Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-461/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-25
Bylos Nr.: 2A-461/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: Suchodolski firmos „Elestra“
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-461/2011Procesinio sprendimo kategorijos 42.8.; 42.11.1.; 44.1.; 44.2.4.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-349-623/2010 pagal ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Jaraks“, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) vienašališką nutraukimą nepagrįstu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 200 181, 30 Lt nuostolių, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp Suchodolski firmos „Elestra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus 2006 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti poilsio renginius Rudaminos kultūros namų patalpose ir mokėti patalpų naudojimo mokestį, skirtą kompensuoti jų nusidėvėjimą, tuo pačiu ieškovui suteikta teisė gauti pajamas už vakarų organizavimą iš lankytojų. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. yra vienašališkai nutraukiama su juo sudaryta sutartis, kadangi ieškovas 2007 metais neorganizavo poilsio vakarų Rudaminos kultūros namuose bei nemokėjo mokesčio už faktišką patalpų panaudojimą. Ieškovo teigimu, Suchodolski firma „Elestra“ 2008 m. sausio 9 d. pranešimu-pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrių, kitas oficialias institucijas, informuodama, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus 2007 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 1S-158-(1.5) išdėstyti sutarties nutraukimo motyvai nepagrįsti, o sutarties nutraukimas neteisėtas. Ieškovas pažymėjo, kad dar galiojant atsakovo sutarčiai su ieškovu, atsakovas, neskelbdamas konkurso ir taip pažeisdamas įstatymų reikalavimus, sudarė su trečiuoju asmeniu sutartį dėl Rudaminos kultūros namų nuomos. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. A33-1779-(49) papildė sutarties nutraukimo priežastis. Ieškovas pažymėjo, kad sąskaitą faktūrą už faktinį naudojimąsi patalpomis 2007 metais, atsakovas ieškovui išrašė tik 2008 m. sausio 11 d., todėl laikytina, kad pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už tai, kad pinigai jos nepasiekė kaip galima greičiau, tuo tarpu Suchodolski firma „Elestra“ atsakovo išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo nedelsiant – sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Ieškovas nurodė, jog pagal sutartį Suchodolski firma „Elestra“ turėjo teisę ne nuomotis Rudaminos kultūros namų patalpas, o tik naudotis renginių organizavimui. Ieškovo teigimu, laikotarpiu tarp renginių organizavimo Rudaminos kultūros namai buvo atsakovo žinioje ir jei kas nors buvo sugadinta Rudaminos kultūros namuose, tai tie sugadinimai galėjo įvykti, kai patalpos buvo atsakovo žinioje. Ieškovas pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jis nuo 2008 metų kovo mėnesio negali vykdyti veiklos Rudaminos kultūros namuose, dėl ko negauna suplanuotų pajamų, pelno. Sutartis su ieškovu buvo sudaryta trejiems metams, ir kadangi sutartis turėjo būti vykdoma dar 22 mėnesius – iki 2009 m. gruodžio 19 d., todėl ieškovo negautos pajamos sudaro 200 181,30 Lt.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 14 250 Lt skolą dėl netinkamo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) vykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nesutiko su vienašališku sutarties nutraukimu, atsisakė atlaisvinti užimamas Rudaminos kultūros namų patalpas, neišnešė savo įrangos ir inventoriaus ir tokiais savo veiksmais trukdo trečiajam asmeniui pasinaudoti patalpomis, suteiktomis pagal 2008 m. kovo 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S-06-(8.5), užkerta galimybę trečiajam asmeniui teikti atsakovui poilsio vakarų organizavimo paslaugas, o Vilniaus rajono savivaldybei tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui tinkamai vykdžius sutartį, nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. vasario 1 d. turėjo būti suorganizuota 114 poilsio vakarų, už kiekvieną vakarą ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 125 Lt, todėl, jeigu ieškovas tinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, už nurodytą laikotarpį atsakovas turėjo gauti 14 250 Lt, tačiau ieškovas iki sutarties nutraukimo surengė tik 11 poilsio vakarų 2007 metais ir 5 poilsio vakarus 2008 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“ 28 745, 64 Lt negautų pajamų bei 1 456, 07 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 7,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas; priteisti iš ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ 42,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Teismas nurodė, kad šalių 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad ši sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą (sutarties 5.4. p.), tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nenumatė konkrečių sutarties vienašališko nutraukimo pagrindų, taigi atsakovas galėjo vienašališkai nutraukti sutartį tik esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes.

Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus 2007 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 1S-158-(1.5) sutarties nutraukimas grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovas 2007 m. neorganizavo poilsio vakarų Rudaminos kultūros namuose ir nemokėjo mokesčio skyriui už faktišką patalpų pasinaudojimą. Teismas pažymėjo, kad praėjus keturiems mėnesiams po informavimo apie vienašalį sutarties nutraukimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 22 d. rašte Nr. A33-1779-(49) papildė sutarties nutraukimo pagrindų sąrašą apsaugos renginių metu nebuvimu bei tualeto neveikimu.

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas suorganizavo Rudaminos kultūros namuose 2007 metais 11 poilsio vakarų, 2008 metais 5 poilsio vakarus. Teismas pažymėjo, kad poilsio vakarų organizavimo faktą įrodo Rudaminos kultūros namų direktoriaus (-ės) pasirašyti dokumentai bei Vilniaus rajono savivaldybės išrašytos sąskaitos faktūros ir kad būtent toks kiekis poilsio renginių buvo suorganizuotas pripažįsta ir pats atsakovas priešieškinyje.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog 2007 m. vasarą vyko Rudaminos klubo remonto/paruošimo darbai, atsakovas neginčija, todėl teismas laikė pagrįstu ieškovo argumentą, kad dėl šios priežasties renginiai juose atsakovo sutikimu tuo laikotarpiu nebuvo vykdomi.

Teismas nurodė, kad byloje esantys kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad ieškovas už faktinį patalpų panaudojimą 2007 metais sumokėjo atsakovui 1 375 Lt, todėl laikytina, kad pilnai apmokėjo už faktinį patalpų panaudojimą, nes per 2007 metus suorganizavo 11 renginių (11x125), 2008 metais sausio-vasario mėnesiais – 625 Lt, todėl taip pat laikytina, kad buvo visiškai apmokėta už faktinį patalpų panaudojimą, nes per 2008 metus suorganizavo 5 renginius (5x125). Teismas atkreipė dėmesį, kad konkreti šalių atsiskaitymo tvarka sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas 2007 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, kad 2007 metais Rudaminos kultūros namuose neorganizuojami poilsio vakarai apskritai, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pakeitė poziciją ir nurodė, jog ieškovas nesilaikė sutartinio įsipareigojimo organizuoti renginius kultūros namuose kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis, tačiau šį atsakovo teiginį paneigia ankstesni šalių sutartiniai santykiai – ieškovas 2004-2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog ieškovas nesudarė sąlygų pasinaudoti garso ir šviesos aparatūra atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės masiniams renginiams, tačiau byloje nėra duomenų, jog šią aparatūrą po savo poilsio renginių organizavimo ieškovas išsiveždavo ar kitaip sudarydavo kliūtis ja naudotis atsakovui, todėl šis atsakovo teiginys nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog ieškovas neužtikrino apsaugos renginių metu, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esančios 2004 m. spalio 1 d. sudarytos saugos paslaugų sutartys Nr. 2004/1800 ir Nr. 2004/2040.

Teismas nurodė, kad 2008 m. balandžio 22 d. rašte atsakovas taip pat papildomai nurodė, jog po renginių neveikia vienas iš tualetų ir sulaužyta santechnika, tačiau, kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 4.1. p. šalys padariusios viena kitai materialinę žalą dėl šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymo, nuostolius įformina aktu, kuris pasirašomas ne vėliau kaip 3 kalendorines dienas po renginio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog toks aktas buvo surašytas ar/ir pasirašytas, todėl ši atsakovo nurodyta sutarties nutraukimo priežastis taip pat laikytina nepagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas kitų šalių sudarytos sutarties nutraukimo pagrindus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nors tokią pareigą turėjo, laikytina, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės yra paneigtos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties vienašalis nutraukimas pripažintinas neteisėtu, kadangi atsakovas neįrodė sutarties nutraukimo pagrindų buvimo. Teismas atkreipė dėmesį į viešojo intereso pažeidimo požymių turintį atsakovo veiksmų pobūdį – nutraukus sutartį su ieškovu ir sudarius 2008 m. kovo 7 d. analogišką sutartį su UAB „Jaraks“ bent iki 2009 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio UAB „Jaraks“ poilsio vakarai Rudaminos kultūros namuose iš viso nebuvo rengiami.

