- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2-381-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00082-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pirm.)
- Atsakovas
- T. C., J. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Einesa ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Fetima“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Einesa ir Ko, Fetima, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Ieškovas
- Eines
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Giedrius Baziulis
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.6; 3.2.6.1
2022 m. spalio 10 d.
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovo T. C. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eines“ patikslintą ieškinį atsakovams T. C. ir J. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Einesa ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Fetima“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Eines“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. C., J. R. ir V. L. 168 890,43 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „Eines“ iškelta bankroto byla. Jokie bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei UAB „Finresta“ nebuvo perduoti. Administratorė nustatė, kad 2017 m. gegužės 2 d. ieškovės atžvilgiu buvo surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įsiskolinimas susidarė nuo 2014 m. vasario 25 d. Įmonės 164 013,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui VMI 2017 m. lapkričio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Eines“ turto. Minėtas sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktas, kuriame pažymėta, kad įmonė veiklos nevykdo, turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose nėra. Atlikus mokestinį patikrinimą, UAB „Eines“ skolos nepadengė, bet veiklą perkėlė į UAB „Fetima“. Neišsaugojus ir nemokumo administratorei neperdavus apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, ieškovės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, ieškovės ir jos kreditorių patirta žala laikytina bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma (168 890,43 Eur). Atsakovai – įmonės buvęs vadovas ir akcininkas, taip pat kitos akcininkės, žinodami apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo T. C. 168 890,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nesant atsakovo T. C. turto ar esant jo nepakankamai, subsidiariai priteisė ieškovei BUAB „Eines” iš solidarių tarpusavyje atsakovių J. R. ir V. L. 168 890,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2A-142-241/2021) Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino, ieškovės BUAB „Eines“ ieškinį atsakovei V. L. atmetė, bylos dalį pagal BUAB „Eines“ ieškinio reikalavimus atsakovams T. C. ir J. R. civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio apimtyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė atsakovo T. C. neteisėtus veiksmus ir kaltę, tačiau netyrė ir nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Tinkamam ginčo išsprendimui būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes ir surinkti papildomus įrodymus, kurie leistų tiksliai nustatyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarymo laikotarpius, įvertinti, ar baudžiamojoje byloje patenkintas ieškinys nėra iš dalies tapatus pareikštam šioje byloje.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė BUAB „Eines“ paskutiniu patikslintu ieškiniu (2022-06-08 DOK -15339) prašo priteisti solidariai iš atsakovų T. C. ir J. R. 133 297,64 Eur žalos atlyginimą 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Eines“.
7. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas jau nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nesumokėtas 35 592,79 Eur PVM. Vadinasi, 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Eines“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė ne 407 Eur, kaip nurodoma 2015 m. balanse, o daugiau kaip 35 592,79 Eur nesumokėtos PVM skolos, kas rodo ieškovės nemokumą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 2 dalies prasme. Ieškovės vertinimu, atsakovams buvo žinoma/negalėjo būti nežinoma, kad ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 31 d. faktiškai nemoki, nes atsakovams buvo žinoma, kad: ieškovė nuo 2014 m. sausio mėn. slepia valstybei mokėtinus mokesčius, o slepia todėl, kad dėl nemokumo neturi galimybės susimokėti skolas kreditoriams, taip pat ieškovė nuo 2015 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, ieškovė perkėlė savo veiklą į UAB „Fetima“, ieškovė neperdavė turto ir dokumentų nemokumo administratoriui. Žinant apie ieškovės nemokumą, atsakovams teko įstatyminė pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovai – ieškovės vadovas ir akcininkė šios pareigos neįvykdė. Šių pareigų pažeidimas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovų solidariai 133 297,64 Eur įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą, padarytą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, nevykdymo, ir kuri apskaičiuojama iš bendros finansinių kreditorinių reikalavimų sumos - 168 890,43 Eur atėmus iki 2014 m. gruodžio 31 d. susiformavusią 35 592,79 Eur PVM skolą (ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje nėra galimybės nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų, kaltų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis), nes jei ieškovė, vadovaujama ir valdoma atsakovų, nuo 2014 m. vasario mėn. nebūtų nuslėpusi valstybei mokėtinų pridėtinės vertės mokesčių, o atsakovai, žinodami ieškovės finansinį nepajėgumą susimokėti pridėtinės vertės mokesčius (t. y. nemokumą), 2014 m. gruodžio 31 d. būtų inicijavę bankroto bylos iškėlimą, kaip tai numato ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, žala kreditoriams nebūtų atsiradusi. Nuo 2012 m. balandžio 12 d. (kai ieškovei ir jos kreditoriams atsirado žala) ieškovės akcininke ir buhaltere buvo atsakovė J. R.. Buhalterei, netinkamai tvarkančiai ieškovės buhalterinę apskaitą, kyla atsakomybė už buhalterinių įrašų (ne)teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) 11 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovė žinojo ir turėjo žinoti, kad nevykdant įstatymais nustatytų pareigų, kils neigiamos teisinės pasekmės įmonės kreditoriams.
