- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-378-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00976-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“
- Ieškovas
- A. V., N. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kurhause“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ priešieškinį ieškovams A. V. ir N. V. dėl patirtų išlaidų ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V. ir N. V. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kurhause“ 4 100 Eur dydžio skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. ieškovai ir atsakovė UAB „Kurhause“ sudarė rezervacijos sutartį, joje susitarta dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 10 000 Eur rezervacijos mokėjimą. Ieškovas nuolatos ragino atsakovę tinkamai ir laiku įvykdyti savo prievoles, prašė dokumentų, ragino sudaryti preliminarų pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau, atsakovei veikiant aplaidžiai, nerūpestingai, piktnaudžiaujant savo padėtimi, preliminarusis pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, atsakovė nesugebėjo įvykdyti prievolių, t. y. pastatyti turtinio vieneto ir taip tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė yra savo srities profesionalė, parengusi sutartis, savarankiškai skaičiavusi prievolių įvykdymo terminus, planavusi darbų eigą ir nusimačiusi laikotarpį, per kurį bus pajėgi įvykdyti objekto statybą. Šalims bendraujant paaiškėjo, kad atsakovė per savo atstovą galbūt apgaulingai veikė ir klaidino ieškovą nuo pat pirmųjų pokalbių pradžios, teigdama, kad rezervavimo sandoris sudaromas dėl konkretaus nuosavybės teise valdomo sklypo; vėliau (2021 m. balandžio 29 d.), ieškovui pareikalavus sklypo plano, atsakovė vengė pateikti duomenis apie objektą ir nuosavybės teisę į jį. 2021 m. gegužės 14 d. pakartotinai paraginta atsakovė pripažino, kad neturi sklypo, kurį pardavinėja ir reklamuoja, ir nurodė, kad rezervacijos mokestis panaudotas žemės sklypui įsigyti. Tai reiškia, kad veikdama apgaulės būdu atsakovė įgijo 10 000 Eur sumos turtą ir laiku nepradėjo statybos darbų, neturėjo ir negalėjo pateikti statybos leidimo objektui.
1.2. 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui paraginus atsakovę pateikti dokumentus dėl objekto, vykdyti darbus, atsakovė informavo, kad darbų vykdymas vienašališkai sustabdytas ir sutarties pasirašymas gali vėluoti. 2021 m. lapkričio 9 d. išsiųsta užklausa dėl darbų pabaigos, pažymėta, kad iki šiol negautos darbų, atliktų nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., nuotraukos, projektas ir statybos leidimas, preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, nurodyta, kad informaciją prašoma pateikti iki 2021 m. lapkričio 17 d. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė nurodė, kad šiam objektui turi pirkėją, jis už objektą siūlo 25 000 Eur daugiau; tai reiškia, kad atsakovė pripažino sutarties 10.2 punkto pažeidimą. 2021 m. gruodžio 5 d. atsakovė patvirtino, kad vėluoja įvykdyti savo prievoles. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė nesugebėdama įvykdyti savo prievolių papildomai pareikalavo 10 000 Eur sumos ir atsisakė toliau vykdyti darbus ir prisiimtas prievoles, iki gaus lėšas. Ieškovas atsisakė papildomai mokėti, kol nepateikti dokumentai ir nesudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. 2022 m. sausio 18 d. atsakovė priėmė sprendimą nutraukti rezervacijos sutartį ir įsipareigojo iki 2022 m. kovo 27 d. dienos grąžinti rezervacijos mokestį. 2022 m. balandžio 7 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė atsakymus į pretenziją, nurodė, jog nesutinka grąžinti sumų, kaip įsipareigojo 2022 m. sausio 18 d. susitarimu. Atsakovė nutraukė sutartį, pati nustatė terminą grąžinti rezervacijos mokestį, nenustatė jokių papildomų sąlygų, nenurodė jokių pretenzijų. Ieškovui pareikalavus grąžinti lėšas, atsakovė per atstovą ėmė reikšti papildomas turtines 4 100 Eur sumos pretenzijas. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. grąžino ieškovui 5 900 Eur rezervacijos mokesčio dalį, vienašališkai parengė taikos sutartį, pagal ją ieškovas turėtų atsisakyti likusios reikalavimo dalies. Ieškovas jokia forma nebuvo išreiškęs sutikimo su atsakovės turtinėmis pretenzijomis. Atsakovės veiksmai rodo, kad ji neketina grąžinti likusios 4 100 Eur rezervacijos mokesčio dalies.
