Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Nerijaus Meilučio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams; pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė - areštas 24 (dvidešimt keturioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, ,,a“ papunkčiu, viena arešto para prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. Z. priteista 81,16 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras šešiolika centų) civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas G. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Z. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir G. G., 2020 m. birželio 19 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, G. G. kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam A. S. į kaktą, po ko šis nukrito ant fotelio, bei, tęsiant savo veiksmus, ir rankomis sudavus ne mažiau nei tris smūgius A. S. į galvą, po ko A. Z. ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus A. S. į kairįjį šoną ir tuo padarius jam kairiojo IX šonkaulio lūžį, taip mušant nukentėjusįjį, G. G. sukėlė A. S. fizinį skausmą, o A. Z. A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. A. Z. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ir G. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, 2020 m. birželio 20 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. M. neteisėtai įgijo D kategorijos nešaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos pneumatinį, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, (duomenys neskelbtini) modelio šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), šį ginklą neteisėtai nusinešė prie V. K. progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), stadiono, kur šį ginklą panaudojo šaudydami iš jo į tuščias skardines iki 21.50 val., kuomet šį ginklą paėmė atvykę policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. Z. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Z. paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nurodoma, kad jis (A. Z.) gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, dirba, turi mažametį vaiką, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. Z. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrinta bausmė nėra per griežtos, bausmės paskirtos ir subendrintos tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo. Paskirtosios bausmės bei subendrinta bausmė, bausmių rūšys ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

13. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmes apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. Z. nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Be to, A. Z. nuteistas už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. Z. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta bausmės rūšis – areštas.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinkdamas A. Z. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. A. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino tai, kad A. Z. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad nusikalstamas veikas A. Z. padarė praėjus vos mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat, kad anksčiau teistas net keturiolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Apylinkės teismas nurodė, jog po ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo, A. Z. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas, apylinkės teismo manymu, rodo, kad A. Z. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl A. Z. paskyrė nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą ir areštą. Taip pat apylinkės teismas nurodė tai, kad A. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, civilinį ieškinį pripažino, todėl bausmių dydžius nustatė mažesnius, nei šių bausmių vidurkiai.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmes, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos griežčiausios bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai.

18. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirtos griežtos rūšies bausmės (laisvės atėmimas ir areštas) yra tinkamai paskirtos bausmės.

19. Apeliantas prašo įvertinti tą aplinkybę, kad jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, dirba. Tačiau kolegija pažymi, kad šias aplinkybes teismas įvertino skirdamas bausmes.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, jų dydį parinkdamas artimą straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės vidurkiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai A. Z. paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, vieną arešto parą prilygino vienai laisvės atėmimo dienai. Be to, teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

21. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

22. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

23. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.

24. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamų griežčiausių bausmių rūšių ir dydžių klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta.

25. Kolegija daro išvadą, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamas veikas, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

26. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

27. Iš nuosprendžio matyti, kad Kauno apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam A. Z. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta A. Z. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Nuteistąjį A. Z. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Kolegija pažymi, kad nuosprendžius vykdantys pareigūnai patys turi suprasti, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė vykdoma tik pataisos įstaigoje, be jokio teismo papildomo nurodymo, nes to ir nenumatyta BK. Taip, kolegija daro išvadą, kad būtina pašalinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią nuorodą, kad bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, nes BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios nuo 2020-07-01 (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.