8. Atsakovas T. C. su jam pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės 363 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba byloje nustatant, kad priteistos išlaidos turi būti išmokamos kaip BUAB „Einesa“ administravimo išlaidos.
9. Procesiniame dokumente nurodo, kad faktiškai bendrovės veiklai vadovavo atsakovė J. R., kuri buvo bendrovės pagrindine akcininke ir buhaltere bei kasininke. Kadangi J. R. buvo bendrovės buhalterė, ji negalėjo oficialiai būti ir direktore, todėl T. C. pasiūlė būti oficialiu direktoriumi. Pagal ieškovės pateiktą VSDFV išrašą atsakovas T. C. atleistas iš ieškovės direktoriaus pareigų 2017 m. rugpjūčio 31 d., o ne bankroto administratoriaus po bankroto bylos iškėlimo. Iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad bendrovė nemokia tapo dar 2014 metais ir šį faktą įrodinėja VMI patikrinimo akto išvadoms, tačiau toks motyvas yra nepagrįstas, nes VMI 2017 m. gegužės 22 d. patikrinimo akto turinys tai paneigia. VMI skaičiavimus atliko ne pagal realias bendrovės įplaukas į kasą ir banką, automobilių taksometrų duomenis, o pagal menamą galimybę gauti pajamas pagal vairuotojų bendrovei pateiktus kuro įsigijimo kvitus. Atsakovas T. C. iki atleidimo iš darbo nieko nežinojo nei apie VMI pradėtą patikrinimą, nei apie jo išvadas. Visus pranešimus pagal ieškovės pateiktus įrodymus VMI siuntė J. R., kuri teikė VMI dokumentus atsakovui nieko nežinant. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą. Atsakovui taip pat nežinoma, kodėl J. R. VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2016 metus, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad visi apskaitos dokumentai už 2016 metus buvo paimti VMI patikrinimo atlikimui. Taip pat nėra byloje duomenų, kad VMI po patikrinimo atlikimo grąžino ieškovės apskaitos dokumentus atsakovui ar kuriam kitam asmeniui. Atsakovas niekaip nieko nežino apie ieškovės veiklos perkėlimą į kitą įmonę. Be to, ieškovė jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodė, kad ieškovės nebaigtas vykdyti sutartis būtų perėmęs kitas juridinis asmuo, nors būtent tokias aplinkybes ieškovė turi įrodinėti. Šioje vietoje ieškovė yra nenuosekli: teikdama, kad bendrovė tapo nemokia 2014 metais įrodinėja, kad veikla į kitą įmonę perkelta 2017 metais. Atsakovas ne katrą telefonu kreipėsi į atsakovę J. R., kad ji perduotų ieškovės dokumentus, susirašinėjo sms žinutėmis. Tai patvirtina faktą, kad atsakovas T. C. nėra atsakingas už dokumentų neperdavimą ieškovei.
10. Atsakovei J. R. šaukimas į teismo posėdį įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Laikytina, jog atsakovei apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
12. Atsakovo T. C. atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimų netenkinti.
13. Trečiojo asmens VMI atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti BUAB „Eines” iš atsakovo T. C. 168 890,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu konstatavęs, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. priimtu sprendimu nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė atsakovo T. C. neteisėtus veiksmus ir kaltę, tačiau neištyrus ir nevertinus kitų civilinei atsakomybei jo atžvilgiu kilti sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio apimtyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant, kad aukštesnės instancijos teismo nurodymai yra privalomi iš naujo nagrinėjančiam bylą teismui, teismas pasisako tik dėl šių sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti atsakovo T. C. atžvilgiu.
15. Pagal bylos duomenis ir jau byloje konstatuotus faktus galima spręsti, kad BUAB „Eines” vadovu nuo 2010 m. vasario 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei (2018 m. rugpjūčio 14 d.) buvo atsakovas T. C.. Nustatyta ir tai, kad bendrovė nemoki tapo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu, minėtam atsakovui nuo šio momento ir atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutavusiai įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atveju, žala kreditoriams laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
17. Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį prašė iš atsakovo T. C. ir atsakovės J. R. priteisti 133 297,64 Eur žalos atlyginimą. Tokį žalos atsiradimo faktą ir jos priteisimo dydį ieškovė argumentuoja tuo, kad bendrovėje buvo netinkamai organizuojama buhalterinė apskaita ir dėl to nėra galimybės nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl turi įsigalioti bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Kaip nurodo ieškovė, kad atsakovai pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos ir dėl to ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi ieškovės veiklos apskaitos dokumentai pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, ieškovės veiklos rezultatus, todėl turi būti pripažinta, kad ieškovei yra padaryta žala – 133 297,67 Eur, kurią sudaro patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.
18. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Teismo vertinimu, sprendimo 18 punkte nurodyta argumentacija sudaro pagrindą konstatavimui, kad žalos faktas byloje yra įrodytas.
19. CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui.
20. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama nurodant, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti, nes teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, aptariamos nuostatos turinys suponuoja tai, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais įrodymais, kuriais ieškovė įrodinėja atsiradusį žalos dydį dėl atsakovo T. C. pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei laiko pagrįstu.
22. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).
23. Kaip rodo bylos duomenys, kad byloje yra įrodytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo T. C. neveikimo ir atsiradusios žalos kreditoriams, todėl šiam atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį atlyginti žalą. Esant nurodytam atsakovo T. C. atžvilgiu ieškinys tenkintinas ir iš jo priteistinas 133 297,67 Eur žalos atlyginimas.
24. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 14 d. teismui priėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo.
25. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimo rezoliucine dalimi bylos dalį pagal bankrutavusios bendrovės ieškinio reikalavimus atsakovams T. C. ir J. R. dėl civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio apimtyje perdavė nagrinėti iš naujo, tačiau teismas nagrinėdamas bylą pakartotinai ir įvertinęs byloje esančius duomenis bei susidariusią teisinę situaciją neturi pagrindo atsakovės J. R. atžvilgiu konstatuoti jos neteisėtus veiksmus (neveikimą) kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kaip jau yra nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad BUAB „Eines” vadovu nuo 2010 m. vasario 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei (2018 m. rugpjūčio 14 d.) buvo atsakovas T. C.. Nustatyta ir tai, kad bendrovė nemoki tapo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, minėtam atsakovui ir atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutavusiai įmonei. Šio atsakovo veiksmų neteisėtumas (neveikimas) taip pat yra nustatytas teismų įsiteisėjusiais sprendimais. Tokie nustatyti faktai yra prejudiciniai ir iš naujo negali būti įrodinėjami (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip matyti iš kito įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo, kad atsakovė J. R. pas ieškovę nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo tik vyr. finansininke. Šiuo baudžiamuoju įsakymu atsakovė pripažinta kalta už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu, minėta atsakovė nedirbo bendrovės vadove ir jai neatsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bendrovei dėl jos nemokumo. Byloje tai pat nepakanka įrodymų išvadai, kad atsakovė J. R. atliko bendrovės UAB „Eines” faktinio vadovo pareigas. Todėl nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) šiai atsakovei civilinė atsakomybė negali atsirasti pagal ĮBĮ 8 straipsnį.
26. Nenustačius aptartos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti analizė tampa nereikalinga, todėl patikslintas ieškinys pareikštas ieškovės atsakovės J. R. atžvilgiu atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teismui tenkinus ieškinį vieno iš dviejų atsakovų atžvilgiu (50 proc.) iš T. C. priteisiamos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
28. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl 1 975 Eur žyminio mokesčio ½ dalis – 988 Eur priteistini valstybei iš atsakovo T. C. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).
29. Byloje turėtos 55,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių ½ dalis – 27,69 Eur priteisiama iš atsakovo T. C. valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
30. Ieškovės atstovas 2021 m. spalio 4 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovų turėtas 600 Eur išlaidas už teisinę pagalbą bei jas pagrindžiančius duomenis. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl jų ½ dalis – 300 Eur priteisiamos ieškovei iš atsakovo T. C. (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eines” (į. k. 302326001) iš atsakovo T. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 133 297,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eines” (į. k. 302326001) iš atsakovo T. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eines” ieškinį atsakovei J. R. atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 988 Eur žyminį mokestį ir 27,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).