Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-26 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įskaitant į bausmės laiką sulaikymą – 2 paras, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-15 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 4 MGL (520 Lt) bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir 2008-07-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 4 MGL (520 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. 2 metams atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

V. R., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, LR pilietis, lenkas, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d., ir

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, šiuo metu dirbantis pagal patentą (iš žodžių), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., V. R. ir D. V. panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

E. D., V. R. ir D. V. 2010 m. sausio 08 d. apie 19.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje D. V. atvedus nukentėjusįjį E. D. į iš anksto sutartą vietą prie prekybos centro „Maxima“, esančio Viršuliškių g. 30, Vilniuje, kur V. R. apsimesdamas, kad jis užpuola D. V., pridėjo jam peilį prie kaklo ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tuo pat metu E. D. priėjo prie nukentėjusiojo E. D. iš nugaros pusės ir ranka suėmęs už kaklo, tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam išsigandus ir atidavus E. D. prie savęs turėtą, J. Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“, 557 Lt vertės su UAB „Tele2“ SIM kortele, 5 Lt vertės, pagrobė svetimą, J. Z. priklausantį 562 Lt vertės turtą

Šiais veiksmais E. D. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., o D. V. – LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.

Apklaustas 2011-02-24 teisiamajame posėdyje E. D. kaltu prisipažino visiškai ir pareiškė, kad jis neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų E. D. parodymų matyti, kad jis pažįsta D. V. nuo mokyklos laikų, kai jie kartu mokėsi. Kitas įtarime neįvardintas žmogus, įvardintas kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvo Vitalijus, jo pavardės nežino, kur gyvena irgi tiksliai nežino, jis jam minėjo, kad gyvena Lentvaryje pas motiną. Vitalijaus kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jį galėtų atpažinti. Kai Vitalijus būdavo Vilniuje – jis nakvodavo pas jį. Prisimena, kad 2010 gegužės mėnesį Vitalijus ir jis buvo pristatyti į Karoliniškių policijos nuovadą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, tuomet juos nubaudė. Prisimena, kad galimai įtarime nurodytu laiku jis kartu su Vitalijumi atvažiavo pas D. V.. Jie užėjo pas jį į butą adresu Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, tiksliai adreso nežino, gali parodyti. Jie bendravo. Bendraujant Darius pasakė, kad vienas jo draugas, vardu Edgaras skolingas jam apie 10 litų. Jis norėjo atgauti savo pinigus, be to jam reikėjo pinigų. Jis pasakė, kad tas vaikinas yra „lochas“ ir iš jo galima atimti mobiliojo ryšio telefoną, be to jis niekam nepasiskųs. Darius sugalvojo visą planą, t.y.: Darius ateis į sutartą atokesnę vietą kartu su Edgaru, o jis ir Vitalij užpuls juos. Vitalijus siekiant įbauginti Edgarą turėjo užpuolimo metu pridėti Dariui prie kaklo peilį, o jis pasiimtų Edgaro telefoną. Turėjo atrodyti, kad Darius yra irgi užpuolamas. Tai viskas vyko tą pačią dieną. Galimai įtarime nurodytu laiku jis ir Vitalijus laukė Viršuliškių gatvėje, sutartoje vietoje, galėtų tą vietą parodyti. Tuo metu pamatė einančius Darių ir jo draugą. Kaip ir sutarta – Vitalijus užpuolė Darių, pridėjęs jam prie kaklo peilį, o jis priėjo prie Dariaus draugo, kuris išsigandęs jam paprašius pats atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Express Music“, tikslesnių šio modelio duomenų jis nežino. „Dėl akių“ Vitalijus paėmė Dariaus mobiliojo ryšio telefoną, modelio nežino. Po to jis ir Vitalijus pabėgo. Po įvykio, nepraėjus valandai, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino Darius ir pasakė, kad Edgaras išėjo ir pasiūlė jiems visiems trims susitikti prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje, Viršuliškių gatvėje. Susitikus jie perdavė abu mobiliojo ryšio telefonus Dariui, kuris po to nuėjo. Dėl šio įvykio jokios naudos neturėjo, kadangi Dariui reikalingas buvo Edgaro mobiliojo ryšio telefonas už skolas. Po to įvykio buvo susitikęs Darių ir Vitalijų. Tai Darius jam ir patarė išvažiuoti į kaimą Utenoje, kadangi jis jam papasakojo, kad pareigūnai bendravo su juo ir jis jiems papasakojo viską apie šį incidentą. Iš tikrųjų nenorėjo problemų su policija, todėl ir išvažiavo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 113, 117, t. 2, b/l 163, 164).

Apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildė, kad plėšimuisi ryžosi, nes paprašė D. V.. E. D. atsiprašė, kai buvo susitikę po minėto įvykio klube. Su ieškiniu sutinka, žada per mėnesį atlyginti žalą, taip pat planuoja išsilaikyti egzaminus ir įsidarbinti (t. 2, b.l. 164).

Apklaustas 2011-03-39 posėdyje parodė, kad jo parodymai teisingi, o V. R. ir D. V. meluoja. Po įvykio neaptarinėjo su V. R. ir D. V., ką sakys policijoje ir teisme. Peilio imti neliepė, D. V. viską sugalvojo, kodėl jie sako, kad viską sugalvojo jis, t.y. E. D., nežino. Anksčiau daugiau bendravo su D. V., su V. R. nelabai. Neprisimena, kodėl atvyko pas D. V., neprisimena kas ką pakvietė. Po įvykio bendravo su D. V. ir V. R., nenujautė, kad jie jo bijotų. Po įvykio nesilankė pas D. V. ir V. R.. Tik V. R. pas jį lankėsi, nes neturėjo kur nakvoti. Už kiek D. V. realizavo telefoną nežino. Pripažįsta, kad yra teistas už mobilius telefonus. Taip atsitiko per draugus, ankstesniuose nusikaltimuose, už kuriuos yra teistas telefonus atiminėjo ne jis. Ieškinio neatlygino, bet žada atlyginti (t. 2, b.l. 173-174).

Apklaustas 2011-02-24 teisiamajame posėdyje V. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną su E. D. užėjo pas Darių. Dariui reikėjo pinigų ir jis pasiūlė tokį planą, ir jie su E. D. sutiko draugui padėti. Nuėjo prie parduotuvės „Maxima“ ir įvykdė planuotą plėšimą, paėmė telefonus ir pabėgo. Po valandos susitiko su Dariumi ir atidavė telefonus. Sau jokios naudos neturėjo, kur D. V. padėjo E. D. telefoną nežino, tuo metu galvojo, kad reikia padėti draugui, todėl įvykdė plėšimą. Peilis jam buvo reikalingas „dėl vaizdo“, kad rimčiau atrodytų. Mintis apiplėšti kilo D. V.. Gailisi, E. D. atsiprašė, buvo su juo susitikęs. Planuoja ateityje dirbti (t. 2, b.l. 163, 164).

Apklaustas 2011-03-29 teisiamajame posėdyje V. R. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad pirmą kartą bijojo E. D., todėl parodymus davė pagal jį. Datos tiksliai nepamena, tą dieną jis su E. D. užėjo pas D. V., E. D. pasiūlė planą, nes reikėjo pinigų, o jis bijodamas sutiko, nes žinojo, kad bus blogai, E. D. gali grasinti, sumušti ar dar ką nors. Kad E. D. teistas žinojo, tačiau negalvojo, kad taip gali atsitikti, todėl bendravo su juo. Dabar jau nebijo, kai tiesą pasakė. D. V. parašė SMS E. D. ir paskui pasakė, kad jį atves į Viršuliškių gatvę. E. D. pasakė, kad bus realistiškiau, jeigu užpuls D. V. su peiliu. D. V. pirmas susitiko su E. D., o jis, t.y. V. R., su E. D. ėjo prie „Maximos“, tada sutiko D. V. su E. D., jis priėjo prie D. V., o E. D. prie E. D. ir liepė atiduoti telefoną. Jis, t.y. V. R., turėjo peilį ir pridėjo jį D. V., padarė taip, kad E. D. išsigąstų, taip padaryti pasiūlė E. D.. Ar E. D. matė peilį, nežino. Peilį paėmė iš D. V. namų, jį paėmė pats, į rankas jam niekas jo neįkišo. Jis paėmė telefoną iš D. V., o E. D. iš E. D. ir pabėgo. Po valandos susitiko su E. D. ir D. V., jis atidavė D. V. jam priklausantį telefoną, o telefonas paimtas iš E. D. liko pas E. D., jis jį pardavė, kiek gavo pinigų nežino. E. D. žalos neatlygino, nes nebuvo progos, šiandien atlyginti negali, gali per du mėnesius. Pats už pavogtą telefoną pinigų negavo, D. V. taip pat (t.2 b.l. 171-172).

