- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- e2-2442-1056/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00149-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. G., M. A.
- Trečiasis asmuo
- D. A.
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė, Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyriaus) ieškinį atsakovams M. A., G. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. A., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią M. A. ir G. G. jų nepilnamečių vaikų: S. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš M. A. išlaikymą nepilnametėms S. G., R. G. ir R. G., kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti nepilnamečių S., R. ir R. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) (pas D. A.).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. Skyriuje gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivi motina M. A., policijos pareigūnai nustatė 1,74 promilių girtumą, bei jos neblaivus sugyventinis, kuriam policijos pareigūnai nustatė 1,15 promilių girtumą. Kartu su jais buvo M. A. mažamečiai vaikai: R., R. ir S. G.. Atvejo vadybininkė informavo, kad vaikais gali pasirūpinti jų močiutė gyvenanti (duomenys neskelbtini), tačiau atvykti pasiimti mergaičių moteris neturinti galimybių. Nuvykus pas nepilnamečių močiutę D. A., mergaitės džiaugsmingai pasitiko močiutę, visos kartu apsikabino. D. A. buvo informuota, jog nepilnametės laikinai apgyvendintos iki 5 d. d., kol bus vertinama mergaičių situacija. Ji pasakojo, kad kai gyveno pas dukrą (duomenys neskelbtini), 2021 metų sausio ir vasario mėnesiais, pastebėdavo M. A. keistą elgesį rytais. Teikdavo, kad neišsimiegojo, kad skauda galvą. Kaip teigė D. A., tik vėliau išsiaiškino, kad dukra naktį vartodavo alkoholį. Pasak moters, pavasarį M. A. gydėsi Panevėžio priklausomybės ligų centre, tačiau gydymas nepadėjo. Nepilnamečių tėvas, G. G., atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini). Fiziškai dukromis rūpintis negali, kol neišeis iš įkalinimo įstaigos. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei taikyti vaiko apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad, nepilnametės likusios be tėvų globos, Skyrius priėmė sprendimą organizuoti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaikų močiutę D. A., jos gyvenamojoje vietoje. Intensyvi pagalba M. A. buvo teikiama nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. spalio 13 d. Mobiliosios komandos (toliau – ir MK) darbo metu sugyventiniai neieškojo būdų bei priemonių, kaip įveikti šeimos sunkumus ir buvo nemotyvuoti spręsti alkoholio vartojimo problemos ilgalaikėje perspektyvoje. Darbo eigoje M. A. vengė bendradarbiauti su specialistais. Nekeldavo telefono, o pakėlusi teigdavo, kad susitikti numatytu laiku negali. Siūlytos įvairios konsultacijų galimybės – telefonu, Messenger. MK manymu šeimai nebendradarbiaujant su specialistais ir sugrįžus prie alkoholio vartojimo, smurtinių atvejų, ateityje nesilaikant numatytų susitarimų ir nevykdant pagalbos šeimai plano, atvejo vadybininkas privalo aktyviai bendradarbiauti su VTAS specialistais, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus dėl vaikų grįžimo į šeimą. Šeimai nuo 2021 m. sausio 14 d. inicijuota atvejo vadyba, nes nebuvo užtikrinamas nuoseklius visų mergaičių ugdymas. Nuo 2021 m. vasario 5 d. šeimai pradėtos teikti bendrosios socialinės paslaugos ir nustatytas 1 socialinės rizikos reiškimosi lygis, o nuo 2021 m. balandžio 19 d. šeima buvo pervertinta ir nustatytas 2 socialinės rizikos reiškimosi lygis. (duomenys neskelbtini) S., R. ir R. G. buvo nutraukta laikinoji vaiko priežiūra Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Mergaitės apgyvendintos močiutės D. A. šeimoje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, leido paimti nepilnametes S., R. ir R. G. iš jų įstatyminių atstovų M. A. ir G. G.. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), S., R. ir R. G. nustatyta laikinoji globa. Mergaičių laikinąja globėja paskirta D. A.. Mergaitėms močiutės namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis. Namuose yra visi mergaičių poreikiams tenkinti reikalingi baldai, namuose švaru ir tvarkinga. D. A. tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas, globos kokybė gera. Moteris bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo, sveikatos įstaigomis, socialiniais darbuotojais, Skyriaus specialistais. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniuje M. A. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur nepabaigė skirto stacionarinio gydymo taikant „Minesotos“ programą, atsižvelgiant, į ekstremalią situaciją dėl susirgimų Covid-19 viruso atvejų (liko nepabaigtos 6 dienos gydymo). Grįžusi po stacionarinio gydymo M. A. nerodė iniciatyvos pasimatymams su dukromis – savarankiškai nevyko aplankyti vaikų. Nuo 2021 m. spalio 13 d. iki šiol, M. A. su dukromis matėsi tik 3 kartus – 2 atvejais globėjos iniciatyva, t. y. savarankiškai atvežus mergaites motinai, 1 kartą motinai nuvykus į vaikų gyvenamąją vietą. Mergaičių mama neprisideda finansiškai prie dukrų išlaikymo. Socialinė darbuotoja nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. į šeimą pateko 5 kartus, iš anksto susitikimai buvo derinti, į skambučius neatsakė. Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovai (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 11 d. policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesti tris kartus (2021 m. gruodžio 7 d., 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 4 d.). 2022 m. sausio 4 d. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pirminiais duomenimis, neblaivus vyras, gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš neblaivią sugyventinę, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 2,97 promilių neblaivumas. Sugyventinis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei. Socialinei darbuotojai lankantis šeimoje 2022 m. sausio 26 d. M. A. namuose rasta neblaivi, nustatytas 2,36 promilių girtumas. Moteris neneigė ir ankstesnių atkryčių, tikino vartojanti alkoholį nenutrūkstamai keletą savaičių. Pagrindinė šeimos problema – galimai ilgalaikė alkoholio vartojimo problema, konfliktai tarp sugyventinių, smurtas šeimoje, kuris traumuoja mažamečius vaikus, žalojančiai veikia jų psichinę sveikatą ir vystymosi raidą. Skyriaus manymu tikslinga M. A. ir G. G. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukrų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad pagrindinis veiksnys yra M. A. alkoholio vartojimas, konfliktai, kurie veda iki fizinio smurto tarp sugyventinių, nors prieš mergaites jis ir nebuvo naudojamas. Nuoseklių žudymosi atvejų M. A. atžvilgiu neužfiksuota, bet psichologinių problemų tikrai yra. Buvo gydoma, bet gydymą nutraukia, neišbūna viso laiko. M. A. jos sugyventinio M. įtaka yra didelė. Jai siūlyta apsigyventi krizių centre, bet ji negali atsiriboti nuo jo ir pasiduoda jo įtakai. Toliau gyvena su juo. Nebendrauja su socialiniais darbuotojais, neįsileidžia jų į namus. Nuo vasario mėnesio jokių įpareigojimų ji nevykdo, nieko nedaro, kad situacija išsispręstų. Tarp atsakovo ir mergaičių turi būti užmegztas ryšys, trūksta bendravimo. G. G. dukromis pilnai negalės rūpintis, kol yra įkalinimo įstaigoje, nežiūrint į tai, kad savaitgaliais jį paleis. Jam išėjus į laisvę, turint darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, jis galės kreiptis į teismą ir naikinti tėvų valdžios apribojimą. Atlikdamas nusikalstamą veiką jis suprato, ką daro ir dabar atlieka bausmę, todėl rūpintis dukromis negali. Jo elgesys, kodėl jis atsidūrė įkalinimo įstaigoje, yra amoralus. M. A. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Mergaitėms turi būti sudaryta nuolatinė saugi aplinka ir šį klausimą reikia spręsti šiuo metu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio dalimi, kurioje prašoma neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jam, dukrų S., R. ir R. G. atžvilgiu. Tyrimas pradėtas dėl M. A. ir jos sugyventinio M. V. veiksmų, dėl netinkamos vaikų priežiūros. Nėra jokio teisinio pagrindo atimti iš jo vaikus, o taikyti teisinį pagrindą vien dėl to, kad jis atlieka bausmę nėra pagrindas. Šiuo metu bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini) įsidarbino statybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neturi galiojančių nuobaudų, rašys prašymą, kad trimis mėnesiais anksčiau būtų paleistas su intensyvia priežiūra, kad galėtų greičiau integruotis į visuomenę ir susigražinti dukras į šeimą ir rūpintis jomis.
