Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ievos Rondomanskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokurorė – reiškė kaltinimą T. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. prokurorė kaltina T. L. tuo, kad T. L. 2022-04-28, apie 20.30 val., kelyje Trakai–Rykantai, 1-ajame kilometre, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Mercedes Benz“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), po pavarų dėžės pamušalu „Marlboro“ cigarečių pakelio viduje viename folijos lankstinuke laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 1,360 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14,8 proc.).

2. T. L. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2022-04-28 ryte, Alytaus mieste, iš nepažįstamo asmens nusipirko 1 gramą už 10 Eur narkotinės medžiagos („žolės“), tikslu prasiblaškyti. Vakare jis (T. L.) su draugu R. G. jo (R. G.) automobiliu atvyko į Trakų r., kur aplankė kažkokį piliakalnį. Einant pasivaikščioti jis (T. L.) išsitraukė pirktos „žolės“, susisuko suktinę ir ją (suktinę) surūkė, draugui parūkyti „žolės“ nesiūlė. Pasivaikščioję sėdo į automobilį važiuoti namo, o „žolės“ likutį, susuktą į foliją, įdėjo į „Marlboro“ cigarečių pakelį ir padėjo po svirtimi esančioje angoje. Pavažiavus apie 5–6 km sustabdė policijos pareigūnai, kurie R. G. automobilyje minėtoje vietoje rado cigarečių pakelį su jame esančia „žole“. 2022-06-15 papildomai paaiškino, kad jo (T. L.) draugas ir automobilio vairuotojas R. G. nematė ir nežinojo, kad jam (T. L.) parūkius liko nedidelis kiekis „žolės“, kurią įsidėjo į cigarečių pakelį. Jis (R. G.) taip pat nematė ir nežinojo, kad cigarečių pakelį, kuriame buvo „žolė“, jis (T. L.) draugui nematant padėjo po automobilio pavarų dėžės pamušalu. Kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jo (T. L.) draugas tikrai nežinojo apie jo (T. L.) paslėptą narkotinę medžiagą („žolės“). Dėl padarytos veikos gailisi.

3. Be kaltinamojo T. L. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Deivydas Kareniauskas parodė, kad 2022-04-28, apie 20.30 val., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėju Arnoldu Grunt-Mejer, tarnybiniu automobiliu, Trakų r. sav., kelyje Traka–Rykantai 1-ajame kilometre, vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę. Pastebėję automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinti. Nuo vairuotojo (R. G.) alkoholio kvapas nesklido, patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,00 promilių. Šalia vairuotojo (R. G.), keleivio vietoje sėdėjo T. L.. Vairuotojas R. G. atrodė pasimetęs, išsigandęs, o keleivis T. L. vengė akių kontakto, taip pat atrodė išsigandęs, pasimetęs, akys atrodė išvargusios, pusiau primerktos, veidas išblyškęs. Paklausus ar neturi draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų, atsakė, kad neturi. Atlikus dalinę turimų daiktų apžiūrą, pas T. L. kišenėje rasti popierėliai tabakui sukti, tačiau tabako su savimi neturėjo. Pastebėjo, kad jis (T. L.) turi ir paprastų cigarečių. T. L. prisipažino, kad turi marihuanos ir geranoriškai ištraukė iš po pavarų svirties pamušalo „Marlboro“ cigarečių pakelį, kurio viduje buvo folijos gniužulas su viduje augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis. Trakų ligoninėje atlikus T. L. šlapimo testą paaiškėjo, kad jis (T. L.) vartojęs narkotinių medžiagų, t. y. marihuanos;

3.2. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022-05-12 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1200542-22 duomenimis, žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos gniužulėlio, kuris yra iš cigarečių pakelyje „Marlboro gold“, esančios įvairiaspalvės, plastikinės pakuotės „Kinder Pingui“ (Vokas Nr. 1), 2022-04-28 rasta ir paimta automobilyje „Mercedes Benz“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,360 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14,8 proc.);

3.3. VŠĮ Trakų ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 12, surašyto 2022-04-28, duomenimis T. L. šlapime rasta THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis).

