- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-767-260/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2080-753/2014 pagal antstolio D. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko pakeitimo (b.l. 76), kuriame prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę A. T. jos teisių perėmėja valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Nurodė, kad antstolio kontoroje nuo 2004 m. sausio 14 d. vykdomas išieškojimas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 535,95 Eur (8 756,13 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės A. T. išieškotojos TEO LT, AB naudai. Skolininkė A. T. 2007 m. lapkričio 26 d. mirė. Palikimą po jos mirties 2010 m. vasario 25 d. priėmė valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Apie skolą antstolis pranešė palikimą priimančiam asmeniui sudarydamas paveldimo turto apyrašą, o taip pat raštu 2013 m. gegužės 15 d. Skola iki šiol nėra apmokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b.l. 84–85) antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino. Teismas nustatė, kad pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas 2 462,09 Eur (8 501,10 Lt) skolos už ryšių paslaugas išieškojimas iš skolininkės A. T. išieškotojos AB „Lietuvos telekomas“, šiuo metu TEO LT, AB, naudai. Skolininkė A. T. mirė 2007 m. lapkričio 27 d. Po skolininkės mirties palikimą pagal įstatymą priėmė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, skola išieškotojai nesumokėta. 2009 m. spalio 22 d. antstolis sudarė turto apyrašą, kurį pasirašė valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovai, tačiau duomenų apie tai, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas valstybei, atstovaujamai minėtų institucijų, nėra. Teismas, pažymėjęs, kad byloje yra sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas, nurodė, kad palikėjos A. T. kreditorė, kurios reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, privalėjo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nustatytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad palikimą priėmusiam skolininkės įpėdiniui kreditorės TEO LT, AB reikalavimas buvo pareikštas tinkamai, nėra. Teismas, nustatęs, kad skolininkė A. T. mirė 2007 m. lapkričio 6 d. nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2008 m. vasario 6 d. Pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti jie nebuvo pareikšti. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikimą priėmė tik 2010 m. vasario 25 d., papildomai apie skolininkę ir iš jos išieškomą skolą buvo informuota tik 2013 m. gegužės 15 d., t. y. jau po to, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininkės A. T. mirties. Teismas, nurodęs, kad kreditorė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti kreditorę tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į duomenų apie CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pratęsimą teismine tvarka nebuvimą, į tai, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs, teismas nepripažino, kad palikėjos įsipareigojimas TEO LT, AB perėjo jos įpėdinei, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei.
III. Atskirojo skundo motyvai
Antstolis D. J. atskirajame skunde (b.l. 91–93) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir vykdymo procese pakeisti skolininkę A. T. jos teisių perėmėja valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorės TEO LT, AB reikalavimas A. T. palikimą priėmusiems asmenims pareikštas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Palikimą po A. T. mirties valstybė priėmė pagal turto apyrašą, t. y. visa apimtimi, įskaitant ir kreditorės TEO LT, AB reikalavimą, kuris buvo nurodytas antstolio sudarytame turto apyraše. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė, priimdama palikimą, nebuvo tinkamai informuota apie TEO LT, AB kreditorinį reikalavimą ar kad šis kreditorinis reikalavimas neįeina į palikimą.Antstolis, vykdydamas išieškojimą kreditorės TEO LT, AB naudai, 2005 m. gegužės 19 d. areštavo skolininkei A. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas buvo išviešintas viešame registre dar iki palikimo atsiradimo, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, nėra pagrindo teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti ar kad kreditorė privalo juos pareikšti pakartotinai. Teismui ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į ją neatsižvelgė.Nei viena iš proceso šalių neginčijo kreditorinio reikalavimo įtraukimo į bendrą palikimo masę bei perėjimo valstybei faktų, todėl teismas, nesant šalių prašymo, savo iniciatyva taikęs senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei be pagrindo nustatęs, kad jie yra pareikšti netinkamai, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė nutartį, pažeidžiančią kreditorės interesus.