Dėl negautų pajamų teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi šalių sutartis buvo terminuota, taigi ieškovas buvo numatęs pajamas gauti iš anksto, ir būtent dėl atsakovo veiksmų, t.y. dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo nesant esminio pažeidimo, ieškovas šių pajamų negavo.

Teismas nurodė, kad byloje atlikus finansų ekspertizę buvo nustatytas vidutinis grynasis Suchodolski firmos „Elestra“ pelnas per mėnesį iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S-88-(8.5) laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. vasario 1 d. ir eksperto M. B. išvadoje tvirtinama, jog vidutinis grynasis ieškovo pelnas per mėnesį iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose buvo 1 306,62 Lt. Teismas, įvertinęs ekspertizės akte išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad ekspertas M. B. pagrįstai įvertino vidutinį grynąjį Suchodolski firmos „Elestra“ pelną per nurodytą laikotarpį, ši išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl aplinkybę dėl grynojo pelno dydžio teismas laiko įrodyta. Teismas nurodė, kad sutartis buvo nutraukta 2008 m. vasario 1 d., o turėjo galioti iki 2009 m. gruodžio 19 d., t.y. 22 mėnesius, todėl laikytina, kad ieškovo negautos pajamos per šį laikotarpį yra 28 745,64 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad priešieškinis grindžiamas iš esmės vieninteliu motyvu, jog jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, už 2006 m. gruodžio 19 d.-2008 m. vasario 1 d. laikotarpį atsakovas turėjo gauti 14 250 Lt, nes turėjo būti suorganizuota 114 poilsio vakarų. Teismas pažymėjo, kad tokį atsakovo teiginį paneigia, ankstesni šalių sutartiniai santykiai, kurie siejo šalis nuo 2003 m. sausio 21 d. Teismas nurodė, kad ieškovas 2004-2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė, priešingai sutartinius santykius pratęsė iki 2005 m. sausio 21 d., vėliau iki 2007 m. sausio 21 d. Dėl to teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė ieškovo pareigos organizuoti poilsio vakarus kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dienomis, todėl priešieškinis netenkintinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti papildomai priteisiant ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 45 392,21 Lt nuostolių atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo priteistinų nuostolių sumą. Apeliantas nurodo, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti netiesioginius nuostolius tuo pagrindu, kad atsakovui neteisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovas negalėjo tęsti sutartyje numatytos veiklos ir gauti pajamų, skirtų tiek atliktam darbui apmokėti, tiek padarytoms investicijoms atlyginti. Apeliantas pažymi, kad teismas vadovavosi ekspertizės išvada, tačiau neatsižvelgė į svarbias faktines bylos aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, skaičiuojant negautas pajamas nuostoliams atlyginti kaip Suchodolski firmos „Elestra“ veiklos pelną, faktiškai gautas pelnas turi būti dalinamas tiems mėnesiams, kuriais veikla buvo vykdoma, neatsižvelgiant į tą laikotarpį, kai ieškovas nevykdė veiklos dėl remonto darbų. Dėl to, apelianto nuomone, eksperto nustatytas 16 986 Lt sutarties vykdymo pelnas turėjo būti dalinamas ne 13, o 8 mėnesiams, ir tokiu būdu gaunamas 2 123,25 Lt vidutinis mėnesio pelnas. Be to, apelianto teigimu, teismas nevertino ieškovo turto sumažėjimo, pasireiškusio pagal sutartį padarytų investicijų netekimu. Investuoto turto amortizacija (jo netekimas dėl negrąžinimo ir tolimesnio naudojimo atsakovui priklausančiuose Rudaminos kultūros rūmuose) kaip turto netekimas turi būti įvertinta kaip nuostoliai ir priteistini iš atsakovo. Apelianto teigimu, dėl prarastos turto vertės priteistina nuostolių atlyginimo suma yra 27 426,35 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių pastabų, pasiūlymų ar prieštaravimų dėl ekspertizės akto pagrįstumo, todėl nepagrįstai grindžia apeliacinį skundą ekspertizės akto nepagrįstumu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, be to, netinkamai taikė materialines teisės normas, nustatančias vienašališką sutarties nutraukimą. Sutartis pagal jos 5.3. punktą galėjo būti nutraukta abiejų šalių raštišku susitarimu arba šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, o pagal sutarties 5.4. punktą sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą. Sutartyje buvo numatytas aiškus vienašališko jos nutraukimo pagrindas – kitos šalies sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas nustatytais terminais, todėl nepagrįsta teismo išvada dėl tokio pagrindo sutartyje nebuvimo.Teismas neįvertino šalių ikisutartinių derybų, šalių tarpusavio santykių praktikos. Be to, teismas neanalizavo to fakto, kad ieškovas per visą sutarties galiojimo laiką nemokėjo atsakovui mokesčio, nesidomėjo ir nesirūpino šią savo prievolę įvykdyti tinkamai.Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovą padarius pažeidimą – penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis neorganizavus poilsio vakarų, muzikinių programų. Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas privalo organizuoti Rudaminos kultūros namuose poilsio vakarus penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis nuo 18.00 val. Žodžio „kiekvieną“ nepavartojimas savaime nereiškia, kad ieškovui suteikiama teisė savo nuožiūra neorganizuoti poilsio vakarų, kuomet tokio poreikio, jo manymu, nėra. Sutartis nenumatė jokių šios prievolės išlygų ir papildomų sąlygų. Atitinkamai tokių poilsio vakarų neorganizavimais nustatytomis dienomis yra laikomas sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir pagal sutarties 5.3. ir 5.4. punktus yra pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai.Teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, neaiškino sutarties sistemiškai, neatsižvelgė į šalių ketinimus, į vykusias priešsutartines derybas.Teismas nepagrįstai nevertino posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų.Teismas, aiškindamas sutartį, netinkamai ją kvalifikavo. Teismas neįvertino to, kad CK nenumato galimybės reikalauti atlyginti negautų pajamų pagal paslaugų teikimo sutartį. Be to, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta kliento pagal paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį, t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas patyrė 28 745,64 Lt nuostolių negautų pajamų (pelno) pavidalu ir kad atsakovas turi pareigą šiuos nuostolius atlyginti. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo iš jo reikalauti atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino svarbių faktinių aplinkybių, lėmusių atsakovo apsisprendimą nutraukti sutartį, kad ieškovas privalėjo pasirūpinti renginio apsauga, visais būtinais leidimais renginiams vykti.Teismas nepagrįstai analizavo šalių sutartinius santykius 2004-2006 metų laikotarpiu, tuo peržengdamas ieškinio ribas.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas savavališkai vykdė veiklą, nenumatytą sutartyje – organizavo šventes, kalėdinius vakarus, kurie nebuvo suderinti su Rudaminos kultūros namų savininku Vilniaus rajono savivaldybe.Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinį, sprendimą atmesti priešieškinį iš esmės grįsdamas tik prieš sutarties sudarymą susiklosčiusių šalių sutartinių santykių nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 19 d. pobūdžiu. Tuo teismas peržengė priešieškinio ribas, kadangi prašoma priteisti skola už 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties nevykdymą. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė ieškovo pareigos organizuoti poilsio vakarus kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dienomis, todėl priešieškinis netenkintinas. Tokia išvada prieštarauja sutarties 1. ir 2.1. punktams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ nurodo, kad su atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų dėl sutarties esminio pažeidimo buvimo. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo teisę nutraukti šalių sudarytą 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį vienašališkai be jokio pagrindo kaip paslaugų sutartį CK 6.271 straipsnio pagrindu. Ieškovas pažymi, kad atsakovas sutartį nutraukė būtent dėl sutarties pažeidimo ir nesivadovavo minėta teisės norma nei sutarties nutraukimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nėra ir nebuvo paslaugų teikėjas atsakovo atžvilgiu, tai apeliacinio skundo argumentai dėl paslaugų gavėjo atsakomybės ribojimo ir tuo pačiu teismo priteistos sumos nėra teisiškai reikšmingi ir atmestini. Ieškovo nuomone, argumentai dėl priešieškinio nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą, nes jais nagrinėjami ne aktualios šalių atsiskaitymo aplinkybės, bet su mokėjimais nesusijusių pareigų turinys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 19 d. Suchodolski firma „Elestra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrius sudarė sutartį, pavadintą paslaugų teikimo sutartimi Nr. S-88-(8.5), pagal kurios 1 punktą ieškovas įsipareigojo Rudaminos kultūros namuose organizuoti poilsio vakarus penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis, o atsakovas sutarties 3.1. punktu įsipareigojo suteikti patalpas minėtoms paslaugoms teikti. Ieškovas taip pat įsipareigojo mokėti atsakovui mokestį už kiekvieną mėnesį atskirai pagal faktišką patalpų panaudojimą – už vieną vakarą 125 Lt su PVM, įskaitant komunalinius patarnavimus (sutarties 2.8. p.), taip pat mokėti kitus mokesčius (sutarties 2.9. p.).

