Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas A. Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00035-2010-2

2011 m. liepos 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu priteista solidariai iš D. V. ir V. R. bei E. D. nukentėjusiajai J. Z. 500 Lt turtinei ir 3150 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 100 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. D. bei V. R., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad padėjo panaudojant peilį pagrobti svetimą turtą, t.y. jis, 2010 m. sausio 08 d. apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. D. ir V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. V. atvedus nukentėjusįjį E. D. į iš anksto sutartą vietą prie prekybos centro „Maxima“, esančio Viršuliškių g. 30, Vilniuje, kur V. R. apsimesdamas, kad jis užpuola D. V., pridėjo jam peilį prie kaklo ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tuo pat metu E. D. priėjo prie nukentėjusiojo E. D. iš nugaros pusės ir ranka suėmęs už kaklo, tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam išsigandus ir atidavus E. D. prie savęs turėtą, J. Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“, 557 Lt vertės su UAB „Tele2“ SIM kortele, 5 Lt vertės, pagrobė svetimą, J. Z. priklausantį 562 Lt vertės turtą. Tokiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d.

Taip pat skunde teigiama, jog teismas neįvertino D. V. tyčios turinio. Jis nenorėjo, kad nukentėjusiajam E. D. būtų padaryta kokia nors fizinė žala, nes to buvo galima tikėtis iš E. D., todėl prašė jo neskriausti ir pridėti peilį jam, o ne E. D.. Tokiu būdu D. V. siekė išvengti sunkesnių šio nusikaltimo padarinių, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 1 p. Taip pat D. V. jautė grėsmę iš E. D., nes jis iš jo reikalavo mobiliojo telefono, todėl šią veiką darė nenorėdamas prarasti savo turto. Todėl tokia situacija turėtų būti įvertinta taip pat kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 5 p.

Nuteistojo teigimu, LR BK 60 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiklą pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti bendrininkų grupės sunkinančia aplinkybe. Šiuo atveju, D. V. vaidmuo nusikaltime tik sušvelnino nusikaltimo pasekmes, nes jis siekė išvengti fizinės žalos nukentėjusiajam. Jo dalyvavimas grupėje nukentėjusiojo nebuvo suvoktas, nes jis suprato, kad nusikaltimą vykdo tik E. D. ir V. R..

Taip pat D. V. teigimu, jam gali būti taikomas ir BK 62 str., kadangi jis savo noru pranešė nukentėjusiajam apie tai, kad padarė nusikaltimą, jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino tiek materialinę, tiek moralinę žalą (trečdalį visos nusikaltimu padarytos žalos). D. V. susitaikė su nukentėjusiuoju E. D. ir jo mama J. Z. ir jie jam atleido. Taip pat yra ir kitos sąlygos taikyti LR BK 62 str.: vasaros pabaigoje gims jo vaikas, kuriam reikės jo pagalbos ir išlaikymo, jis taip pat padeda išlaikyti savo invalidą tėvą, aprūpina jį maistu, drabužiais, padeda dėl būsto; kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikaltimo darymo metu peilis nebuvo panaudotas, nuteistasis D. V. mano, kad jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesisijusi bausmė, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės D. V..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei D. V. asmenybę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., padarymą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Taikyti D. V. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam apskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra galimybės, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti nuteistajam D. V. švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje.

Remiantis BK 54 str. 1 d. už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę tada, kai, jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Svarstant BK 62 straipsnio taikymo klausimą būtina ne tik formaliai nustatyti šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, bet ir įvertinti, ar tokia bausmė bus teisinga, ar taip nebus pažeisti nukentėjusių asmenų ir visuomenės interesai.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė.

Byloje nustatyta, kad D. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to jis atlygino dalį (1/3) nusikaltimu visų trijų nuteistųjų bendrai nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Šias aplinkybes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino D. V. atsakomybę lengvinančiomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. praeityje neteistas ir administracine tvarka nebaustas, dirba, yra vedęs, kaip nurodė apygardos teisme – nesenai su žmona susilaukė vaiko, aktyviai dalyvauja muzikinėje veikloje įvairiuose Lietuvos miestuose, yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat bylos duomenimis D. V. padeda savo tėvui, kuris yra invalidas. Be to, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo E. D. atstovės pagal įstatymą J. Z. 2011-04-06 prašymas, kuriame nurodyta, kad D. V. nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, todėl nukentėjusieji su juo susitaikė ir jam atleido ir prašo teismo skirti jam švelnesnę bausmę.

Nurodytos aplinkybės, o taip pat ir nukentėjusiųjų pozicija, yra svarbios darant išvadą, kad paskiriant švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę D. V. bus įgyvendinti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

D. V. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jam inkriminuotas padėjėjo vaidmuo. D. V. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis atvedė nukentėjusįjį E. D. prie parduotuvės „Maxima“ iš anksto žinodamas, kad ten juos abu užpuls E. D. ir V. R. ir atims abiejų telefonus. Savo telefoną D. V. vėliau atgavo, tačiau kaip matyti iš jo paties ir nuteistojo V. R. 2011-03-29 apylinkės teisme duotų parodymų, pinigų už iš E. D. pagrobtą telefoną, jis negavo. Taigi, kaip matyti, D. V. aktyvių ir agresyvių veiksmų apiplėšiant E. D. neatliko. Nors D. V. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, vėliau, 2010-03-22, savo kaltę pripažino, gailėjosi, nurodė, kad bijojo E. D., todėl suorganizavo plėšimą E. D. atžvilgiu. 2010-04-26 apklausos metu D. V. nurodė, kad E. D. jam grasino, reikalavo atiduoti telefoną arba nurodyti asmenį, iš kurio galima atimti telefoną. Bijodamas jo, jis nurodė E. D.. Apklausiamas apylinkės teisme 2011-02-24 D. V. parodė, kad plėšimą suorganizavo pats ir sau pasiėmė už parduotą, iš nukentėjusiojo atimtą telefoną, gautus pinigus. 2011-03-29 apklausiamas teisiamajame posėdyje D. V. grįžo prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų, paaiškindamas, kad 2011-02-24 duodamas parodymus kaltę prisiėmė sau, nes jam pagailo E. D., jo panelės, vaikų ir mamos. 2011-03-29 posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo E. D. įstatyminė atstovė J. Z. parodė, kad jos sūnus, E. D. jai pasakojo, kad D. V. atsiprašė, nurodė, kad bijojo E. D..

Taigi iš bylos duomenų matyti, kad D. V. nebuvo pagrindinis nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius, nebuvo nusikaltimo vykdytojas, o tik padėjėjas, jo veiksmai buvo nulemti nesaugumo jausmo ir baimės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei D. V. atliktus veiksmus, kolegijos nuomone, jo, kaip bendrininko vaidmuo, buvo antraeilis.

Taigi, byloje yra nustatytos dvi D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra iš dalies atlyginta nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala (BK 62 str. 2 d.) ir D. V. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą pripažintas antraeiliu (BK 62 str. 2 d. 3 p.), todėl yra visos sąlygos skirti nuteistajam D. V. švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcija nenumato laisvės atėmimui alternatyvių bausmių. Remiantis BK 62 str. 3 d. 3 punktu, jog esant šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taikant BK 62 str. 2 d. nuostatas, kolegijos nuomone, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. V. bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su kitais nuteistaisiais šioje byloje – E. D. ir V. R., ir įpareigojant D. V. per laisvės apribojimo atlikimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su E. D. ir V. R., ir įpareigojant D. V. per laisvės apribojimo atlikimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.