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir T. L. už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti 15 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio baudą; taikyti BK 64¹ straipsnį ir baudą sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 10 MGL dydžio baudą; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-04-28 20.35 val. iki 2022-04-29 13.43 val. (1 parą).

5. Kaltinamasis T. L. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti T. L. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą T. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas T. L., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis T. L. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl T. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų (narkotinių medžiagų) parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 529 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų (veiksmų) padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip aptartų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020, nutarties 31 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. L. 2022-04-28 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kelyje Trakai–Rykantai, 1-ajame kilometre, automobilyje „Mercedes Benz“, po pavarų dėžės pamušalu „Marlboro“ cigarečių pakelio viduje viename folijos lankstinuke laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 1,360 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14,8 proc.). Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-04-29 ir 2022-06-15, tiek liudytojo parodymai, duoti 2022-05-05, tiek Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2022-05-12 išvada, o taip pat pas kaltinamąjį rastos ir paimtos narkotinės medžiagos. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punkte nurodyta, jog prie narkotinių medžiagų priklauso kanapės (antžeminės dalys).

15. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta narkotinių medžiagų – 1,360 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose (narkotinėse medžiagose) yra 14,8 proc. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), I sąrašo lentelės 19 punkte nurodyta, kad kanapių (ir jų (kanapių) antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 5 g kiekis. Matyti, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, todėl kaltinimas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

16. Teismas konstatuoja, kad T. L. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, šiame procesiniame dokumente išdėstytų bei aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis T. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kelyje Trakai–Rykantai, 1-ajame kilometre automobilyje „Mercedes Benz“, po pavarų dėžės pamušalu „Marlboro“ cigarečių pakelio viduje viename folijos lankstinuke laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 1,360 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14,8 proc.). Konstatuotina, jog kaltinamasis T. L. realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. L. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

17. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam T. L. skirti 15 MGL dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 10 MGL dydžio baudą bei vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

19. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad piniginės baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo T. L. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. L., atsižvelgia į tai, kad: padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis); T. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos padarymo) gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam T. L. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 5 MGL). Tai reiškia, kad skirtinos bausmės dydis – 10 MGL (500 Eur).

21. Nustatyta, kad kaltinamasis T. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-04-28 20.35 val. iki 2022-04-29 13.43 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

22. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso (BK – teismo pastaba) 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis, taip pat teismų praktika (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-988/2021, nuosprendžio 23 punktą bei rezoliucinę dalį), į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtą laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį, laikytina, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 8 MGL (400 Eur).

Dėl taikytos kardomosios priemonės likimo

23. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

24. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, kad kaltinamajam T. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-29 nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

25. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Pasisakant dėl kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo), teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį T. L. kaltu bei paskyrus bausmę nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

26. Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti klausimą ir dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 421 straipsnio 5 punktas). Nustatyta, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomos nusikalstamai veikai tirti likusios kanapės (antžeminės dalys) (1,220 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugykloje saugomas vokas su pakuotėmis – cigarečių „Marlboro“ pakelis, plastikinė pakuotė „Kinder pingui“ ir folijos lankstinukas.

27. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Prokurorė nesiūlo aptartų daiktų perduoti valstybės institucijoms, o prašo sunaikinti. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, turi būti sunaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 15 (penkiolikos) MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 15 (penkiolikos) MGL baudą (bausmę) sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. L. galutinę 10 (dešimties) MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-04-28 20.35 val. iki 2022-04-29 13.43 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 8 (aštuonių) MGL (400 Eur) dydį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-29 nutarimu T. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likusius po tyrimo: kanapes (antžemines dalis) (1,220 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilnius ir voką su pakuotėmis (cigarečių „Marlboro“ pakelis, plastikinė pakuotė „Kinder pingui“ ir folijos lankstinukas), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (T. L.) turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti T. L., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-974-1151/2022 pagal 2022-06-28 baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-974-1151/2022 pagal 2022-06-28 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-974-1151/2022 pagal 2022-06-28 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti (atsiųsti) mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį T. L., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.