5. Atsakovas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko ieškinio. Jo įkalinimas nėra pretekstas atimti iš jo vaikus. Kol gyveno su M. A. nebuvo įtraukti į jokius socialinius sąrašus, buvo normali vidutiniška šeima. Jis dalyvavo visuose gimdymuose, ėmė tėvystės atostogas. Dabar pasikeitus situacijai jis daro viską, ką gali, pasikeitė jo įkalinimo sąlygos, turi galimybę grįžti namo savaitgaliais, įsidarbino, teikia išlaikymą dukroms, turi ryšio priemones. Jis labai skaudžiai reaguoja į tai, kai už nieką iš jo nori atimti vaikus. Stengiasi bendrauti su vaikais, buvo du kartus namie, pirmą kartą nepavyko susimatyti su vaikais, nes reikėjo pažymų įvairių, parašė prašymą dėl bendravimo vaikais kiekvieną savaitę po dieną bendrauti su vaikais. Gali net rugsėjį išeiti anksčiau iš įkalinimo įstaigos. Jis deda visas pastangas bendrauti su vaikais. Savaitgaliais grįžęs būna pas savo mamą (duomenys neskelbtini), iki vaikų dabartinės gyvenamosios vietos yra apie 100 metrų. Bendravo su vaikais labai nuostabiai, vyriausioji dukra jį vis dar prisimena, mažosios jau nebe. Jis dirba nuo (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 5 metus, į laisvę jį gali paleisti rugsėjo mėnesį, o bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini). Į laisvę išėjus nori dirbti, susigražinti vaikus. Išlaikymo pinigus veda į M. A. sąskaitą, kol nėra teismo sprendimo. M. A. žadėjo pinigus perduoti savo mamai, kuri globoja vaikus.
6. Atsakovo G. G. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta ieškinio. Faktinių aplinkybių, kurias išdėstė ieškovas, negalima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnį. Šis ieškinys G. G. atžvilgiu turėtų būti atmestas. Atsakovas pagal savo socialinį statusą yra kalinys ir yra pažeidžiamas, kadangi ieškovas yra valstybė. Būdamas laisvės atėmimo vietoje jis stengiasi su dukromis palaikyti ryšį, yra įsidarbinęs, gauna atlyginimą, neturi galiojančių nuobaudų, jo bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini). Du savaitgalius jau buvo grįžęs į namus. Gegužės 8 dieną jis susitiko su dukromis ir jų bendravimą stebėjo socialinės darbuotojos, kurios buvo apklausiamos liudytojomis. Šiuo metu bus sprendžiamas ir kitas bendravimo būdas, per „Zoom“ programą, telefonu. Liudytojos atsakovo ir dukrų bendravimą vertino teigiamai, pradėjęs dirbti pervedė 98 Eur dukrų išlaikymui. Išlaikymas nedidelėmis sumomis buvo mokamas. G. G. ginasi, kad savo tėvo pareigų, jis nepažeidė. Sąlygų, nurodytų civilinio kodekso 3.180 straipsnyje jis nepažeidė. Atsakovas imasi visų priemonių atkurti ryšį su vaikais. Todėl, kad jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, jo bendravimas su dukromis yra apsunkintas, bet jis rodo pastangas. Ieškovo reikalavimas neterminuotai išskirti tėvą ir vaikus pažeidžią viešą interesą, siekiama nutraukti vaikų ir tėvo ryšius. Po tokio atskyrimo atsiranda įstatyminis pagrindas įvaikinti vaikus. G. G. grubiai nepažeidė savo tėvo pareigų ir ypatingos žalos nepadarė. Tėvas su vaikais negyvena tik todėl, kad atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau siekia bendrauti su vaikais. Prašo ieškinį G. G. atžvilgiu atmesti.