Apklaustas 2011-02-24 teisiamajame posėdyje D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viską suorganizavo jis, ir jis prašė atimti telefoną. Kai jis nuėjo susitikti ir susitiko su E. D. prie parduotuvės „Maxima“ prie jų priėjo E. D. ir V. R., kuris pridėjo jam, t.y. D. V., peilį prie kaklo ir jis atidavė telefoną. Ką darė E. D. nematė, bet jo atžvilgiu peilis nebuvo panaudotas. Po valandos susitiko su E. D. ir V. R. ir jam perdavė E. D. telefoną. Telefoną jis pardavė, už kiek nepamena, atidavė skolas. Labai gailisi. Po savaitės paskambino E. D. ir prisipažino, kad yra viskuo kaltas, nes užgraužė sąžinė, taip pat pasakė, kad jį gąsdino E. D. ir V. R., tačiau tai netiesa, jis melavo. E. D. pažįsta seniai, dažnai susiskambindavo. Įvykis įvyko apie 19.30 val., E. D. E. D. ir V. R. nepažinojo, gal buvo matęs. Prisipažįstą, kad visą scenarijų jis sugalvojo, E. D. ir V. R. nieko nežadėjo. Jis norėjo E. D. atlyginti žalą ir susitaikyti, jam tyrėjas pasakė, kad susitaikyti bus galima teisme. Šiuo metu jis dirba UAB „Nekilnojamas turtas“ pagal patentą. Žalą vienas galėtų atlyginti per tris mėnesius, žalą padalinus trims – per vieną mėnesį. Labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Ateityje žada taip nebesielgti, kitą savaitę jo vestuvės, vasaros pabaigoje gims vaikas. Su E. D. ir V. R. dabar santykių nepalaiko, E. D. pažįsta seniai, su juo mokėsi (t. 2 b.l. 163, 164-165).