1.3. Ieškovai taip nurodė, kad įtampą šalims bendraujant kėlė ne atsakovės nurodytos priežastys, o tai, kad atsakovė neteikė ieškovų prašytos informacijos, vėlavo atlikti darbus. Bylos esmė yra ne 2021 m. balandžio 9 d. sutarties nutraukimo priežastys, o pačios atsakovės nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų nevykdymas. Šalys 2022 m. sausio 18 d. susitarė nutraukti sutartį, galutines sutarties nutraukimo sąlygas nustatė pati atsakovė, nurodė, kad bus grąžintas visas 10 000 Eur avansas ir kad tai bus padaryta ne vėliau nei iki 2022 m. kovo 27 d. Reikalavimas mokėti papildomas 500 Eur išlaidas nebuvo nurodytas netgi atsakovės atsakyme į pretenziją – tai visiškai naujas reikalavimas, kurį atsakovė pateikė jau prasidėjus teisminiam ginčui.
2. Atsakovė UAB „Kurhause“ pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovų A. V. ir N. V. 4 100 Eur patirtų papildomų išlaidų atlyginimą, 500 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2.1. Nurodė, jog, atsakovei statant suplanuotą nekilnojamąjį objektą, ieškovai, pažeisdami sutarties 9 punktą, nepateikė jokio atsakymo apie tai, ar gaus kreditą iš kredito įstaigų nekilnojamajam turtui pirkti. Tokie ieškovų veiksmai – neinformavimas ir nuolatinis delsimas – kėlė įtampą tarp šalių. Ieškovams paprašius, atsakovė užsakė namo projektą, jis papildomai kainavo 2 300 Eur. Be to, ieškovų pageidavimu buvo pakeisti gyvenamojo namo langai ir durys, dėl to atsakovė patyrė 1 800 Eur papildomų išlaidų. Gyvenamojo namo statybos proceso metu atsakovei kilo klausimas, ar ieškovai apskritai nori ir (ar) turi finansinių galimybių pirkti žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu. Atsakovė 2021 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške ieškovui atsiuntė gyvenamojo namo statybos projektą, sklypo sutvarkymo duomenis, architektūrinius konstrukcinius duomenis. Atsakovė 2022 m. sausio 17–18 d. ieškovams elektroniniu paštu išsiuntė statomo gyvenamojo namo nuotraukas.
2.2. Ieškovai, negavę kredito iš kredito įstaigų, negalėdami padengti už atliktus papildomus darbus patirtų išlaidų, 2022 m. sausio 18 d. pokalbio telefonu metu inicijavo sutarties nutraukimą. 2022 m. sausio 18 d. šalys sudarė susitarimą dėl rezervacijos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 5 900 Eur rezervacijos mokestį ir norėdama taikiu būdu išspręsti ginčą parengė ir išsiuntė ieškovams taikos sutartį, ieškovai nesutiko jos pasirašyti. Ieškovų prašymu buvo pakeistas ir suderintas namo projektas, atlikti papildomi darbai ir nupirktos medžiagos (langai ir durys). Atsakovė dėl šių papildomų užsakymų patyrė 4 100 Eur nenumatytų išlaidų. Ieškovai nurodė atsakovei, kad nesikreipė į banką, nors pagal sudarytą sutartį privalėjo tai padaryti ir ne vėliau nei iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikti atsakovei atsakymą dėl paskolos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negavo paskolos banke, pagal sutartį atsakovei kaip kompensacija lieka 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Kurhause“ 4 100 Eur skolą dėl negrąžinto rezervacijos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 092 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde, motyvai):
3.1. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, yra nepagrįsti, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutiko. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad rezervacijos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Nepaisant žodinių ginčų tarp ieškovų ir atsakovės, svarbu yra tai, kad šalys raštu nutraukė rezervacijos sutartį bendru sutarimu sudarydamos 2022 m. sausio 18 d. susitarimą, juo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. Nors rezervacijos sutarties 9 punktas numatė, kad pirkėjas turi pateikti duomenis apie kredito gavimą ar negavimą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau, sudarydama susitarimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė jokių pretenzijų ieškovams nereiškė. Susitarime nenurodė, kad sutartį nutraukia, kadangi nėra gautas finansavimas. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad rezervacijos sutartis nutraukta visai kitu faktiniu pagrindu – ne dėl to, kad ieškovai nesikreipė į kredito įstaigą. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovų 500 Eur kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo, tuo labiau kai pati rezervacijos sutartis nutraukta bendru sutarimu.
3.2. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų teismas nustatė, kad pati atsakovė nebūtų galėjusi sudaryti preliminariosios sutarties šalių sutartu terminu, kadangi tuo momentu net nebuvo objekto savininkė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teisę į minėtą objektą įgijo tik 2022 m. liepos 12 d., t. y. šalių sutarties sudarymo momentu ji neturėjo jokių nuosavybės teisių į ieškovams planuotą perleisti objektą. Be to, nustatyta, kad objektas, kurį ieškovai planavo įsigyti iš atsakovės, yra parduotas. Atsakovės atstovas nurodė, kad objektas parduotas už tą pačią sumą, už kurią buvo numatyta parduoti ieškovams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl to teismas padarė išvadą, kad objektas nebuvo parduotas nuostolingai. Atsakovė prašo ieškovų sumokėti išlaidas už objektą, kurį atsakovė su pakeistais langais, durimis ir projektu pardavė kitiems pirkėjams, todėl nepatyrė jokios žalos. Taigi teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovų 500 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 500 Eur piniginės kompensacijos nepriteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatskleidus civilinės bylos esmės ir neįsigilinus į bylą.
4.2. Sutarties 9 punkte šalys susitarė dėl ieškovų (pirkėjų) pareigos atlyginti atsakovei (pardavėjai) minimalius nuostolius (sumokėti 500 Eur kompensaciją), ieškovams negavus paskolos banke. Šalys susitarė, kad atsakymas turi būti pateiktas iki 2021 m. rugsėjo l d. Taigi reikalavimas priteisti 500 Eur kompensaciją yra kilęs iš sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.
4.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis yra nutraukta bendru sutarimu, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovų 500 Eur kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi pagal atsakovės pateiktą priešieškinio reikalavimą dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo buvo sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl sutarties 9 punkto neįvykdymo teisinių padarinių. Šalių 2021 m. balandžio 9 d. sudarytos sutarties 9 punkto nuostatos liko galioti ir po sutarties nutraukimo, o reikalavimas dėl kompensacijos yra kilęs iš sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.
4.4. Byloje esantys įrodymai įrodo, kad skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovė jokių pretenzijų ieškovams dėl paskolos gavimo / negavimo nereiškė, yra nepagrįsta ir neteisinga. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė 2022 m. sausio 18 d. informavo ieškovus, jog jie turi išspręsti paskolos gavimo klausimą. Tačiau ieškovai sutarties 9 punkte numatytų įsipareigojimų neįgyvendino, o 2022 m. sausio 18 d. sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu.
4.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovai niekada nepateikė atsakovei dokumentų, kurie patvirtintų, jog jie kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos gavimo.
