- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-210-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- L. A.
- Advokatai
- Edmundas Kisielius
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-210-345/2010 pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. K. prašė priteisti iš atsakovo L. A. 4312,86 Lt skolos, 874,96 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad skola susidarė atsakovui neatsiskaičius pagal 2006 m. balandžio 11 d. teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu ieškovas (advokatas) atstovavo atsakovui Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. vasario 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo L. A. ieškovo N. K. naudai 4 312,86 Lt skolos, 874,96 lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo 5 187,82 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 78,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Jis nurodė, kad sudarant teisinių paslaugų sutartį susitarta, jog ieškovo atliktų darbų ir sugaišto laiko apskaita bus kiekvieną kartą derinama su atsakovu ir apmokama sutartyje nustatytais terminais. Bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme vyko su didelėmis pertraukomis, todėl atsakovas ieškovo žodiniu nurodymu, nesant ataskaitos ir pinigų gavimo kvitų, ieškovui per tris kartus sumokėjo 6100 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. balandžio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią sutartas valandinis ieškovo honoraro dydis – 300 Lt ir PVM. Ieškovas pagal šią sutartį teikė atsakovui teisines paslaugas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1251-39/06. 2006 m. gegužės 29 d. ieškovas už atsiliepimo civilinėje byloje surašymą išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 1062 Lt sumai, kurią atsakovas sumokėjo 2006 m. gegužės 29 d. 2007 m. gegužės 22 d. ieškovas įteikė atsakovui sąskaitą–faktūrą 3363 Lt sumai už teisines paslaugas, suteiktas per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. kovo 1 d., tačiau atsakovas ieškovui nurodė, kad jis jau yra sumokėjęs 6100 Lt, ir prašė išrašyti mokėjimo kvitą 5038 Lt sumai (mokėjimo kvitas 1062 Lt sumai buvo išrašytas). Teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad ieškovui už paslaugas buvo sumokėta 6100 Lt. Atsakovas pateikė teismui nepasirašytas ir nepatvirtintas ataskaitas, rašytas ant advokato firminio blanko, kuriose aptariamas pirmiau nurodytų sumų sumokėjimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo ginčas bei derybos dėl mokėtinų sumų dydžio ir atliktų darbų pobūdžio bei laiko vyko dar nenutraukus teisinių paslaugų sutarties. 2007 m. gegužės 30 d. rašte ieškovas nurodė, kad atsakovas jam skolingas 3363 Lt, ir pranešė, kad nuo 2007 m. birželio 1 d. nutraukia teisinių paslaugų sutartį. Nepaisant to, 2007 m. birželio 12 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 6226,86 Lt sumai ir pateikė ataskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. rugpjūčio 3 d. Teismas nurodė, kad pagal teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto nuostatas honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka bei terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Šalių 2006 m. balandžio 11 d. sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje nustatyta, kad klientas atsiskaito su advokatu periodiškai pagal pateiktą ataskaitą visiškai atlikus tam tikrą darbą (vienoje byloje) arba kiekvieno einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną. Iš pateiktų sąskaitų–faktūrų kiekio, jų eiliškumo teismas nustatė, kad buvo pasirinkta atsiskaityti su advokatu periodiškai pagal pateiktą ataskaitą visiškai atlikus tam tikrą darbą (vienoje byloje). Kiekvienas atliktas darbas ir išrašyta ataskaita turėjo būti derinami su klientu. Teismas nustatė, kad to nebuvo daroma, priešingai, kilo kliento ir advokato ginčas dėl apmokėjimo dydžio, atliktų darbų kiekio ir trukmės. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju sutartyje esantys neaiškumai dėl apmokėjimo tvarkos aiškintini ieškovo, surašiusio sutartį, nenaudai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, galėjo nesuvokti paslaugų apimties ir apmokėjimo dydžio. Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas jau gavo 6339 Lt ir prašo priteisti iš atsakovo dar 5187,82 Lt, iš kurių 874,96 Lt yra priskaičiuoti delspinigiai. Vadinasi, už teisines paslaugas, suteiktas civilinėje byloje Nr. 2-1251-39/06, atsakovas turėjo jam sumokėti iš viso 10 651,86 Lt. Teismas nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinęs civilinės bylos Nr. 2-1251-39/06 medžiagą, teismas padarė išvadą, kad 10 651,86 Lt suma yra per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnis), be to, gerokai viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojamus maksimalius dydžius.