Atsakovas 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. IS-158-(1.5.) pranešė ieškovui, kad vadovaudamasis sutarties 5.3. ir 5.4. punktais nuo 2008 m. vasario 1 d. vienašališkai nutraukia su ieškovu sudarytą sutartį, kadangi ieškovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis organizuoti poilsio vakaras, muzikines programas, mokėti atsakovui sutarties 2.18. punkte numatytą mokestį, sudaryti sąlygas atsakovui pasinaudoti garso ir vaizdo aparatūra.

Ieškovas 2008 m. sausio 9 d. pranešimu-pareiškimu atsakovui nurodė, jog pagal sutarties 2.1. punktą ieškovo buvo organizuoti poilsio vakarai 2007 m. sausio 12 d., sausio 26 d., vasario 2 d., vasario 15 d., balandžio 9 d., balandžio 14 d., balandžio 21 d., birželio 24 d., lapkričio 30 d., gruodžio 15 d., gruodžio 25 d.; pagal sutarties 2.10. punktą ieškovas 2007 m. sausio 20 d., vasario 10 d., vasario 15 d., vasario 24 d., kovo 22 d., balandžio 15 d., gegužės 6 d., birželio 24 d., rugsėjo 1 d., rugsėjo 24 d., lapkričio 11 d., lapkričio 13 d., lapkričio 30 d., gruodžio 26 d. įgarsino renginius. Ieškovas taip pat nurodė, kad nėra gavęs iš atsakovo sąskaitos faktūros už faktišką patalpų pasinaudojimą, todėl negalėjo sumokėti mokesčio už naudojimąsi patalpomis.

Atsakovas 2008 m. balandžio 22 d. rašte Nr. A33-1779-(4) nurodė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal 2.1., 2.3., 2.6., 2.8. punktus, t.y. neužtikrino apsaugos renginių metu, buvo užstatytas atsarginis išėjimas, po diskotekų neveikė vienas iš tualetų ir sulaužyta santechnika.

Atsakovas 2008 m. kovo 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. S-06-(8.5) su trečiuoju asmeniu UAB „Jaraks“ dėl poilsio vakarų Rudaminos kultūros namuose organizavimo.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vienašališko 2006 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. S-88-(8.5) nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CPK 6.189 str. 1 d.). Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t.y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).

Dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti taikoma CK 6.721 straipsnio 1 dalis, numatanti kliento pagal paslaugų sutartį teisę bet kada nutraukti sutartį, t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.

CK 6.716-6.724 straipsniai reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimą. CK 6.716 straipsnio 1 dalis įtvirtina paslaugų sutarties sąvoką – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo sutartis yra pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, tačiau šia sutartimi atsakovas neįsipareigojo apmokėti už ieškovo teikiamas renginių organizavimo paslaugas, priešingai, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui mokestį už naudojimąsi atsakovo ieškovui suteiktomis patalpomis, kitus mokesčius (sutarties 2.8., 2.9. p.), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis pagal jos turinį negali būti pripažinta paslaugų teikimo sutartimi CK 6.716 straipsnio prasme. Dėl to nagrinėjamu atveju ginčo sutarties atžvilgiu netaikytina ir CK 6.721 straipsnyje numatyta kliento teisė bet kada vienašališkai nutraukti sutartį, o taikytinos bendrosios sutarties nutraukimo nuostatos, numatytos CK 6.217 straipsnyje.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo paslaugų teikimo sutarties Nr. S-88-(8.5) sąlygų dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį aiškinimo.