4.6. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovai neįvykdė savo prievolės, numatytos sutarties 9 punkte, ir neįgyvendino sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pagal sutarties 9 punktą turi sumokėti atsakovei 500 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovai nurodo, jog 2022 m. sausio 18 d. priimtas sprendimas nutraukti sutartį 2022 m. sausio 28 d. išdėstytas raštu, jo sąlygas parengė atsakovė. Jei atsakovė būtų turėjusi pretenzijų dėl papildomų išlaidų ar kompensacijos, ji, ruošdama susitarimo sąlygas, turėjo galimybę jas į susitarimą įtraukti, ir šalių ginčas dėl šios kompensacijos galėjo būti išspręstas iš karto. Tai, kad atsakovė nenurodė jokių papildomų sutarties nutraukimo sąlygų, rodo, kad tokių sąlygų tiesiog nebuvo.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė nurodo, kad ieškovai privalėjo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikti atsakymą dėl finansavimo banke, tačiau, kaip nurodyta, atsakovė vėlavo vykdyti darbus, todėl preliminariosios sutarties bet kuriuo atveju nebuvo įmanoma sudaryti.
5.3. Sutarties nutraukimo priežastis nebuvo finansavimo iš banko negavimas.
5.4. Vadovaujantis sutarties logika, 500 Eur kompensacija mokėtina tik tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaroma negavus finansavimo, o šiuo atveju sutarties nutraukimo priežastys buvo kitos – atsakovės įsipareigojimų nevykdymas.
5.5. Atsakovei priteisus 500 Eur kompensaciją, liktų neaišku, kas ir kokiu pagrindu būtų kompensuota, tuo labiau kad atsakovė pardavė turtą kitiems asmenims, todėl dėl sutarties nutraukimo ne tik nepatyrė žalos, bet ir gavo naudos.
5.6. 2022 m. sausio 28 d. susitarimas yra dvišalis sandoris. Atsakovės reiškiamos pretenzijos rodo, kad atsakovė nesilaiko šalių sutarties sąlygų, o tai prieštarauja Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje numatytai taisyklei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovai ir atsakovė UAB „Kurhause“ sudarė rezervacijos sutartį, joje susitarė dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio. Šia sutartimi šalys įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o ne vėliau nei iki 2021 m. lapkričio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas A. V. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur rezervacijos mokestį. 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovai išsiuntė užklausą dėl darbų pabaigos ir pranešimą, kad atsakovė vėluoja įvykdyti darbus nustatytais terminais, pažymėdami, kad iki šiol negautos darbų, atliktų nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., nuotraukos, projektas ir statybos leidimas, preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė ieškovui nurodė, kad šiam objektui turi pirkėją, jis už objektą siūlo 25 000 Eur daugiau. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė pareikalavo papildomos 10 000 Eur sumos ir atsisakė toliau vykdyti darbus ir prisiimtas prievoles, iki gaus lėšas. Ieškovas atsisakė sumokėti papildomą sumą, kol nepateikti dokumentai ir nesudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. 2022 m. sausio 18 d. šalys bendru sutarimu sudarė susitarimą dėl rezervacijos sutarties nutraukimo, juo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui dalį rezervacijos mokesčio – 5 900 Eur. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės negrąžintą 4 100 Eur sumą, atsakovė pareiškė priešpriešinį reikalavimą dėl 4 100 Eur papildomų išlaidų atlyginimo ir 500 Eur kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti jos reikalavimą dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo. Taigi šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės reikalavimą dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių sudaryta 2021 m. balandžio 9 d. rezervacijos sutartis, iš kurios kildinamas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis.
10. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
11. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą).
12. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškovams civilinę atsakomybę baudos, dėl kurios buvo susitarta šalių sutartyje, forma. Sutarties 9 punkte šalys susitarė, jog pardavėjas grąžins pirkėjui rezervacijos mokestį pirkėjui negavus paskolos iš banko namui su sklypu, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti; atsakymą dėl paskolos gavimo ar negavimo fakto pirkėjas privalo pateikti iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; pardavėjui kaip kompensacija lieka 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamos nuostatos turinį kitų sutarties sąlygų (sutarties 5.3 punkte numatyta, jog šalys įsipareigoja ne vėliau nei iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti preliminariąją ir ne vėliau nei iki 2021 m. lapkričio 1 d. – pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą) ir paties sutarties pobūdžio kontekste, mano, jog nurodytoje nuostatoje šalys susitarė dėl netesybų konkretaus dydžio baudos forma, jei pirkėjai neįvykdytų savo įsipareigojimų (nebūtų galimybės sudaryti preliminariosios ir pagrindinės sutarties) dėl konkrečių priežasčių – dėl to, jog pirkėjai negavo iš banko paskolos ginčo objektui įsigyti. Atsakovė, siekdama, kad ieškovams būtų pritaikyta civilinė atsakomybė baudos forma, turėjo įrodyti, jog egzistuoja sutarties nuostatos, iš kurios kildinamas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, taikymo sąlygos – pirkėjai negavo paskolos iš banko ir dėl to nebuvo sudaryta sutartis (nurodytos sąlygos vertintinos kaip kumuliatyvios), tačiau atsakomybės taikymo baudos forma sąlygų neįrodė.
15. Nagrinėjamu atveju rezervacijos sutartį šalys nutraukė bendru sutarimu 2022 m. sausio 18 d., susitarimo tekstą paruošė pati atsakovė, tekste nenurodyta, jog sutartis nutraukiama, nes ieškovai negavo paskolos iš banko, taip pat jame atsakovė įsipareigojo grąžinti visą 10 000 Eur avansą be jokių nuorodų apie galimas sutartyje numatytas išskaitas. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas su tokiu vertinimu pagrįstai nesutiko. Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių santykių dinamiką sutartinių įsipareigojimų vykdymo aspektu, svarbus yra tas faktas, jog, nepaisydamos tarpusavio žodinių ginčų, šalys raštu nutraukė rezervacijos sutartį bendru sutarimu sudarydamos 2022 m. sausio 18 d. susitarimą, jame atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors rezervacijos sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas turi pateikti informaciją apie kredito gavimą ar negavimą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau sudarydama susitarimą dėl sutarties nutraukimo atsakovė jokių pretenzijų ieškovams šiuo klausimu nereiškė. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad rezervacijos sutartis nutraukta visai kitu faktiniu pagrindu – ne dėl to, kad ieškovai nesikreipė į kredito įstaigą ir negavo paskolos. Vertinant atsakovės veiksmus po rezervacijos sutarties sudarymo matyti, kad, nors atsakovė ir komunikavo su ieškovais dėl darbų objekte, tačiau iš 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovui išsiųsto laiško turinio matyti, kad tiek statybos leidimas, tiek preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo paruošti, nors pagal šalių susitarimą preliminarioji sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, jog, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio pirkimo–pardavimo pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. lapkričio 1 d., įregistruota tik 2022 m. liepos 12 d. 2022 m. liepos 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė tiek rezervacijos sutarties sudarymo metu, tiek nutraukiant sutartį bendru sutarimu turėjo galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, turėjo ir galėjo suvokti sudaromų sutarimų esmę ir joje numatytus šalių įsipareigojimus. 2022 m. sausio 18 d. šalių susitarimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos; atsakovei kaip savo srities profesionalei taikytini griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ji turėjo galimybę nustatyti susitarime tokias sąlygas, kokios atitiko faktines situacijos aplinkybes, arba nepasirašyti susitarimo, jei jo sąlygos neatitiko atsakovės lūkesčių.
17. Apibendrinant nurodytus motyvus konstatuotina, jog atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad egzistuoja sutarties nuostatos, iš kurios kildinamas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, taikymo sąlygos – rezervacijos susitarime numatytos sutartys nebuvo sudarytos dėl to, jog pirkėjai negavo paskolos iš banko, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo.
18. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
20. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimo išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams iš atsakovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas – kiekvienam po 150 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ ieškovams A. V. ir N. V. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.