Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, vidurinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. 2013-05-19 22.41 val., Panevėžio m., Smėlynės 21, vairuodamas automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,26 prom. girtumo, galima paklaida 1,7 proc.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pėsčiųjų perėjoje esančius kelio ženklus. Eismo įvykio metu apgadino kelio ženklus ir savo automobilį. Tokiais savo veiksmais V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus bei padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Teisme V. C. savo kaltę pripažino iš dalies, sutinka, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo automobilį, tačiau teigė, jog jo kaltės dėl autoįvykio nėra. Paaiškino, kad būnant soduose kaimynai pakvietė pas juos pabaliavoti. Vienam iš buvusių asmenų J. L. pasidarė blogai su sveikata, jis pradėjo lauke griuvinėti. J. L. nedaug buvo vartojęs alkoholio, bet tą dieną buvo labai karšta ir dėl to jam galimai pasidarė bloga. Bandė skambinti į greitąją, taksi, bet prisiskambinti nepavyko, nes toje vietoje nebuvo ryšio. Tada J. L. jis pasisodino į savo automobilį ir išvažiavo. Niekas daugiau be jo, iš asmenų, buvusių sode, neturėjo galimybės vairuoti automobilio, jis vienas turėjo teisę vairuoti, be to, jis vienas buvo su automobiliu atvažiavęs. Važiuojant, prie ligoninės J. L. galimai vėl pasidarė bloga, jis užkrito jam ant vairo ir tada jis atsitrenkė į kelio stulpelius. Paaiškino, kad jis važiavo neviršydamas greičio. Policijoje sakė, kad buvo apsipykęs su žmona, ką pareigūnai parašė, nežino, pasirašė dokumentus neskaitęs, nes buvo pasimetęs, tačiau pareigūnams apie tai, kad važiuojant J. L. pasidarė bloga ir jis užgriuvo ant jo vairo, nesakė. Po įvykio kartu su juo automobiliu važiavęs žmogus parėjo namo, dėl įvykio ir jam buvo šokas. Autoįvykio metu padarytos žalos neatlygino. Apgailestauja, kad viskas taip įvyko. Prašė teisės vairuoti neatimti.

Jo atstovas teisme paaiškino, kad iš liudytojų, paties V. C. paaiškinimų matyti, kad eismo įvykis padarytas dėl neatsargumo, t.y. važiuojant automobiliu, J. L. pasidarė bloga ir jis užgriuvo ant vairuotojo. V. C. veiksmuose tyčios nėra, eismo įvykis buvo nelaimingas atsitikimas ir jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėties. V. C. neneigia, kad buvo neblaivus, kai vairavo automobilį, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str., tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti taikomas LR ATPK 30¹ str. ir taikoma švelnesnė nuobauda nei numato sankcija, nes yra nustatytos ypatingos aplinkybės: V. C. automobilį vairavo neblaivus, nes J. L. pasidarė blogai su sveikata ir būtina jį buvo vežti į ligoninę. Į ligoninę J. L. nebuvo nuvežtas, nes po įvykio jam pasidarė geriau. Kad J. L. sveikata buvo sutrikusi, patvirtino teisme apklausti liudytojai. Šios nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. V. C. taikytina bauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgus, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. C. reikalinga vairuoti automobilį, tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgus, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o vairavo automobilį vedamas teigiamų tikslų, prašo specialios teisės atėmimo terminą trumpinti arba visai jos netaikyti.

Liudytojas J. L. parodė, kad 2013-05-19 buvo jo gimtadienis. Sesuo jį nuvežė į sodą, kur turėjo nakvoti. Su kaimynais išgėrė alkoholio ir jam pasidarė bloga, eidamas nugriuvo. Moterys bandė skambinti į greitąją, bet nebuvo ryšio, todėl nepavyko prisikambinti. Tada jis nusprendė eiti iki pagrindinio kelio, kuris yra už 2 kilometrų. Eidamas griuvinėjo, V. C. privažiavo autmobiliu ir pasakė, kad jį paveš. Važiuojant jam pasidarė bloga ir jis užgriuvo ant vairuotojo rankų, vairuotojas nuvažiavo nuo kelio, padarė avariją. Po įvykio jis nepasišalino, tik policija jo neapklausė, bet pats prie pareigūnų nebuvo priėjęs. Paskui jis parėjo namo. Pradžioje galvojo važiuoti į ligoninę, bet pasidarė geriau, todėl važiavo namo. Nurodė, kad jis ankščiau yra sirgęs hipertonija, aritmija. Dabar aritmija būna esant karštam orui. Taip pat yra neįgalus dėl judėjimo, kojos. Mano, kad jam buvo pasidarę negera dėl karščio, prasidėjo aritmija.

Liudytoja A. S. parodė, kad būnant sodų bendrijoje išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti, kai pamatė nugriuvusį Jurijų, sakė, kad bloga. Paskui kaimynas Vladimiras jį išvežė, nes nebuvo daugiau kam jo vežti, jau dauguma iš sodų buvo išvažinėję. Jos pačios neturėjo su kuo važiuoti, jos į sodus buvo atvežtos. Ji pati automobilio nevairuoja. Nežino, ar vyrai buvo išgėrę. Jos buvo išsigandusios, nes Jurijus šaukė, kad jam bloga, o daugiau žmonių nebuvo.

Liudytoja R. K. parodė, kad tą vakarą buvo su sodo kaimyne A. S.. Išgirdo sujudimą, šaukimą, išėjusios į kelią pamatė sukniubusį žmogų. Tą žmogų pažinojo iš matymo. Sukniubęs vyras turėjo rankoje telefoną, galimai bandė skambinti į greitąją, nes sakė, kad jam bloga. Jos savo telefonų neturėjo, todėl bandė skambinti jo telefonu. Joms buvo pavykę prisiskambinti į taksi firmą, bet negalėjo nurodyti adreso, kur reikia atvažiuoti, todėl pasakė, kad taksi automobilis neatvažiuos. Paskui buvęs kaimynas pasakė, kad reikia gelbėti, situacija atrodė pakankamai rimta. Kaimynas konfliktavo su žmona, nes ji nedavė jam mašinos raktelių. Paskui jos išėjo ir nematė, kas vyko toliau.

Liudytoja I. K. parodė, kad su dukra ir žentu atvežė jos brolį J. L. į sodą. Sode pabuvo neilgai, išvažiavo. J. L. su jais kartu nevažiavo, nes jis buvo nusprendęs likti sode nakvoti. Kas vyko vėliau, nežino. Kitą dieną sužinojo apie įvykusią avariją. Jurijus turi problemų su širdimi.

Tai, kad V. C. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, patvirtina bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.5-6), alkotesterio parodymai (b.l.16), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.10) nurodyti faktai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos (b.l. 11-15). Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Dėl būtinojo reikalingumo sąlygų.

Remiantis LR ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar V. C. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad asmens gyvybei, t.y. J. L., buvo iškilęs realus pavojus, laikytini įrodyti teisme apklaustų liudytojų parodymais, tačiau teismo nuomone, šis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Kaip matyti, sode be administracinėn atsakomybėn traukiamo V. C. ir J. L., buvo ir daugiau žmonių. Nors teisme liudytojomis apklaustos kaimynės A. S. ir R. K. teigė, jog tuo metu sode ryšio nebuvo, todėl faktiškai niekam negalima buvo prisiskambinti telefonu ir tokiu būdu iškviesti pagalbos, tačiau, kaip matyti, pati vietovė - sodai yra žmonių gyvenamoji, todėl teismo nuomonė, būtent toje vietovėje buvo galima paieškoti kitų žmonių pagalbos ar paėjus tolėliau, buvo galima ,,paieškoti“ ryšio pagalbai (medicinos, taksi ir panašiai) iškviesti. Tačiau tokių duomenų byloje nesurinkta. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas laiko, jog V. C. automobilio vairavimas neblaivaus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,26 prom., netgi tuo atveju, kai jis siekė padėti sunegalavusiam J. L., nepateisina jo tokio poelgio, todėl nelaikytina ypatinga situacija, dėl kurios jam (V. C.) turi būti ypatingai švelninama jo atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad J. L. sveikatos būklė vėliau, važiuojant automobiliu, visą laiką nebuvo tokia rimta, kaip išvažiuojant iš sodų, nes kaip matyti, jis buvo vežamas ne į ligoninę, o jo namus, o įvykus eismo įvykiui, vėliau pats parėjo namo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. C. teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad J. L. automobilyje galimai vėl pablogėjus sveikatai, jis užkrito jam ant vairo, ką teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas J. L., tačiau teismo nuomone, tokie liudytojo parodymai yra subjektyvūs, kaip siekis palengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėti arba padėti jam išvengti atsakomybės, jų nepatvirtina surinkta bylos medžiaga, todėl teismas jais nesiremia. Iš byloje esančio pirminio V. C. paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, matyti, kad jis teigė automobilį vairavęs neblaivus, nes buvo susipykęs su žmona, tačiau apie J. L. jis paaiškinime nenurodė. J. L. pareigūno taip pat nebuvo apklaustas, nes kaip teisme paaiškino V. C., to padaryti neprašė, objektyvių priežasčių, dėl ko nebuvo galimybės apklausti J. L. įvykio vietoje nenustatyta, jis po eismo įvykio nebuvo pasišalinęs. Dėl nurodytų priežasčių, teismas laiko neįrodytu, jog eismo įvykis kilo ne dėl V. C., o dėl kito asmens (J. L.) nesąmoningų veiksmų, įvertinus ir tą aplinkybę, kad V. C. automobilį vairavo vidutinio girtumo laipsnio (2,26 prom.). Taip pat nenustačius visų būtinojo reikalingumo sąlygų, negalima konstatuoti, kad V. C. neblaivus sėsdamas už automobilio vairo, veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Todėl V. C. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., jis baustinas už šį pažeidimą.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad V. C. gailisi dėl savo poelgio yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė vertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, tai, kad V. C. siekė padėti J. L., kai pastarajam pablogėjo sveikata, nelaikytina ypatinga situacija, dėl ko ypatingai turi būti švelninama jo teisinė padėtis, atsakomybė.

Minėtų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

V. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas, automobilį V. C. vairavo, būdamas vidutinio girtumo laipsnio – 2,26 prom., sukėlė autoįvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – kelio ženklus), jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau taip pat nebuvo baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl už šį padarytą administracinį teisės pažeidimą V. C. baustinas bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, skiriant sankcijoje numatytos baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str.3d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas

nutaria:

V. C. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.