- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-317-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41001-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio, nuteistojo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. S. paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į atliktą bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė – 1 (viena) diena nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 13 d., kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad neatliktoji laisvės apribojimo bausmės dalis yra 7 (septyni) mėnesiai ir 28 (dvidešimt aštuonios) laisvės apribojimo dienos (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis). M. S. vietoje intensyvios priežiūros paskirti įpareigojimai: 1) visą bausmės atlikimo laiką būti savo namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbo laiką; 2) visą bausmės laiką dirbti, o darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jų nėra paskyręs gydytojas, taip pat nevartoti alkoholio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas be tikslo jas platinti, o būtent: jis iki 2020 m. spalio 12 d., maždaug 23.00 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, savo garaže adresu (duomenys neskelbtini), laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams gautas narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), iš viso 6,261 g, iš jų 1,651 g, laikytų plastikinėje pakuotėje, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 21,2 proc., o 4,610 g, laikytų folijos gniūžtėje, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo 20,0 proc. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Prokuroras Darius Burbulis apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį pakeisti. M. S., pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už šio nusikaltimo padarymą skirti 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. 50 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis į atliktą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2020 m. spalio 12 d. 23.15 val. iki 2020 m. spalio 13 d. 14.49 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir skirti M. S. galutinę bausmę – 48 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. S. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, nes tokia bausmės rūšis už šios nusikalstamos veikos padarymą nėra numatyta.
2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio nuostatose, tačiau nagrinėjamu atveju sąlygų, atitinkančių šias nuostatas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų M. S. netenkina, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos.
2.3. Prokuroro vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikia jokių motyvų, kodėl M. S. turi būti paskirta kita nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl darbingo amžiaus M. S. negali būti skirta viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmė rūšių, pavyzdžiui, bauda. Dar daugiau, tiek BK 54 straipsnio 3 dalis, tiek ir 62 straipsnis, esant numatytoms sąlygoms, kurių, kaip ir minėta, šiuo atveju nėra, leidžia teismui paskirti ne bet kokią kitokią, o būtent švelnesnę bausmę. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Bauda, kurią teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. siūlė skirti prokuroras, vadovaujantis BK 42 straipsnio nuostatomis, laikytina švelnesne bausmės rūšimi nei teismo skirtas laisvės apribojimas. Todėl ir dėl šios aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė negali būti laikoma teisinga ir turi būti pakeista.
3. Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų terminui be užstato.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnyje, ir atsisakydamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnį) nesilaikė imperatyvių BPK reikalavimų. Teismas nenustatė lengvinančios aplinkybės bei netinkamai vertino surinktus duomenis. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – jį neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai.
3.2. Apeliantas pažymi, kad nuo 2009 metų teistumo yra praėję 12 metų, todėl laikoma, kad teistumas jau yra išnykęs. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ne pirmą kartą padarytos nusikalstamos veikos fakto yra nepagrįstas.
3.3. M. S. atkreipia dėmesį į tai, kad jis neneigė, kad garaže, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinių medžiagų, ir tai pripažino. Atvykus pareigūnams atidarė garažą ir parodė, kur yra padėta pakuotė su narkotine medžiaga. Būtent šios aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo, tad akivaizdu, jog egzistuoja lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis pripažino, kad garaže laikė narkotines medžiagas.
3.4. Pažymi, kad jau ilgą laiką prieš jį nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tai buvo neapgalvota, atsitiktinė veika, kuri kilo spontaniškai. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl šios veikos gailisi.
3.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas jo motinos V. P. prašymas perduoti jai M. S. pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti atleidus jį nuo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos pagal BK 40 straipsnį, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ir laiduotojos asmenybę.
3.6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. pažymėjo, kad jo mama V. P. nurodė, jog ji nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, taip pat nėra turėjusi drausminių nuobaudų ir šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą. Remiantis šiais argumentais V. P. nurodė, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką ir kontroliuoti, kad jis nenusikalstų, nes jie vienas kitu pasitiki, sūnus šiuo metu gyvena jos namuose, narkotinių medžiagų nevartoja, todėl V. P. yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas
6. Šioje byloje prokuroro apeliaciniu skundu ginčijama tik nuteistajam paskirtos bausmės rūšis. Nuteistojo apeliaciniu skundu ginčijamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti M. S. bausmę, o ne, kaip jis prašė apylinkės teisme, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos motinos V. P. atsakomybei be užstato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.
Dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad M. S. negali būti padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą, kadangi 2009 m. sausio 19 d. jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jį pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta. Nors galima sutikti, kad faktiškai jis buvo padaręs nusikalstamą veiką, tačiau sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą yra svarbu, ar asmuo teisiškai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką (Švedas G., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. 2 knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. p. 41, 50). Šiuo atveju baudžiamieji teisiniai santykiai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos yra pasibaigę. Teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. paskirta bauda sumokėta 2009 m. kovo 10 d., jam nekilo teistumas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Laikoma, kad asmuo padarė veiką pirmą kartą, jei „<...> asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Be to, M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
9. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog yra pagrindas manyti, kad M. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, kad 2008–2014 metais, tame tarpe ir po minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, M. S. atžvilgiu buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai (be to, vieną iš jų pabaigus M. S. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį). 2008 metais ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Duomenų apie priimtą procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra. 2013 metais ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 84–85). Minėta, kad 2009 m. sausio 19 d. M. S. buvo baustas teismo baudžiamuoju įsakymu už beveik analogišką veiką kaip ir šioje byloje nustatytą (kanapių įgijimą ir laikymą, tačiau mažesnį kiekį), tačiau po 2009 metų išvadų nepadarė ir vėl padarė dar pavojingesnę nusikalstamą veiką. Pats M. S. pripažįsta, kad jis 10–12 metų nereguliariai vartoja narkotines medžiagas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad iš specialisto išvados Nr. T-N 2346/2020(01) matyti, kad kaltinamojo šlapime buvo rasta medžiagų, bylojančių apie narkotinių medžiagų (kanapių) vartojimą. Nors M. S. parodė, kad šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, byloje nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad jis gydosi, ar kitaip patvirtinančių, jog jis nebevartos šių medžiagų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. S. kelis kartus po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, be kita ko, ir dėl to, kad vartojo minėtas medžiagas (heroiną), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 82–83). Kaip matyti iš šio atvejo, jo veikla, susijusi su narkotinėmis medžiagomis, neapsiribojo vien tik jų vartojimu, tačiau jau antrą kartą peraugo į nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu jomis.
10. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kaltinant M. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nors šios aplinkybės nereiškia, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad jis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės tinkamas išvadas, pagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai M. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės
12. Pagal BK 2 straipsnio 5 dalį bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. S. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau tokia bausmės rūšis šio straipsnio sankcijoje nėra numatyta, be to, nėra švelnesnė už baudą (BK 42 straipsnio 1 dalis), todėl neatitinka ir BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija tenkina prokuroro apeliacinį skundą ir pakeičia apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 5 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), panaikina skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskiria jam naują bausmę.
13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
14. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
16. M. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. M. S. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.
17. M. S. asmeniniam vartojimui laikė apie dvi savaites narkotinę medžiagą kanapes, kurių bendroji masė 6,261 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 19 punktą kanapių nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 5 g. Taigi M. S. laikytas kanapių kiekis yra apytiksliai 1,25 karto didesnis už didžiausią galimą nedidelį šios medžiagos kiekį (6,261 g / 5 g).
18. Šią nusikalstamą veiką M. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką M. S. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. S..
19.1. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuteistasis M. S. Lietuvos Respublikoje iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas 1 kartą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, teistumas už baudžiamąjį nusižengimą nekilo, todėl aptariamą nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas, be to, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo 2009 m. vasario 5 d. praėjus daugiau nei 12 metų. M. S. kelis kartus po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tarp jų ir už narkotinių medžiagų vartojimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 82–83), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių. Nors teismo baudžiamasis įsakymas priimtas seniai, o kitų jau minėtų ikiteisminių tyrimų pradžia nesiejama su nustatyta asmens kalte padarius konkrečią nusikalstamą veiką, tačiau vertinant tai, kad M. S. neneigė, jog per laikotarpį nuo 2009 metų jis nereguliariai vartojo narkotines medžiagas, ką patvirtina ir padarytas administracinis nusižengimas, be to, jis teisiamajame posėdyje pripažino, kad vartojo ir dalį laikytų ir policijos pareigūnų rastų kanapių, šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą M. S. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.
19.2. Teisėjų kolegija vertina ir aplinkybes, kad nuteistasis M. S. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, dirba, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat atsižvelgiama ir į teigiamą jo elgesį siekiant padėti išsiaiškinti nusikalstamą veiką, kadangi jis nuo pat to momento, kai buvo sužinota apie nagrinėjamos veikos požymius (kai C. R. D. informavo, kad M. S. turi narkotinių medžiagų), M. S. iš karto tai pripažino ir parodė pareigūnams šias medžiagas.
20. M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikaltimą apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
21. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro nuomonei, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. S. paskyrus švelniausios rūšies – baudos – bausmę. M. S. skiriama šiek tiek didesnė bausmė už veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje) numatytos baudos bausmės minimalų dydį (50 MGL), tačiau mažesnė nei prašo prokuroras – tai yra 60 MGL dydžio bauda.
22. M. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
23. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. S. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. spalio 12 d. 23.15 val. iki 2020 m. spalio 13 d. 14.49 val. išbūtas laikas (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
24. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam M. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o M. S. apeliacinį skundą atmesti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. S. paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į atliktą bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė – 1 (viena) diena nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 13 d., kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad neatliktoji laisvės apribojimo bausmės dalis yra 7 (septyni) mėnesiai ir 28 (dvidešimt aštuonios) laisvės apribojimo dienos (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis). Skirti M. S. vietoje intensyvios priežiūros įpareigojimai įpareigojant jį: 1) visą bausmės atlikimo laiką būti savo namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbo laiką; 2) visą bausmės laiką dirbti, o darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jų nėra paskyręs gydytojas, taip pat nevartoti alkoholio.
M. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. spalio 12 d. 23 val. 15 min. iki 2020 m. spalio 13 d. 14 val. 49 min. išbūtą laiką (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 38 MGL (1 900 Eur) dydį.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
1. Paskirta bauda per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.