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog už ieškovo suteiktas teisines paslaugas būtų visiškai sumokėjęs. Lietuvos advokatų taryba 2007 m. lapkričio 23 d. sprendime, ištyrusi atsakovo skundą, nurodė, kad nebuvo nustatyti advokato N. K. veikloje reglamentuojančių advokatūrą teisės aktų pažeidimai. Atsakovas nenurodė, jog teisinių paslaugų sutarties sąlygos dėl apmokėjimo tvarkos buvo neaiškios, todėl teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Atsiskaitymo už suteiktas ieškovo teisines paslaugas faktą galima įrodyti tik rašytiniais įrodymais, todėl turėjo būti sudarytas įstatymo reikalaujamos formos buhalterinis dokumentas dėl grynųjų pinigų priėmimo. Advokato užmokesčio dydį, priteistiną iš kitos byloje dalyvaujančios šalies, turėjo vertinti Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. 2-1251-39/06. Faktą, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, įrodo 2007 m. gruodžio 29 d. sudaryta N. K. ir A. T. skolos perkėlimo sutartis, kuria A. T. padengė dalį L. A. skolos pagal 2007 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto N. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 1999 m. spalio 1 d. LR Teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos advokatūros statuto patvirtinimo“, LR Advokatūros įstatymu, 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino mokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalų dydį. Apeliantui buvo pateiktos pretenzijos dėl teikiamų paslaugų kokybės ir mokamų pinigų sumų už suteiktas teisines paslaugas dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 2 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo paliko galioti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo L. A. kasacinį skundą, 2009 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ir ieškovas 2006 m. balandžio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria klientas įsipareigojo advokatui už teikiamas paslaugas mokėti po 300 Lt už valandą neįskaitant PVM. Taip pat, sutartyje numatyta, kad faktinis kelionės laikas Vilniaus miesto ribose apmokestinamas pagal taikomus valandinius įkainius. Sutarties 3.1 p. šalys numatė, kad klientas atsiskaito su advokatu periodiškai pagal pateiktą ataskaitą visiškai atlikus tam tikrą darbą (vienoje byloje), arba pagal pateiktą Klientui ataskaitą kiekvieno einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną. Atsakovas minėtos sutarties bei atskirų jos punktų ir sąlygų neginčija.
Sutartis buvo nutraukta nuo 2007 m. birželio 1 d. advokato iniciatyva, nes klientas neapmokėjo 2007 m. gegužės 14 PVM sąskaitos – faktūros 3 363 Lt sumai už teisines paslaugas per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. kovo 1 d., nurodytas pridėtoje ataskaitoje. Ieškovas atsakovui iš viso yra patekęs tris PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas teisines paslaugas pagal sudarytą teisinių sutartį: 2006 m. gegužės 29 d. ser. LAT Nr. 001 1 062 Lt sumai su PVM už atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-1251-39/06 surašymą, kurią atsakovas apmokėjo tą pačią dieną; 2007 m. gegužės 14 d. ser. LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 3 363 Lt sumai su PVM už darbus, atliktus per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. kovo 1 d., detaliai nurodytus ataskaitoje, pridėtoje prie sąskaitos; 2007 m. birželio 12 d. ser. LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 6226,86 Lt sumai su PVM už darbus, atliktus per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. rugpjūčio 3 d., detaliai nurodytus ataskaitoje, pridėtoje prie sąskaitos. Paskutiniųjų dviejų sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Civilinėje byloje pateikti atsakovo L. A. raštai ieškovui, siųsti 2007 m. gegužės 19 d., 2007 m. birželio 5 d., 2007 m. birželio 12 d. ir 2007 m. birželio 26 d. patvirtina, kad atsakovas ataskaitas gavo, su jomis susipažino, pretenzijų dėl atliktų darbų apimties nereiškia, nesutinka su prašoma apmokėti suma ir teigia, kad advokatui be pinigų priėmimo kvito yra sumokėta 6 100 Lt. Civilinėje byloje pateikta skolos perkėlimo sutartis, kuria atsakovo L. A. įsiskolinimo dalį pagal 2007 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą ser. LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 5 277 Lt perėmė ir padengė naujasis skolininkas A. T.. Ieškovas perimta įsiskolinimo dalimi atsakovo skolą sumažino ir priteisti prašė 4 312 Lt skolos ir 874,96 Lt sutarties 3.4 p. numatytų delspinigių.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1251-39/06, kurioje ieškovas atstovavo atsakovą L. A. yra didelės apimties, sudėtinga, ginčas pasižymi didele specifika, byloje dalyvavo daug asmenų, LR Generalinio prokuroro ieškinys buvo tikslinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo atliktų darbų apimtis yra pagrįsta. Be to, ieškovo pateiktose atsakaitose nurodytas suteiktas paslaugas, patvirtina civilinės bylos Nr. 2-1251-39/06 medžiaga. Ieškovas, kaip buvo numatyta su atsakovu pasirašytoje teisinių paslaugų sutartyje, atsakovui teikė ataskaitas apie atliktus darbus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas. Atsakaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodyti ieškovo atlikti darbai, jų trukmė bei aprašymas. Kaip aukščiau minėta, atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ar kokybės neturėjo. Prentenzijų atsakovas nepareiškė ir apeliacinės instancijos metu. Todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė kiek ir kokių paslaugų jis suteikė atsakovui, tuo pačiu pagrindė savo ieškininį reikalavimą priteisti nurodytą atlygį už paslaugas (CPK 178 str.).