7. Atsakovė M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Lanko mergaites pas mamą, pas jas nebuvo apie mėnesį laiko. Ši situacija susidarė dėl jos girtuokliavimo. Vieną kartą mergaitės buvo paimtos tik rugsėjo mėnesį. O pavasarį, kai ji vyko į ligoninę, ji parašiusi laikinos priežiūros prašymą perdavė jas mamai. Problema rimta jau 2 metus, gydėsi (duomenys neskelbtini), „Minesotoje“, lankydavo anoniminius alkoholikus, bet jai nepatiko. Rezultatai nieko gero. Ji stengiasi ir nori, bet grįžta namo ir viskas tas pats. Jai trūksta mergaičių. Kai pradėjo gyventi kartu su G. G. irgi buvo alkoholio vartojimo, bet nebuvo taip blogai. Kai susilaukė antros mergaitės, gyveno sodyboje atskirai, buvo viskas labai gražu ir gera, bet visur kišo koją alkoholis. Visas pyktis ir smurtas vis tiek yra per alkoholį. Nors pradžioje ir atrodė nekaltai. Ji alkoholį vartodavo tada, kai vartodavo G. G.. O G. G. vartodavo beveik kasdien. Jis gerdavo darbo dienomis alaus, o ji sidro, o savaitgaliais būdavo daug ir stiprių gėrimų. Buvo ir smurto. G. G. smurtaudavo prieš ją, kai išgerdavo daug alkoholio. Į mėnesį kokius du kartus būdavo tai. Po to ji pradėjo gintis. Mergaitės konfliktus matydavo. Vyriausioji dukra tikrai turėtų atsiminti, mažosios – ne. Kai G. G. pateko į įkalinimo įstaigą, ji liko gyventi sodyboje, jai labai padėjo jos tėtis. Ji išgerdavo alkoholio, bet ne tiek kiek su G. G. ar dabar, bet jautė labai didelę pareigą rūpintis mergaitėmis. Mirus tėčiui ji liko gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini), turėjo darbą, viskas klostėsi gerai. Atsikėlusi į (duomenys neskelbtini) ji pradėjo labai daug vartoti alkoholio, kol reikdavo net ligoninės, iš lengvos depresijos susirgo sunkia. Šiuo metu ji dirba, bet jaučiasi labai sunkiai. Gydytojai siūlė gultis į skyrių dėl depresijos 30 dienų pagulėti. Socialinių specialistų pagalbą nutraukė, nes labai dažnai keičiasi specialistės ir kol nebus konkrečios ji nebendradarbiaus. „Minesotos“ programos ji nebaigė dėl covid-19 situacijos, o kai galėjo baigti, ji jau buvo įsidarbinusi. Ji nutraukia visas konsultacijas, nes ji nespėja dirbti, lankyti mergaites ir dalyvauti visur. Ateityje planuoja keisti gyvenamąjį būstą, grįžusi iš ligoninės dirbs, planuoja baigti kursus visus. Šiuo metu ji negali ir neturi galimybių rūpintis mergaitėmis. Bendrauti su mama ir mergaitėmis jai sekasi gerai. Mergaitės aprūpintos, sąlygos sudarytos, ji pati viena nebūtų sugebėjusi taip padaryti. Kai G. G. pateko į įkalinimo įstaigą, negavo iš jo jokių žinių 3 metus, pirmus metus dar siuntė atvirukus, ir pan., o paskui nieko. Pradėjusi dirbti ji neberasdavo laiko vykdyti įsipareigojimus, nurodytus pagalbos plane. Ji sutinka, kad mergaites augintų ir prižiūrėtų močiutė. Iki susipažinimo su G. G. ji alkoholio nevartodavo, buvo paragavusi, bet stipriai pradėjo vartoti pradėjusi gyventi su juo. Jis jai parnešdavo alkoholio, skatindavo ją. G. G. giminaičiai su mergaitėmis bendrauti nenori, bendrauja tik su G. G. sūnumi. Ji mergaičių neatsisako, tiesiog suvokia, kad ji yra ligonis ir negali jomis rūpintis, o jos mama jomis pasirūpins, kol ji siekia pasveikti.
8. Atsakovės M. A. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atstovaujamosios nuomonę. Ir mano, kad ateityje atstovaujamoji sugebės pasigydžiusi pasirūpinti savo dukromis. O G. G. nieko nepadarė, kad būtų pasirūpinta mergaičių ugdymu, apranga ir pan. Vaikų tėtis prisiminė dukras tik gegužės pradžioje, neteikė išlaikymo visus 5 metus, išmokos yra vienkartinės ir visai nedidelės. Iš G. G. yra priteista po 120 Eur išlaikymo suma, o iš M. A. prašoma priteisti po 150 Eur, prašo priteisti po 120 Eur, nes abiejų atsakovų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, kad būtų nustatoma ieškinyje prašomu adresu.