Šalių sudarytos ginčo sutarties 5.3. punktas numatė, kad sutarties gali būti nutraukta abiejų šalių raštišku susitarimu arba šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pagal šios sutarties 5.4. punktą sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą. Kaip minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, o bendra taisyklė yra ta, kad vienašališkai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad sutartyje buvo nustatyti konkretūs atvejai, kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, o sutarties 5.3. punkto nuostata, kad šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų sutartis gali būti nutraukta, turi būti aiškinama neatsietai nuo CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą sieja su esminiu sutarties pažeidimu.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovą padarius pažeidimą – kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis neorganizavus poilsio vakarų, muzikinių programų. Šalių sudarytos ginčo sutarties 1. punktas nustatė sutarties dalyką – poilsio vakarų organizavimą Rudaminos kultūros namuose penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kaip minėta, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2007 m. suorganizavo 11 renginių, t. y. renginiai nebuvo organizuojami kiekvieną savaitgalį. Į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad dėl tokio renginių kiekio bei jų dažnumo atsakovas būtų reiškęs pretenzijas, o dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovas į ieškovą kreipėsi tik praėjus metams nuo sutarties vykdymo pradžios su 2007 m. gruodžio 18 d. pranešimu dėl 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. IS-158-(1.5.) nutraukimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių veiksmus ir santykius sutarties vykdymo metu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ ginčo sutartimi buvo įsipareigojęs organizuoti poilsio vakarus Rudaminos kultūros namuose kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis. Pažymėtina, kad sutartimi ieškovas negalėjo įsipareigoti organizuoti renginių tuo laiku, kai ieškovas negalėjo naudotis Rudaminos kultūros namų patalpomis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (patalpų remonto, patalpų panaudojimo savivaldybės kitoms reikmėms ir panašiai). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti šalių sutartinių įsipareigojimų 2004-2006 metų laikotarpiu, kadangi šalių ankstesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2004-2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė, bet priešingai, sutartinius santykius pratęsė, atskleidžia šalių tarpusavio santykių praktiką, o tai yra vienas iš sutarties sąlygų aiškinimo aspektų. Tuo pačiu tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių tarpusavio santykių praktikos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2003 m. sausio 21 d. Suchodolski firmos „Elestra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus sudarytoje sutartyje, kuri galiojo iki sudarant ginčo sutartį, sutarties objektas buvo poilsio vakarų organizavimas Rudaminos kultūros namuose du kartus per savaitę, penktadienį ir šeštadienį nuo 18 val., tuo tarpu ginčo sutartyje sutarties objektas nebebuvo apibrėžtas savaitiniu renginių organizavimo dažnumu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog 2006 m. gruodžio 19 d. sutartimi Nr. S-88-(8.5) ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ buvo įsipareigojęs organizuoti renginius kiekvieną penktadienį, šeštadienį, švenčių dienomis, tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas neorganizuodamas renginių kiekvieną penktadienį, šeštadienį, švenčių dienomis padarė esminį sutarties pažeidimą, suteikusį atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino svarbių faktinių aplinkybių, lėmusių atsakovo apsisprendimą nutraukti sutartį, kad ieškovas privalėjo pasirūpinti renginio apsauga, visais būtinais leidimais renginiams vykti. Kaip minėta, atsakovas 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. IS-158-(1.5.) pranešė ieškovui, kad vadovaudamasis sutarties 5.3. ir 5.4. punktais nuo 2008 m. vasario 1 d. vienašališkai nutraukia su ieškovu sudarytą sutartį, kadangi ieškovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis organizuoti poilsio vakaras, muzikines programas, mokėti atsakovui sutarties 2.18. punkte numatytą mokestį, sudaryti sąlygas atsakovui pasinaudoti garso ir vaizdo aparatūra, o 2008 m. balandžio 22 d. rašte Nr. A33-1779-(4) atsakovas nurodė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal 2.1., 2.3., 2.6., 2.8. punktus, t.y. neužtikrino apsaugos renginių metu, buvo užstatytas atsarginis išėjimas, po diskotekų neveikė vienas iš tualetų ir sulaužyta santechnika. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2004 m. spalio 1 d. sudarė saugos paslaugų sutartis su UAB „Trikampis žiedas“ dėl poilsio ir pramogų klubo „Elestra“, esančio Vilniaus g. 2, Rudamina (Rudaminos kultūros namuose), apsaugos. Iš prie bylos pridėtų sąskaitų faktūrų ir byloje atliktos ekspertizės akto turinio matyti, kad saugos paslaugos buvo teikiamos ir ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis nėra pagrindo abejoti, kad minėtos sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne paslaugų, suteiktų pagal 2004 m. spalio 1 d. saugos paslaugų sutartis, pagrindu. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ nesilaikė 2006 m. gruodžio 19 d. sutartyje Nr. S-88-(8.5) numatytos pareigos užtikrinti apsaugą renginių metu. Iš apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes analizavo, dėl jų pasisakė ir pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę dėl apsaugos nebuvimo paneigia byloje esantys įrodymai.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. S-88-(8.5).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti ginčo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, o apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto negautų pajamų ieškovui priteisimo, kadangi nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, yra atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo to fakto, jog ieškovas per visą sutarties galiojimo laiką nemokėjo atsakovui mokesčio, nesidomėjo ir nesirūpino šią savo prievolę įvykdyti tinkamai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys paneigia šį apeliacinio skundo argumentą, kadangi teismas analizavo į bylą pateiktus kasos pajamų orderio kvitus ir konstatavo, kad ieškovas už faktinį patalpų panaudojimą 2007 metais sumokėjo atsakovui 1 375 Lt, t.y. visiškai apmokėjo už faktinį patalpų panaudojimą 11 renginių 2007 metais metu, taip pat sumokėjo 625 Lt už patalpų naudojimąsi 2008 m. vykusių 5 renginių metu, ir sprendė, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su atsakovu už faktinį patalpų panaudojimą 2007 metais bei 2008 metais. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad konkreti šalių atsiskaitymo tvarka ginčo sutartyje nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad konkreti šalių atsiskaitymo tvarka ginčo sutartyje nebuvo numatyta, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas netinkama tvarka bei terminais apmokėjo atsakovo jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras už organizuotus renginius.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovui tinkamai nevykdant sutarties ir nesuorganizavus 114 renginių, atsakovas negavo 14 250 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota, 2006 m. gruodžio 19 d. sutartimi Nr. S-88-(8.5) ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ nebuvo įsipareigojęs organizuoti renginius kiekvieną penktadienį, šeštadienį, švenčių dienomis, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ir priešieškinio reikalavimus, kurie kildinami iš atsakovo nurodomo ieškovo organizuotinų renginių skaičiaus.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ apeliacinio skundo

