Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-8507-797/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2YT-8507-797/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03454-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, A. G., N. G., I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8507-797/22Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03454-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19;3.2.3.1;3.2.7.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovei advokato padėjėjai D. S., nuotoliniu būdu dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, A. G., A. G., N. G. ir I. G. dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašymą palaiko, prašo jį tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. G., po kurio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tik 2022 m. gegužės mėnesį iš savo motinos D. G. sužinojo, kad tėvas buvo pradėjęs žemės sklypų privatizavimo procedūrą ir jos nebaigė, bet pinigai buvo sumokėti. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kur jam buvo pasakyta, kad terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl pasiūlė kreiptis į teismą. Mano, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad tėvas buvo pradėjęs žemės sklypų privatizavimą.

Pareiškėjo atstovė prašo pareiškimą tenkinti, nes jis įrodytas ir pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš suinteresuotų asmenų gauti atsiliepimai, kuriuose nurodo, jog pareiškimui neprieštarauja. Iš naujai įtrauktų suinteresuotų asmenų N. G. ir I. G. gauti el. laiškai, kuriuose nurodyta, jog procesinius dokumentus iš teismo gavo. I. G. nurodo, jog susipažino su dokumentais ir su viskuo sutinka, teismo posėdyje nedalyvaus.

Teismo posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė D. A. pareiškimui neprieštarauja, paaiškino, jog A. G. su sutuoktine nutraukdami santuoką, nebuvo pasidalinę turtinių teisių į žemės sklypus, už kuriuos įmokos buvo sumokėtos, liko neįformintas pas notarą sandoris, todėl yra likusi turtinė teisė į žemės sklypus. Dėl termino praleidimo priežasčių palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas A. G. yra palikėjo A. G. ir D. G. sūnus. Santuoka tarp A. G. ir D. G. buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog mirusiojo A. G. palikimas nėra priimtas. Po jo mirties yra likusi turtinė teisė į žemės sklypus ir tai patvirtina Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės tarybos pažyma, iš kurios matyti, jog A. G. 1993-03-29 Tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui suteikti 3 ha žemės ūkio naudmenų. 1995-02-23 Šiaulių rajono valdybos Potvarkio išrašas įrodo, jog A. G. leidžiama pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę ne aukciono būdu. Santuoka su D. G. dar buvo nenutraukta. 1995-02-20 mokėjimo pranešimas patvirtina, jog A. G. sumokėjo 162 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 3 ha žemės, tačiau iki jo mirties valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Nutraukiant santuoką, dėl šios turtinės teisės padalijimo sprendimas nepriimtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismo pareiga yra įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Būtina vertinti, ar įpėdinis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Liudytoja apklausta pareiškėjo motina D. G. patvirtino, jog gyvenant santuokoje su A. G. buvo suteikta teisė įsigyti 3 ha žemės; Po santuokos nutraukimo ji dokumentų dėl savo dalies nesusitvarkė; Jai buvo žinoma, kad yra žemės sklypai, todėl norėjo pasidomėti, koks jų likimas ir 2022 m. gegužės mėn. paskambino į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), kur jai išaiškino, kad mirus A. G., niekas dėl žemės nesikreipė, kad įpėdiniai turėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo; Tuoj po pokalbio su NŽT atstovu, ji pranešė sūnui A. G. apie turtinę teisę į žemę; Ar buvęs jos sutuoktinis A. G. turėjo kitokio turto, jai nėra žinoma, tik žino, jog po santuokos nutraukimo su ja, jis vedė, turėjo sutuoktinę ir tris vaikus, kurių vienas yra pilnametis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nutraukiant santuoką su D. G., turtas nebuvo padalintas, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) m. Iš liudytojos parodymų matyti, jog ji pati dėl savo žemės dalies dokumentų nėra susitvarkiusi, o 2022 m. gegužės mėn. iš NŽT sužinojo, kad po A. G. mirties niekas nesikreipė dėl žemės sklypų, kad įpėdiniai turi kreiptis dėl palikimo priėmimo ir tik tada ji pranešė sūnui apie turtinę teisę į žemės sklypą. Ar buvęs sutuoktinis turėtų kitokio turto, liudytoja teigė nežinanti.

Pareiškėjas nurodo, kad termino praleidimą lėmė svarbios priežastys – jis nežinojo apie turtinę teisę į žemės sklypus, jam nėra žinoma, ar jo tėvas A. G. turėjo ir kitokio turto, o apie tai sužinojęs, kreipėsi į teismą ir todėl prašo atnaujinti praleistą terminą.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimui, su juo sutinka. Į bylą buvo įtraukti ir kiti, teismo posėdyje paaiškėję įpėdiniai, kurie prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimą, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.11, 5.57 str., CPK 576 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja Edita Kavaliauskienė