9. Trečiasis asmuo D. A. teismo posėdyje nurodė, kad visos problemos per alkoholį. Jau kokius 2 metus tai tęsiasi. Prieš tai tokių problemų nebuvo, prasidėjo, kai dukra išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), gyveno prieš tai pas ją, dirbo. Kai gyveno su G. G. atskirai M. A. (duomenys neskelbtini) kaime, jie tikrai girtaudavo, G. G. gerdavo, buvo sumušęs ją pačią, teistas ir dėl to. M. A. dar būdama nepilnametė susilaukė pirmos dukros, socialinė juos prižiūrėdavo. Kai G. G. nuteisė, M. A. gyveno pas ją su dukromis. M. A. dabar retai bendrauja su mergaitėmis, bando spręsti problemas, bet neišeina. Perka alkoholį ir geria, sugyventinis jai vadovauja. Mergaitės nori, kad mama pasigydytų. Mergaitėms sekasi puikiai, visur kartu dalyvauja, keliauja, aplanko žymias vietas, aplanko kiną, turi visus rūbus, turi žaislų. Rūpinasi ji vaikais, turi dar du savo vaikus 17 ir 18 metų. Mano, kad M. A. pavyktų, jei nebūtų sugyventinio M. Ji gauna iš valstybės pinigus mergaitėms. Tėvai išlaikymo neteikia. Dukra M. dirba, bet šiuo metu kaip ir turi nedarbingumą, neatvažiuoja, su mergaitėmis telefonu bendrauja retai. G. G. pažįsta nuo tada, kai gimė pirma mergaitė. Nežinojo ji, kad jis M. suviliojo, ji jau (duomenys neskelbtini) klasę baigė būdama nėščia. Negali pasakyti, kad jis nesirūpino mergaitėmis, joms gimus, jie gyveno pas G. mamą, po to sodyboje atskirai. Bet M. jis neleisdavo vienai kalbėti, atvažiuoti taip pat, ji negalėdavo su ja pakalbėti vienos. Su mergaitėmis dabar G. G. matėsi vieną kartą socialinės globos centre. Mergaitės sakė, kad tėtis senas kaip senelis, klausė, kodėl jis negyvena su mama, ji pasakė, kad tėvelis gyvena toli, nes susipyko su mama. Kad jis įkalinimo įstaigoje nesakė joms. G. G. yra sumušęs ir jos dukrą ir ją pačią anksčiau.
10. Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie situaciją G. G. šeimoje žino tik tiek, kad jam nori apriboti tėvystės teises, kad su mergaitėm buvo susitikęs. Jie bendrauja beveik kasdien, gerai sutaria, žino viską ji. Jis nedalyvavo jų gyvenime, nes niekas jam neleido ir nesuteikė galimybės. Nei M. nei D. nesuteikė galimybių jam nei telefonu kalbėti su jomis. Ir po 5 metų buvo susitikęs gal prieš tris savaites su mergaitėmis. Ir dabar galės bendrauti per „Zoom“ ketvirtadieniais kiekvieną savaitę. Buvo prašyta, kad leistų mergaites nuvežti pas tėtį į įkalinimo įstaigą pabendrauti, bet M. neleido. Neatsilipdavo į skambučius, neatsakydavo į laiškus. Grįžęs per Velykas buvo nupirkęs vaikams dovanų, bet jam neleido jų perduoti. Susitikimo metu kiek žino bendrauti sekėsi gerai, mažoji nelabai atsiminė tėtį, mergaitės daug kalbėjo, bendravo, tėtis buvo labai patenkintas, labai myli mergaites. Kai gyveno tėtis su M., tai jis labiau rūpinosi mergaitėmis, gamino maistą, rengė, rūpinosi, vedė į lauką. Jis dirbo ir išlaikė jas. M. mėgdavo bendrauti su kitais, nebuvo ištikima, tai kildavo konfliktų kaip ir bet kur. Pas tėtį tuomet lankydavosi kas mėnesį, per šventes. Yra tekę matyti, kad tėtis vartoja alkoholį. Alkoholiu tėtis nepiktnaudžiavo. Į rizikos grupę buvo trumpai įtraukti dėl nesutarimų namuose. Jis šiuo metu negali nieko pakeisti, mergaites labai myli ir labai pergyvena dėl visko. Išlaikymo neteikė būdamas įkalinimo įstaigoje tėtis, nes neturėjo galimybės. Ji pati su mergaitėmis nebendrauja, nes ji gyvena toliau ir M. ją yra užblokavusi socialiniuose tinkluose. Materialinės pagalbos neteikė.
11. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad šią šeimą pažystą nuo kokių (duomenys neskelbtini) metų, nes dirbo Pasvalio rajono bendruomeniniuose namuose, o dabar kadangi dirba globos koordinatore Pasvalio socialinių paslaugų centre ji gavo prašymą iš G. G. suorganizuoti susitikimą su biologinėmis dukromis. Taigi gegužės 8 dieną jis buvo suorganizuotas. G. G. atvyko su lauktuvėmis dukromis, bendravimas buvo šiltas, jos nejautė jam neapykantos, neatrodė, kad bendravo pirmą kartą. Po susitikimo mergaitės teigė, kad nori dar pasimatyti su tėčiu, buvo laimingos. Bendravo susitikime trumpai su mergaitėmis G., nes dar 1 valandą buvo bendraujama su pačiu G.. Jis norėjo, kad jos užtikrintų pasimatymus su dukromis. Ketvirtadieniais yra nutarę skirti bendravimus per „Zoom“ programą, o kartą į mėnesį gyvus susitikimus Pasvalio socialinių paslaugų centre. Šeimą pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, ji žinojo, kad gyveno (duomenys neskelbtini) jie, kad buvo teikiamos paslaugos jiems. Su pačia šeima jai neteko bendrauti. Tik 2018 metais teko bendrauti, bet G. jau nebuvo tada. Dėl bendravimo su mergaitėmis G. G. kreipėsi šiais metais, anksčiau tokių pageidavimų nebuvo.
12. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Pasvalio socialinių paslaugų centro globos koordinatorė. Su šia šeima ji dirba tik nuo 2021 metų gruodžio mėnesio. Teko su biologiniu tėvu pabendrauti tik gegužės 8 dieną, susitikimo su mergaitėmis metu. Susitikimas praėjo sklandžiai, viskas buvo normaliai, jis domėjosi mergaitėmis, jų laisvalaikiu, buvo joms dėmesingas. Po susitikimo kalbėjo su globėja, sakė, kad mergaitės jautėsi normaliai, jas susitikimui paruošė ir psichologė, su jomis yra viskas gerai. Ji kartą į savaitę susiskambina ir nuvyksta į namus pas jas, mergaitėms viskas gerai, jos patenkintos, visada švaru, aplinka tvarkinga. Buvo vieną kartą susitikimas suorganizuotas su mama, bet ji jame nedalyvavo. Bet iš globėjos žino, kad vykdavo pas ją į namus, o dabar jau daugiau kaip mėnesį nebendravo mama su mergaitėmis. Mergaitėms reikia mamos, jos pasiilgę. G. G. dėl bendravimo su mergaitėmis kreipėsi tik šių metų gegužės pradžioje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
13. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai M. A. ir G. G. yra nepilnamečių vaikų S. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. G. G. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) M. A. ir jos sugyventinio M. V. šeimai taikoma atvejo vadyba ir yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.
15. 2021 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9886-902/2021 leista paimti vaikus S., R. ir R. G. iš jų tėvų M. A. ir G. G..
16. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), S., R. ir R. G. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaikų močiutė D. A..
17. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad atsakovas G. G. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) (nuteistas laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams), atsakovė M. A. turi priklausomybę alkoholiui, neprižiūri vaikų, kviečia policijos pareigūnus dėl patiriamo smurto. Problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo šeimoje nuolat kartojasi. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nepilnamečiai vaikai S., R. ir R. G. paimtos iš M. A. ir G. G.. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) motyvuoto siūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog M. A. (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur nepabaigė skirto stacionarinio gydymo taikant „Minesotos“ programą, atsižvelgiant, į ekstremalią situaciją dėl susirgimų Covid-19 viruso atvejų (liko nepabaigtos 6 dienos gydymo). Grįžusi po gydymo M. A. ėmėsi veiksmų vykdant atvejo vadybos plane numatytus įpareigojimus: užsiregistravo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose šeimos namuose, nukreipti kartu su sugyventiniu užsiregistravo bei pradėjo lankyti „Atvirojo rato“ priklausomybių konsultanto užsiėmimus. Socialinių paslaugų teikimą šeimos atžvilgiu ir toliau apsunkino bendradarbiavimo su specialistu stoka, M. A. ir M. V. dažnai namuose buvo nerandami, į skambučius neatsakė, neperskambino, iš anksto suderinus apsilankymą, namuose taip pat buvo nerandami, pateikiamos skirtingos, dažnai su veiklomis nesutampančios priežastys. Grįžusi po stacionarinio gydymo M. A. nerodė iniciatyvos pasimatymams su dukromis – savarankiškai nevyko aplankyti vaikų, neprisideda finansiškai prie dukrų išlaikymo. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 11 d. policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesti tris kartus. Sausio 4 d. M. A. nustatytas 2,97 promilių girtumas. Socialinei darbuotojai lankantis šeimoje 2022 m. sausio 26 d. M. A. namuose rasta neblaivi, nustatytas 2,36 promilių girtumas. Moteris neneigia ir ankstesnių atkryčių, tikina vartojanti alkoholį nenutrūkstamai keletą savaičių. Kaip matyti, M. A. nededa jokių pastangų, jog vaikai galėtų grįžti į šeimą, vartoja alkoholį, nors ir gydėsi Respublikiniame priklausomybių ligų centre, grįžusi iš jo toliau vartojo alkoholį, nededa pastangų keisti gyvenimo būdą ir elgesį.