Kadangi šalys sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodytas paslaugų apmokėjimo įkainis, ir nustačius, kad ataskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, atsakovui tenka pareiga jas apmokėti – t.y. tinkamai įvykdyti sutartinę prievolę (CK 6.720 str. 3 d.). Atsakovas teigė, kad ieškovui yra sumokėjęs 6 100 Lt. Vadovaujantis įrodymų leistinumo reikalavimu 6100 Lt sumokėjimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas šio mokėjimo nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad pagal Advokatūros įstatymo 48 straipsnį advokato ir kliento teisinių paslaugų sutartis turi būti sudaryta raštu. Šios sutarties įvykdymas taip pat yra sandoris, taigi ir jis turi būti sudarytas rašytine forma - CK 6.65 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Tai, kad nurodytas mokėjimas buvo atliktas ieškovas grindė liudytojos E. Š. parodymais, tačiau tarp sandorio šalių yra kilęs ginčas, todėl, vadovaujantios CK 6.65 str., tokio fakto patvirtinti tik liudytojos parodymais negalima. Pagal CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. CK 1.93 str. 6 d. numato išimtį, jog teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu yra punkte numatytos aplikybės – yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;
atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė, jokių kitų rašytinių įrodymų apie jo teigiamą apmokėjimą; nenurodė, jog jie buvo ir šiuo metu yra prarasti; sandorį buvo įmanoma įforminti, kas jau buvo padaryta apmokant pirmąją ieškovo išrašytą sąskaitą atsakovui – atsakovui advokatas išrašė pasirašytą įteikė pinigų priėmimo kvitą. Todėl darytina išvada, jog atsakovas žinojo apie tinkamą sandorio (pinigų mokėjimo už suteiktas paslaugas) įforminimą.
Remiantis Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d., paslaugų teikėjas (advokatas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta, nes ją iš esmės pažeidė klientas – nemokėjo už suteiktas paslaugas, neatvyko į sutartą susitikimą. Atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo, neįrodinėjo kitokių jos pasibaigimo aplinkybių. Kai paslaugų sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės, jis privalo sumokėti visą sutarties kainą. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju – reikalaujamas realiai patirtos išlaidos. Ieškovo naudai iš atsakovo preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteista nesumokėta skolos dalis ir sutartyje numatyti delspinigiai bei procesinės palūkanos (CK 6.71 str., 6.210 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovą ir atsakovą siejusius teisinius santykius, dėl to netinkamai pritaikė juos reguliuojančias materialinės teisės normas. Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja civilinio proceso santykius, kurie susiklosto civilinių bylų nagrinėjimo metu tarp procese dalyvaujančių subjektų. Teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, be pagrindo rėmėsi CPK 98 str. nuostatomis bei šios normos įgyvendinimui patvirtintomis teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nes CPK 98 str. 1 d. aiškiai apibrėžia šios normos taikymo apimtis – ji taikoma, priteisiant šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas iš kitos šalies. Taigi, tai yra procesinė teisės norma, reglamentuojanti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo klausimą bei taikytinus dydžius, tačiau nereglamentuoja šalies ir jos advokatą siejančių teisinių santykių. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas be jokio pagrindo šią teisės normą taikė, spręsdamas kilusį ginčą tarp ieškovo (advokato) ir atsakovo (kliento), nes juos siejo ne procesiniai santykiai, o materialiniai, kylantys iš sutarties (prievoliniai santykiai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs šalis siejusius teisinius santykius, neatsižvelgęs į jų prievolinę prigimtį, padarė išvadas, neatitinkančias civilinėje byloje surinktų duomenų, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo panaikino preliminarų sprendimą byloje ir netenkino ieškinio. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimas naikintinas, o galioti paliktinas preliminarus to paties teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovo naudai buvo priteistas 4 312 Lt dydžio įsiskolinimas, 874,96 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 5 187,82 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 78 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas, jo naudai iš atsakovo priteistina 99 Lt sumokėto žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Iš atsakovo L. A. priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 16,40 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo palikti galioti preliminarų Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4312,86 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvylika litų 86 centus) skolos, 874,96 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus 96 centus) delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 5187,82 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-02-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 78,00 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, ieškovo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti ieškovo N. K. naudai iš atsakovo L. A. 99 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 16,40 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų.