti pagal sutartį yra 1 639,83 Eur (1 886,80 – 239,97 – 7,00). Tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos kredito davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), galėjo tikėtis gauti 20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, todėl reikalavimas dėl 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 860,86 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo likutinės skolos dydžio (2024 m. spalio 31 d.) tenkinamas.

8. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 919,19 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas nustatė, kad šalys vartojimo kredito sutartyje dėl tarpininkavimo mokesčio susitarė su nuolaida – 503,58 Eur (2 303,58 Eur tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 1 800 Eur nuolaida). Atsakovas buvo informuotas, kad bendra jo mokama suma, kurią turės sumokėti pagal sutartį yra 5 590,38 Eur, t. y. pritaikius tarpininkavimo mokesčio nuolaidą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte nurodyta, kad į vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų (specialiųjų sąlygų) teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokestis į mėnesio mokamą sumą buvo įskaičiuotas. Bendrųjų sąlygų 1.29 punktas nustato, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas. Kas sudaro 1 919,19 Eur tarpininkavimo mokestį, t. y. kokias išlaidas patyrė ieškovė, duomenų nepateikta. O 5.3 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Tačiau specialiosiose sąlygose paskaičiuotas tarpininkavimo mokestis yra iš anksto, nors nurodyta, kad skaičiuojamas 9.90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį negali būti didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas, įvertinęs Kredito sutarties nuostatas ir Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sprendė, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Teismas nurodė, kad Sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose yra nurodyta, jog, Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšį. Priešingas sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 415,61 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkintinas, o kadangi atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jo ieškovei priteisiamas 503,58 Eur tarpininkavimo mokestis.

9. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, teismas nustatė, kad šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, todėl nutraukus sutartį, negali būti priteisiamos.

10. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimus tenkinęs 71,04 proc. ieškovei iš atsakovo priteisė 222,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (80,28 Eur žyminis mokestis bei 142,08 Eur už teisines paslaugas).

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo V. P. 20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 860,86 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 75 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma - 1 886,80 Eur. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 886,80 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis bus persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

1.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

1.3. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dešimt pilnų įmokų (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Kadangi negrąžinta kredito dalis nuo dešimtosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų bei į tai, kad šalys susitarė, o atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 860,86 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepakito iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo Teismui dienos. Taip pat, Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.

1.4. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar Sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai).

1.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Atsakovas V. P. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį dydžio skaičiavimo metodo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis išspręsti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2019 m. spalio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K390525850, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3200,00 Eur vartojimo kreditą, 60 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 20 procentų. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 886,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), 503,58 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida iki 2024 m. spalio 31 d. Atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė ir dalies paskolos negrąžino, todėl ieškovė vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė 2021 m. vasario 9 d.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad 20 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (2 860,86 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), o ne pagal Sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos 2 860,86 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimas 20 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

23. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

24. Pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo keisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydas Žibas