18. Bylos duomenys patvirtina, jog jau paėmus vaikus iš jiems nesaugios aplinkos, atsakovė vis tiek toliau piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovė nedėjo pastangų vaikus susigrąžinti į šeimą: 2021 m. spalio 13 d., 2022 m. vasario 2 d. sudarytų pagalbos planų nevykdė, buvo gydoma Respublikiniame priklausomybių ligų centre. 2022 m. sausio 4 d. pareigūnų jai nustatytas 2,97 promilių girtumas, 2022 m. sausio 26 d. socialinė darbuotoja besilankydama šeimoje nustatė jai 2,36 promilių girtumą. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro rašto „Dėl M. A. ir M. V. šeimos“ bei iš (duomenys neskelbtini) motyvuoto siūlymo nustatyta, kad M. A. deda minimalias pastangas susigražinti mergaites į šeimą, šiai dienai M. A. pastangos bei motyvacija susigražinti auginti nepilnametes dukras, vertinama kaip nepakankama. Ji nėra suinteresuota keisti gyvenimo būdo.
19. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog M. A. yra ne kartą bausta už administracinius nusižengimus tarp jų ir Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (M. A. 2021 m. rugsėjo 10 d. vartojo alkoholį ir buvo neblaivi vaikų akivaizdoje ir buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalį), Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (vairavo būdama neblaivi).
20. Atsakovas G. G. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vaikais rūpintis negali. Nors G. G. nurodo, kad jam neturėtų būti taikomas tėvo valdžios apribojimas, jis rūpinasi dukromis, šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių yra nuo dukrų atskirtas, teismas šiuos atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai. Aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu negali pasirūpinti dukromis dėl to, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinama kaip objektyvios priežastys. Atsakovas dėl savo veiksmų netenka laisvės, todėl tokios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios priežastys, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo. Kadangi atsakovas renkasi ne buvimą su dukterimis, rūpinimąsi jomis, auklėjimą, o nusikalstamų veikų darymą, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesirūpinimas dukterimis, todėl yra savarankiškas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią dukrų atžvilgiu.
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo įkalinimo pradžios tik kelis kartus siuntė dukroms laiškus, susitikimą suorganizavo tik vieną kartą, jau iškėlus bylą teisme, išlaikymo dukroms neteikė, pirmi minimalūs mokėjimai buvo atlikti taip pat tik iškėlus bylą teisme. Toks atsakovo elgesys, net ir atsižvelgiant į tai, kad jis kažkiek domisi vaikais, ėmė dėti minimalias pastangas su dukromis bendrauti, gali būti vertinami kaip siekis atkurti ryšį, tačiau ne kaip pakankamas rūpinimasis, auklėjimas ir pakankamas siekis susigrąžinti dukras į šeimą. Akivaizdu, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys yra nesuderinami su vaikų auginimu šeimoje.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
23. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas yra teistas ne vieną kartą. Jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, sunkiu sveikatos sutrikdymu ir seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Taigi, atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ne vienkartinis, jis, nors ir deklaruoja, tačiau nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaikais.
24. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020). Akivaizdu, kad abiejų atsakovų elgesys nagrinėjamu atveju nesikeitė.
25. Atsakovo G. G. atstovas prašė taikyti vaikų atskyrimo nuo tėvo institutą, o ne neterminuotai apriboti G. G. tėvo valdžią. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovo G. G. padaryti nusikaltimai yra nepateisinami. Atsakovas galbūt dar iki gruodžio mėnesio atlikinės bausmę, neaišku, kokia bus atsakovo pozicija dėl vaikų išėjus į laisvę, kokios bus atsakovo šeimos, gyvenimo sąlygos, koks bus jo gyvenimo būdas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus įkalinimo terminui atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti keisti valdžios ribojimo pagrindą, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vertinant atsakovo elgesį ir veiksmus po teismo priimti sprendimo.
26. Bylos duomenimis atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonę turi tik atsakovė M. A., bet ši buvo konfiskuota Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu. Iš Sodros duomenų išrašų matyti, kad M. A. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), G. G. dirba (duomenys neskelbtini). G. G. administracine tvarka nebaustas.
27. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) vaikų nuomonės išklausymo aktų nustatyta, kad mergaitės nurodė, kad joms patinka gyventi su močiute, mama gydosi. Su mama bendrauja nuotolinėmis priemonėmis, matosi retai, mama pažada, bet ne visada atvažiuoja. Jos nori gyventi tik su mama, nenori, kad kartu gyventų M., nes mama su juo pykstasi. R. nurodė, kad močiutė buvo nuvežusi susitikti su tėčiu, tačiau ji jo nepažino, pakalbėjo šiek tiek ir išvažiavo namo.
28. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) kai vaikams pradėta taikyti laikinoji globa, padėtis atsakovų šeimoje iš esmės nepasikeitė, nors atsakovė žadėjo nebevartoti alkoholio, gydytis nuo priklausomybių, šeimoje išlieka problemos dėl alkoholio vartojimo, atsakovė neišreiškia aiškaus noro ir nededa pastangų atsisakyti žalingų įpročių, susigrąžinti vaikų, jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
30. Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
31. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovai savo pareigų vaikams nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesiekia susigrąžinti vaikų į šeimą, jais rūpintis ir prižiūrėti.
32. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
33. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė M. A. nevykdo savo, kaip motinos pareigų nepilnamečiams vaikams – jų neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, neteikia materialinio išlaikymo. Atsakovas G. G. nors ir pradėjo teikti išlaikymą nedidelėmis sumomis ir bendrauti su dukromis, šiuo metu fiziškai jomis rūpintis negali, nes yra įkalinimo įstaigoje.
34. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrąžinti į šeimą. Atsakovės M. A. elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaikų vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra. Atsakovas G. G. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (smurtinių, seksualinių nusikaltimų), dėl šių jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu jis su vaikais gali tik bendrauti, o artimiausiu metu negalės rūpintis. Tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikams ir vaikai negali likti be priežiūros. Nors atsakovas nurodė, kad vaikais rūpinosi iki patekdamas į laisvės atėmimo vietą, pradeda rūpintis dabar, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės to nepatvirtina, atvirkščiai leidžia daryti išvadą, kad būdamas įkalinimo įstaigoje dukromis atsakovas nesirūpino, nesistengė užtikrinti jų poreikių, mergaičių ir tėvo ryšiai yra nutrūkę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovų kaltė įrodyta, nes jie vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovų M. A. ir G. G. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
35. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
36. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
37. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).
38. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
39. Nors vaikų poreikių ir reikalingą išlaikymui sumą atsakovė ginčijo, tačiau byloje duomenų išvadai, kad atsakovė sąžiningai vykdo savo, kaip motinos pareigas išlaikyti nepilnamečius vaikus, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, gera valia teikia išlaikymą, nėra. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų išlaikymo ir nėra suinteresuota pagerinti savo turtinę padėtį, nors dirba ir gauna pastovių pajamų, išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia (CPK 185 straipsnis).
40. Be to, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
41. Ieškovo prašoma priteisti iš M. A. po 150 Eur suma kiekvienam vaikui, įvertinus ir vaikų amžių yra laikytina pagrįsta ir negali būti laikytina per didele, nes ji ir taip užtikrintų tik minimalius būtinuosius vaikų poreikius. Atsižvelgiantį į tai iš atsakovės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistina po 150 Eur išlaikymo suma kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).
42. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo
43. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
44. Atsižvelgiant į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) R., R. ir S. G. nustatyta laikinoji globa, nuo (duomenys neskelbtini) globėja paskirta trečiasis asmuo D. A., kuri tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaikų teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, R., R. ir S. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos joms nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su D. A. paskiriant ją ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
45. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo R., R. ir S. G..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Tenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų nėra priteisimas žyminis mokestis, nes jie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. kovo 2 d.).
Nustatyti nepilnamečių vaikų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su trečiuoju asmeniu D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)).
Paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams S., R. ir R. G. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.