Ieškovo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu netiesioginių nuostolių dydžiu.

Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje atliktos ekspertizės aktą, kadangi skaičiuojant negautas pajamas nuostoliams atlyginti kaip Suchodolski firmos „Elestra“ veiklos pelną, faktiškai gautas pelnas turi būti dalinamas tiems mėnesiams, kuriais veikla buvo vykdoma, neatsižvelgiant į tą laikotarpį, kai ieškovas nevykdė veiklos dėl remonto darbų.

Byloje atliktos ekspertizės 2010 m. balandžio 15 d. aktas Nr. 11-448(10) patvirtina, kad vidutinis grynasis Suchodolski firmos „Elestra“ pelnas iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose buvo nustatytas atsižvelgiant į 13 mėnesių laikotarpiu – 2006 m. gruodžio 19 d.-2008 m. vasario 1 d. organizuotų renginių metu gautas pajamas ir išlaidas pagal ekspertui pateiktus buhalterinius ir kitus dokumentus.

Ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo eigoje, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinami dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys, pagal jų objektyvumą, dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ekspertizės akto turinį, nėra pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatais, nėra pagrindo abejoti eksperto pasirinktu metodu apskaičiuoti Suchodolski firmos „Elestra“ vidutinį grynąjį pelną iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose, ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nereiškė pastabų dėl ekspertizės išvadų teisingumo pirmosios instancijos teisme, priešingai – 2010 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas šiomis išvadomis vadovavosi. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Suchodolski firmos „Elestra“ vidutinis grynasis pelnas iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose turėtų būti apskaičiuotais kitu būdu, negu buvo apskaičiuotas atlikus ekspertizę, ir paneigiančių ekspertizės akto išvadas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytu Suchodolski firmos „Elestra“ vidutinio grynojo pelno iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose dydžiu apskaičiuodamas ieškovo negautas pajamas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo turto sumažėjimo, pasireiškusio pagal sutartį padarytų investicijų netekimu. Tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad ieškovas investuoto turto vertę sieja su negautomis pajamomis, kuriomis turėjo būti kompensuotos padarytos investicijos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo negautas pajamas vadovaudamasis ekspertizės akto išvadomis, kurios byloje nebuvo paneigtos, nėra pagrindo teigti, kad ieškovui turėtų būti papildomai priteisiamos sumos, susijusios su ieškovo turto sumažėjimu. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės išvados buvo padarytos įvertinant ir ieškovo sąnaudas, t.y. ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimą dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti apeliaciniu skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažareikšmės, todėl iš apeliantų šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė