Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. k.“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai 2021 m. balandžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad sutiktų dėl prašomos priteisti skolos išdėstymo 2 mėnesių terminui nuo sprendimo priėmimo. Atsakovė, žinodama savo turtinę padėtį, jau turimus skolinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti galimybes atsiskaityti pagal naujai prisiimamus įsipareigojimus. Nuo sutarties sudarymo atsakovė ieškovei yra sumokėjusi tik vieną 98,97 Eur dydžio įmoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį vykdymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 56645 (toliau sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 400 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2022 m. birželio 22 d. bei sumokėti 381,92 Eur palūkanas (vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,88 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 106,76 proc.). Iš pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad atsakovės kas mėnesį mokama įmoka ieškovei 32,58 Eur. Atsakovė sumokėjo tris įmokas, 2020 m. liepos 31 d. sumokėdama 98,97 Eur sumą. Ieškovė iki 2021 m. sausio 18 d. atsakovei skaičiavo palūkanas bei delspinigius už pradelstas atsiskaityti dienas. Iš skolos detalizacijos matyti, kad atsakovė liko ieškovei skolinga 375,68 Eur negrąžinto kredito dalį, 104,23 Eur sutartinių (pelno) palūkanų, 5,41 Eur kompensacinių palūkanų bei 4,38 Eur delspinigių. Ieškovė nuolat siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, taip pat ieškovės vardu UAB „SE7“ siuntė pretenziją atsakovei.

Dėl 375,68 Eur negrąžintos kredito ir 109,64 Eur palūkanų priteisimo

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5.1 punktu šalys susitarė, kad bendrovė (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad klientas (atsakovas) prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal Kredito sutartį ir (ar) jos priedus mokėtinas įmokas, palūkanas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, jei klientas (atsakovas) daugiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų nesumokėjo bent vienos įmokos. Iš ieškovės pateiktos skolos detalizacijos lentelės matyti, jog atsakovė daugiau kaip 60 kalendorinių dienų nemoka įmokų, t. y. nesilaiko susitarto mokėjimo grafiko. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei 400 Eur kreditą. Remiantis Sutarties 3.1.1. punktu, atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sumokėjo tik tris įmokas, o kitų įmokų nebemokėjo. Atsakovė neginčijo negrąžintos paskolos sumos dydžio, o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Atsakovė tinkamai nevykdo pareigos mokėti suteiktą kreditą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 375,68 Eur negrąžintas kreditas ir 109,64 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki ieškinio surašymo dienos (2021 m. vasario 9 d.) (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl 4,38 Eur delspinigių priteisimo

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Sutartyje numatyta, jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal Sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip už 180 dienų. Atsakovė laiku nemokėjo mokėjimo grafike nustatytų įmokų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 4,38 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkinamas (sutarties 6.11 punktas).

Dėl 74,88 procentų sutartinių palūkanų, skaičiuojamų už 375,68 Eur sumą nuo 2021 m. vasario 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad tinkamo atlygintinos paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokia situacija (t. y. skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas) neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 74,88 procentus sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 375,68 Eur kredito dalies, už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatyta, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną naudojimosi kreditu dieną, nurodytos Sutartyje esančios įsipareigojimų lentelės skiltyje „Dienos palūkanų norma (proc.)“; suėjus Sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui toliau skaičiuojami tik delspinigiai, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos už naudojimąsi paskolos suma yra mokėjimo (pelno) palūkanos, o pasibaigus sutarties terminui kaip ir nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį negali būti skaičiuojamos suėjus Sutartyje nurodytam paskolos grąžinimo terminui. Sąlyga, jog pareiga mokėti mokėjimo palūkanas skolininkui gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad nors šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta ir galioja, sutartinių palūkanų priteisimas iki visiško prievolės įvykdymo neatitiktų formuojamos kasacinio teismo praktikos ir lūkesčių principo turinio.

Nagrinėjamu atveju atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2022 m. birželio 18 d. (sutarties termino pabaiga) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovė tinkamai sutartinių prievolių nevykdo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 74,88 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 375,68 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. (ieškinio surašymo diena) iki visiško prievolės įvykdymo tenkinamas iš dalies, priteisiant 74,88 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 375,68 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. iki faktinio kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 18 d. Pažymėtina, kad teismas neteikia pelno palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. birželio 18 d., kadangi atsakovė įsiskolinimą gali sumokėti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovės suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2022 m. birželio 18 d., reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl 111 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 111 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas. Nurodė, kad UAB „SE7“ atsakovei siuntė raginimus telekomunikacinėmis priemonėmis, pretenzijas bei kitomis priemonėmis kontroliavo skolos padengimą, taip patirdama darbo ir laiko sąnaudas.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“, 2021 m. sausio 8 d. UAB „SE7“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1604, kurią ieškovė apmokėjo, o 2021 m. sausio 25 d. sudarė skolų išieškojimo detalizaciją.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir kt. mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Byloje nėra duomenų, kad paslaugas ieškovei suteikė advokatas arba advokato padėjėjas, todėl minėtos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti priteisiamos ir kaip atstovavimo išlaidos, aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ar CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, nes asmenį atstovaujant teisines paslaugas teikiančiai įmonei, tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 111 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų 81,52 procentų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 12,23 Eur (15 Eur x 81,52 proc.) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą kuo mažesnėmis sumomis, nurodo galinti mokėti kas mėnesį po 50 Eur. Ieškovė sutinka dėl prašoma priteisti skolos suma būtų išdėstyta 2 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kiekvienu atveju klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė nurodė, jog iš karto visos skolos negali sumokėti dėl turtinės padėties. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, pateiktų dokumentų matyti, kad ji dirba UAB G. P., darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 500 Eur. Atsakovė gyvena pas tėvus, vaikų neturi. Taip pat iš pateiktų vartojimo kredito sutarčių matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, iš kitų kreditorių yra gaunami priminimai apie įsiskolinimų dengimą. Duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ar registruotą kilnojamąjį turtą atsakovė nepateikė.

Tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį su prašymu išdėstyti skolą, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, teikė įrodymus apie turtinę padėtį rodo, kad R. M. nėra nusiteikusi pasyviai, stengiasi spręsti susidariusią situaciją, tačiau tam trukdo objektyvios priežastys, t. y. sunki turtinė padėtis. Pažymėtina, jog prievolės įvykdymo išdėstymas nėra analogiškas prievolės nevykdymui, o sprendimo vykdymo išdėstymas šioje situacijoje nereikš nepagrįsto delsimo įvykdyti sprendimą, nebus pažeisti ieškovės lūkesčiai, nes ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis būtent vartojimo kreditų teikimu. Atsakovė nurodė galinti kas mėnesį mokėti po 50 Eur, teigė, jog tokią sumą nurodė ir ieškovei, bandydama susitarti dėl taikos sutarties sudarymo byloje. Ieškovė sutinka, jog sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 2 mėnesiams. Siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovės priteistų sumų mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovei išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 279, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „S. k.“, kodas(duomenys neskelbtini), negrąžintą kreditą 375,68 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur 68 ct), palūkanas 109,64 Eur (vieną šimtą devynis Eur 64 ct), delspinigius 4,38 Eur (keturis Eur 38 ct), 74,88 procentų metines palūkanas už 375,68 Eur sumą nuo 2021 m. vasario 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. birželio 18 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 12,23 Eur (dvylika Eur 23 ct).

Išdėstyti šio teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad R. M. mokės uždarajai akcinei bendrovei „S. k.“ kas mėnesį po 83,65 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 65 ct) 6 mėnesius iš eilės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su paskutine įmoka sumokėdama priteistas 74,88 procentų ir 5 procentų procesines palūkanas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.