Šalies argumentai
Išieškotoja TEO LT, AB pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo (b.l. 97–98) nurodė sutinkanti su antstolio D. J. atskiruoju skundu ir prie jo prisidedanti.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas ieškovės AB „Lietuvos telekomas“ ieškinys atsakovei A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir priteista ieškovei iš atsakovės 2 462,09 Eur (8 501,10 Lt) skola už ryšių paslaugas bei 73,86 Eur (255,03 Lt) žyminis mokestis. Pagal minėto teismo sprendimo pagrindu išduotą 2003 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą antstolio D. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos iš A. T. išieškojimo išieškotojos AB „Lietuvos telekomas“ (dabartinis pavadinimas TEO LT, AB) naudai. 2007 m. lapkričio 6 d. skolininkė A. T. mirė. Palikimą po skolininkės mirties 2009 m. spalio 22 d. pagal turto apyrašą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. 2009 m. spalio 22 d. turto apyraše aprašytas skolininkės A. T. turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai, tarp jų nurodytas ir TEO LT, AB 2 122,59 Eur (7 328,88 Lt) kreditorinis reikalavimas. Turto apyrašas pasirašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų, jame yra įrašas, kad kreditoriniai reikalavimai žinomi, tačiau jie nepareikšti CK 5.63 straipsnio tvarka. Palikimo priėmimo faktas testamentų registre įregistruotas 2010 m. vasario 25 d.
Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, pagal kurio nuostatas pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.
Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos, remiantis kuriomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Tokiais atvejais visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes tik priėmus palikimą jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat savo praktikoje yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kreditorės TEO LT, AB kreditorinis reikalavimas nepatenka į CK 5.63 straipsnio 3 dalyje numatytų kreditorių reikalavimų sąrašą, kuriems netaikoma minėtame straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka, todėl, sprendžiant teisių perėmimo vykdymo procese klausimą, būtina nustatyti, ar tam yra visos būtinos sąlygos. Ginčo nagrinėjamoje byloje dėl palikimo priėmimo fakto nekilo, todėl siekiant nustatyti, ar vykdymo procese yra galimas teisių perėmimas, būtina nustatyti kitą šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingą aplinkybę, t. y. ar palikėjos skola (įsipareigojimas) perėjo jos palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai, o ši aplinkybė nustatytina tik išsiaiškinus, ar palikėjos A. T. kreditorė TEO LT, AB, kurios naudai antstolis D. J. vykdė priverstinį išieškojimą, apie savo reikalavimą pareiškė CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Tik kreditorei TEO LT, AB tinkamai ir laiku pareiškus apie savo reikalavimą, jos reikalavimas būtų patenkintas iš palikėjos turto.
Antstolis, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nurodė, kad apie esamą skolą antstolis informavo palikėją sudarydamas paveldimo turto apyrašą, taip pat papildomai 2013 m. gegužės 15 d. raštu. Be to, dar iki skolininkės mirties jis buvo areštavęs jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o turto arešto aktas buvo išviešintas viešame registre. Antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad išieškotoja TEO LT, AB apie savo kreditorinį reikalavimą būtų pareiškusi per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl nenustatęs, kad kreditorė tinkamai laikėsi CK 5.63 straipsnyje nustatytos procedūros, netenkino antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Atskirajame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė apie savo reikalavimą informavo nesilaikydama CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadą laikyti nepagrįsta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė A. T. mirė 2007 m. lapkričio 6 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį palikėjos kreditoriai turėjo teisę pareikšti reikalavimus, baigėsi 2008 m. vasario 6 d. Byloje duomenų apie tai, kad iki nurodyto termino išieškotoja būtų pareiškusi apie savo reikalavimą, nėra, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybės, kad kreditorei būtų pratęstas CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas reikalavimui pareikšti, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų pareiškimo terminų, dėl ko negalima pripažinti, kad ji tinkamai įgyvendino savo reikalavimo teisę palikimą priėmusiam įpėdiniui. Nagrinėjamu atveju šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentas, kad palikimą priėmusi valstybė buvo tinkamai informuota apie kreditorės TEO LT, AB reikalavimą, nes jis buvo nurodytas antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše. Kaip jau buvo nurodyta, bylos duomenys patvirtina, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą valstybė palikimą, atsiradusį po skolininkės A. T. mirties, priėmė pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame yra nurodytas ir kreditorės TEO LT, AB 2 122,59 Eur (7 328,88 Lt) reikalavimas. Tačiau šis paveldimo turto apyrašas yra sudarytas 2009 m. spalio 22 d., t. y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui reikalavimams po skolininkės mirties pareikšti, dėl ko jame esantis įrašas apie kreditorės reikalavimą negali būti laikomas kreditorės pareiškimu apie reikalavimą, kuris pareikštas per įstatyme nustatytą terminą, o kartu ir tinkamu kreditorės CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos procedūros įvykdymu. Ši teismo išvada grindžiama kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pripažino egzistuojant objektyvią būtinybę keisti iki tol formuotą praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui ir nesant byloje duomenų apie tai, kad šis terminas įstatyme nustatyta tvarka teismo būtų pratęstas, taip pat, kad kreditorė per įstatyme nustatytą terminą būtų pareiškusi savo reikalavimą kitu būdu, negalima pripažinti, kad kreditorė apie savo reikalavimą pareiškė nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad net ir pačiame paveldimo turto apyraše esantis įrašas apie tai, kad kreditoriniai reikalavimai yra žinomi, tačiau nėra pareikšti CK 5.63 straipsnio tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kreditorė laiku apie savo reikalavimą nepareiškė. Vien tik įrašo apie kreditorinį reikalavimą paveldimo turto apyraše buvimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkės A. T. palikimą priėmusiai valstybei perėjo pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles kreditorei TEO LT, AB, kadangi nenustatyta, kad ši būtų laiku įgyvendinusi savo reikalavimo teisę į palikimą priėmusią įpėdinę.
Tinkamo išieškotojos reikalavimo teisės į palikimą priėmusią įpėdinę įgyvendinimo nepatvirtina ir antstolio nurodytos aplinkybės dėl skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto arešto akto išviešinimo viešame registre. Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Atskirajame skunde teigiama, kad nors teismui buvo žinomos aplinkybės, kad antstolis skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą buvo areštavęs iki jos mirties, o turto arešto aktas buvo išviešintas viešame registre, tačiau nepagrįstai į šią aplinkybę priimant nutartį teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai nepripažino, kad tokiu būdu palikimą priėmusiai valstybei tapo žinoma apie išieškotojos reikalavimą. Remiantis antstolio teismui pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad antstolis D. J. 2004 m. balandžio 19 d. areštavo skolininkei A. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (įrašas apie areštą viešame registre galioja nuo 2005 m. gegužės 19 d.), tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų buvęs areštuotas siekiant užtikrinti būtent išieškotojos TEO LT, AB reikalavimo patenkinimą. Vykdomojoje byloje jokių duomenų apie skolininkės nekilnojamajam turtui taikytus areštus nėra, o teismo iniciatyva iš Turto arešto aktų registro gauti duomenys paneigia antstolio nurodytas aplinkybes, kad minėtas žemės sklypas buvo areštuotas ir vykdomojoje byloje dėl skolos TEO LT, AB naudai išieškojimo. Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad skolininkei A. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas siekiant įvykdyti skolininkės kreditorių reikalavimus, tačiau Turto arešto aktų registre tarp jų kreditorė TEO LT, AB nėra nurodyta, kas sudaro pagrindą spręsti, jog šios kreditorės reikalavimų įvykdymui antstolis nebuvo areštavęs nurodyto nekilnojamojo turto. Nesant duomenų apie tai, kad nurodytas žemės sklypas buvo areštuotas siekiant užtikrinti ir išieškotojos TEO LT, AB reikalavimo įvykdymą, negalima pripažinti, kad minėto turto arešto akto išviešinimas gali būti laikomas tinkamu informavimu apie TEO LT, AB reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad minėto nekilnojamojo turto arešto akto išviešinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti tinkamai.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negalima pripažinti, kad kreditorė TEO LT, AB tinkamai realizavo savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Kadangi veiksmai, kuriais buvo pareikšta apie kreditorės TEO LT, AB reikalavimą skolininkei, buvo atlikti pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, o byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą būtų pratęsęs nėra, negalima pripažinti, kad palikėjos, (skolininkės) A. T. įsipareigojimas TEO LT, AB perėjo jos įpėdinei, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei. Nesant įvykusiam materialiajam teisių ir pareigų perėmimui tarp išieškotojos ir skolininkės įpėdinės, procesinis teisių perėmimas nėra galimas.
Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą vykdymo procese, ir nesant materialinio pagrindo pagrįstai vykdymo procese atsisakė skolininkę pakeisti jos teisių perėmėja. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.