Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui K. Ž. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo priteisimo

Šalys turi du nepilnametę dukrą L. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, augina vaiką iki trejų metų, jos pajamas sudaro 374,59 Eur išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra įgijusi (VĮ Registrų centras, VĮ Regitra duomenys).

Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė. Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal registrų duomenis nustatyta, kad atsakovas iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo įsidarbinęs, šiuo metu apie gaunamas pajamas iš darbinės veiklos duomenų nėra, VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių įgijęs nėra (VĮ Regitra duomenys).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad yra darbingas ir turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur, iš jų 200 Eur maistui, 45 Eur higienos priemonėms, 35 Eur vaistams, 20 Eur vaiko laisvalaikiui, 50 Eur sauskelnėms, 200 Eur rūbams ir avalynei, komunalinių mokesčių dalis 50 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas higienos priemonėms (tame tarpe ir sauskelnėms), kadangi higienos priemonės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį, o pagal vaiko amžių išlaidų sauskelnėms ieškovė nebepatirs. Teismo vertinimu racionaliau galėtų būti naudojamos lėšos vaiko rūbams ir avalynei. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, atsižvelgiant į šalių dukros amžių, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 500 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad vaikų poreikius užtikrina 500 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 70 Eur (1,75 x40 Eur (Bazinė socialinė išmoka), ir yra 430 Eur.

Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, iš atsakovo priteistinas prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 6 609 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. balandžio 29 d.).

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui sumokėjo tik 50 Eur, jokios kitos paramos neteikė. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo.

Ieškovės paskaičiavimu dukros poreikiams per mėnesį iš atsakovo buvo būtina minimalią mėnesinę algą atitinkanti sumą. Tačiau išlaikymo dydis nustatomas pagal individualius vaiko poreikius, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė, todėl ieškovės pasirinktas įsiskolinimo dydžio apskaičiavimas pagal MMA dydį nėra teisingas. Nustačius, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga suma 500 Eur ir atsižvelgiant į valstybės mokamas vaikui išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą, išlaikymo įsiskolinimas mažinamas, pakoregavus ieškovės skaičiavimus dalyje dėl išlaikymo dydžio 2020 ir 2021 m. laikotarpyje, įsiskolinimo laikotarpiu įsiskolinimas sudaro 6 102,42 Eur (200:31x15+215x12+215x12+215x3+215:30x28). Minusavus atsakovo teiktą išlaikymą (50 Eur), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo mažintinas iki 6 052,42 Eur, likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 58 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo teikiama valstybė garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo išieškotinos išlaidos mažintinos iki 270 Eur (89 procento, proporcingai patenkintiems reikalavimams).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš K. Ž. 6 052,42 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimt dviejų Eur 42 ct) išlaikymo įsiskolinimą S. B..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. Ž. 58 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 270 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.