Apklaustas 2011-03-29 teisiamajame posėdyje D. V. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad 2010 m. sausio 8 dieną, apie 19.30 val., pas jį atvažiavo V. R. ir E. D., kokiu tikslu atvažiavo nepamena, jie atvažiavo antrą kartą. E. D. reikėjo pinigų ir jis paprašė telefono. Jis, t.y. D. V., nedavė. Tada E. D. pasakė „Surask, pas ką aš galiu paimti telefoną“. Jis tuo metu buvo susitaręs susitikti su E. D.. Susitarė, kad jis susitiks su E. D., o E. D. ir V. R. lauks netoli „Maximos“. Kai pamatys, kad jie, t.y. E. D. ir D. V., ateina, tamsioje vietoje V. R. jam, t.y. D. V., pridės peilį, o E. D. atims telefoną iš E. D., kalba buvo namuose, leido V. R. iš jo namų paimti peilį. Kaip tarėsi, taip ir padarė, užpuolimo metu V. R. pridėjo jam peilį kitu galu, neprisilietęs prie peties, o prie Edgaro pribėgo E. D.. Jis, t.y. D. V., atidavė savo telefoną V. R., o E. D. atidavė telefoną E. D.. Kai E. D. išvažiavo namo D. V. susitiko su E. D. ir V. R., jie atidavė jam jo telefoną. Teismo posėdyje, vykusiame 2011-02-24 davė kitokius parodymus, nes jam buvo gaila E. D., jo panelės su vaiku ir mamos. Todėl pasakė, kad pats viską suorganizavo. Po to pagalvojo, kad pas jį patį greitai gims vaikas, pagalvojo apie savo šeimą, jį žmona įtikino ateiti ir pasakyti tiesą, kaip iš tikrųjų buvo. Atlygino E. D. žalą, 1850 litų (t. 2 b.l. 172-173).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. D. parodė, kad įvykio aplinkybes atsimena. D. V. pažįsta apie tris metus, jie mėgėjiškai kuria muziką. Prieš įvykį bendravo draugiškai, dabar santykiai normalūs. V. R. yra matęs, susitikdavo kartais klubuose, tačiau įvykio metu jo neatpažino, nes jis laikė D. V.. Su E. D. susipažino klube prieš kelis mėnesius. Įvykio dieną jis susitiko su D. V. ir ėjo Viršuliškėse prie stadiono. Pro šalį ėjo V. R. ir E. D., kurie juos užpuolė, jis, t y. E. D. išgirdo žodžius „atsargiai, su peiliu“. Jį laikė E. D., jautė kažką šalto prie kaklo, bet nematė, kas tai buvo, realiai peilio nematė. Jeigu nebūtų buvę peilio, telefono nebūtų atidavęs. V. R. jo atžvilgiu veiksmų neatliko, tik stovėjo šalia ir liepė atiduoti telefoną. V. R. jam su peiliu negrasino. V. R. ir E. D. paėmė telefonus ir pabėgo. Po įvykio jis nuėjo pas Darių, o po to nuvažiavo namo. Atsiprašyti jam paskambino tik D. V., sakė, kad jį privertė taip pasielgti E. D. ir V. R.. Jo atsiprašė, kai buvo susitikę klube ir pasakė, kad viską suorganizavo D. V.. Mano, kad jų atsiprašymas buvo nuoširdus, jiems atleido, bet ne iki galo, kada galėtų atleisti iki galo, nežino. Tada grįžo namo ir su mama nuvažiavo į PK. Ar su D. V. aptarinėjo įvykį po apiplėšimo, neatsimena. Dabar apie kaltinamųjų santykius nežino, E. D. su V. R. bendrauja. Po D. V. skambučio policijai nieko nepranešė. Policija rado jo telefoną. Draugystė su D. V. nutrūko. Gėda ir baimė truko apie du mėnesius, mokslų nutraukęs nebuvo, pas psichologus nesikreipė, iš kaltinamųjų priimtų pinigus (t.2 b.l. 166-167).

Apklausta 2011-02-24 teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Z. parodė, kad nukentėjusysis E. D. yra jos sūnus, iš kaltinamųjų žinojo tik D. V.. Sausio 8 dieną, apie 20 val., Edgaras išsigandęs atbėgo namo ir pasakė, kad pavogė jo telefoną ir prikišo peilį. Pasakojo, kad buvo svečiuose pas D. V., jie ėjo ir juos užpuolė du vaikinai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Tada paskambino į policiją, nuvažiavo į budinčią nuovadą ir parašė pareiškimą. Pirminis ieškinys yra tas, kurį sudaro telefono išlaidos, policijos nuovadoje pateikė telefono dokumentus. Patikslintas ieškinys – turtinė ir neturtinė žala ir 100 litų už teisines paslaugas. Telefono vertė 652 litai, SIM kortelės – 5 litai ir sąskaitoje buvo pinigų, todėl turinė žala sudaro 600 litų. Moralinę žalą pasitarę su sūnumi ir advokatu įvertino 5000 litų, nes įvykio metu Edgaras patyrė didelį stresą, buvo labai išsigandęs, ir ji labai išsigando, sūnus numetė daug svorio, porą mėnesių nešnekėjo ir buvo užsidaręs, beveik neina į lauką, eina tik į sporto salę, į aikido užsiėmimus, nors iki įvykio nesportavo. Sūnų nuvesti pas psichologą mintis nekilo, ji pati su juo kalbėjosi. Šiai dienai ieškinio sumos nedidina ir nemažina, prašo priteisti (t.2 b.l. 167-168).

Apklausta 2011-03-29 teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Z. teigė, kad šio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra tikroviškiausi. Kai D. V. paskambino ir pakalbėjo su jos sūnumi, E. D. jai papasakojo, kad Darius atsiprašė, kad bijojo Ernesto. Tai ne pirmas kartas, jis ir mokykloje turėjo konfliktų su E. D., todėl Darius buvo priverstas taip pasielgti. Neturtinė žala yra 5000 litų, , turtinė 600 litų, ją padalino į tris dalis ir Darius atlygino 1850 litų (t. 2, b.l. 174).

Iš 2010-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad kaltinamasis D. V. procesinio veiksmo metu iš nuotraukų atpažino V. R., kaip tą, kuris kartu su E. D. 2010 sausio mėnesį atėmė iš jo ir E. D. mobiliojo ryšio telefonus. Parodė, kad V. R. pridėjo jam prie kaklo peilį ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, kurį atgavo tą pačią dieną, tačiau jau iš E. D. (t. 1, b.l. 84-86).

Iš 2010-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Viršuliškių g. 30, Vilniuje (t. 1 b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs juos vadovaujantis LR BPK 20 str. teismas konstatuoja, kad jie neginčijamai patvirtina E. D., V. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ir D. V. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d, 180 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. davė vienokius parodymus – kad plėšimą organizavo E. D., teisiamojo posėdžio, vykusio 2011-02-24 metu juos pakeitė, nusikalstamos veikos organizavimą prisiimdamas sau, kad jis viską suplanavo, o teisiamojo posėdžio, vykusio 2011-03-29 metu parodymus vėl pakeitė ir grįžo prie tų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio, vykusio 2011-02-24 metu davė parodymus, kad plėšimą organizavo D. V., tačiau 2011-03-29 teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė nurodydamas, kad nusikaltimą suplanavo E. D.. Abu kaltinamieji teigė, kad klaidingus parodymus davė bijodami E. D., abu teisingais pripažįsta savo parodymus duotus 2011-03-29 teisiamojo posėdžio metu. E. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamuosiuose posėdžiuose, vykusiuose 2011-02-24 bei 2011-03-29 davė tuos pačius parodymus. Tačiau nors E. D. parodymų nekeitė, juos paneigia D. V. ir V. R. parodymai, duoti 2011-03-29 teisiamojo posėdžio metu, kurie labiausiai atitinka bylos medžiagą. D. V. ir V. R. teigia, kad parodymus keitė bijodami E. D., tačiau teismas tai vertina kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad E. D. būtų grasinęs ar kitaip bandęs paveikti D. V. ir V. R..

Kaltinamųjų E. D. ir V. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d., kadangi jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą, D. V. pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., kadangi jis, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojant peilį, padėjo pagrobti svetimą turtą.

Tai, kad peilis nebuvo panaudotas E. D. atžvilgiu nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia, veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d., nes iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis išsigando pamatęs vieną iš kaltinamųjų, t.y. V. R., su peiliu rankose, todėl ir atidavė mobilųjį telefoną. Nukentėjusysis tai suprato kaip grasinimą ir turėjo realų pagrindą manyti, kad atsisakymo duoti mobilųjį telefoną atveju peilis gali būti panaudotas.

Nors kaltinamieji ir keitė savo parodymus, tačiau jie neneigė savo kaltės apskritai, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, taigi E. D. ir V. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2 d., o D. V. padaryta veika, numatyta LR BK 24 str. 2 d., 180 str. 2 d. pilnai įrodyta jų paties prisipažinimais, nukentėjusiojo E. D. parodymais.

Skirdamas bausmę E. D. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra teistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę V. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, yra neteistas, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jo padaryta veika priskiriama prie sunkių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę D. V. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytą nusikaltimą jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, o tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra neteistas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 5000 litų sumai dėl neturtinės ir 500 litų dėl turtinės žalos atlyginimo ir 100 litų už teisines paslaugas.

J. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas pripažįsta, kad nusikaltimo metu E. D. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimę, todėl teismo manymu nukentėjusiosios – įstatyminės atstovės J. Z. 5000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl įvertinus tai, kad dalis 1850 Lt jau atlyginta, likusi dalis priteistina solidariai iš kaltų asmenų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir skirti jam 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. D. paskirti 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmę su 4 MGL (520) litų bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2011-02-03.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės V. R. kardomąją priemonę palikti tą pačią - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus V. R. suimti.

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d. ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę D. V. iki nuosprendis įsiteisės palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus D. V. suimti.

Nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš E. D., V. R. ir D. V. 500 litų turtinei, 3150 litų neturtinei žalai atlyginti ir 100 litų už suteiktas teisines paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam E. D. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.