Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį;

E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus ir 227 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus ir 227 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

O. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju gydytoju, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14.49 val. picerijoje „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, akcininku ir valdybos nariu (pirmininku) E. S. metu savo naudai tiesiogiai priėmė iš E. S. 7000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – už vadovaujamos ir atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) operatyviai (savalaikiai) atliekamus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini), bei palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Be to, O. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju gydytoju, 2020 m. gruodžio 18 d. apie 15.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, akcininku ir valdybos nariu (pirmininku) E. S. metu savo naudai tiesiogiai priėmė iš E. S. didesnės negu 250 MGL vertės – 13 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – už 2020 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skaitmeninio rentgeno diagnostikos aparato „Radspeed“, 1 komplektas, sudarymą ir sutarties įvykdymą bei palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskeltini)“. Šiais savo veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje.

E. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, akcininku ir valdybos nariu (pirmininku), veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14.49 val. picerijoje „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos vyriausiuoju gydytoju O. K. metu tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – O. K., o pastarasis priėmė iš E. S., 7000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą O. K. veikimą vykdant įgaliojimus – už vadovaujamos ir atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (savalaikiai) atliekamus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, bei palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, akcininku ir valdybos nariu (pirmininku), veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, 2020 m. gruodžio 18 d. apie 15.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitikimo su VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos vyriausiuoju gydytoju O. K. metu tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – O. K., o pastarasis priėmė iš E. S., didesnės negu 250 MGL vertės – 13 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą O. K. veikimą vykdant įgaliojimus – už 2020 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skaitmeninio rentgeno diagnostikos aparato „Radspeed“, 1 komplektas, sudarymą ir sutarties įvykdymą bei palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė per šios įmonės darbuotoją, akcininką ir valdybos narį (pirmininką) E. S., kuris, veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14.49 val. picerijoje „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo su VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos vyriausiuoju gydytoju O. K. metu tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – O. K., o pastarasis priėmė iš E. S., 7000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą O. K. veikimą vykdant įgaliojimus – už vadovaujamos ir atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) operatyviai (savalaikiai) atliekamus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, ir palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 227 straipsnio 1 dalyje.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė per šios įmonės darbuotoją, akcininką ir valdybos narį (pirmininką) E. S., kuris, veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, 2020 m. gruodžio 18 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitikimo su VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos vyriausiuoju gydytoju O. K. metu tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – O. K., o pastarasis priėmė iš E. S., didesnės negu 250 MGL vertės – 13 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais už teisėtą O. K. veikimą vykdant įgaliojimus – už 2020 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skaitmeninio rentgeno diagnostikos aparato „Radspeed“, 1 komplektas, sudarymą ir sutarties įvykdymą bei palankumą ateityje E. S. ir pastarojo atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 227 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad nuo 1985 metų dirba vyriausiuoju gydytoju VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Yra atsakingas už įstaigos veiklą ir darbo organizavimą. Papildomai dirba vidaus ligų gydytoju. E. S. pažįsta daugiau kaip 10 metų, santykiai darbiniai. Prieš 12 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini) poliklinika atliko rentgeno aparato skaitmenizavimą. Kartais su E. S. bendraudavo, susitikdavo darbiniais klausimais. E. S. domėjosi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ reaguoja ir pašalina gedimus. 2020 m. pavasarį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) paskelbė, kad tęs projektą dėl rentgeno įrangos keitimo medicinos įstaigose. Buvo įtraukta ir jų įstaiga. SAM elektroniniu paštu atsiuntė specifikaciją, kurioje nurodyti rentgeno aparato parametrai, dėl kurių jam (O. K.) trūksta žinių. Negalėjo pats įvertinti. Jo tikslas buvo įsigyti įrangą ir tilpti į skiriamą sumą, kad nebūtų perteklinių funkcijų, kurios nebus naudojamos, o įranga bus brangesnė. Be to, buvo svarbu, kad nauja įranga būtų suderinama su jau esama skaitmenine programa. Jam trūko žinių, todėl nutarė kreiptis į E. S., kad padėtų įsigyti tai, ko reikia. Susitiko ,,P.“. Kieno iniciatyva vyko susitikimas, nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikai aptarnauja esamą įrangą, todėl nusimano geriausiai. E. S. nurodė tuos parametrus, kurie tiktų jo (O. K.) įstaigai. Jis vėliau šią specifikaciją palygino su SAM specifikacija ir nerado didelio skirtumo. Jų gydytoja radiologė L. S., kuri papildomai dirba „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima radiologiniais tyrimais, patvirtino, kad įranga gera, t. y. patvirtino, kad įrangos specifikacija, kurią pasiūlė E. S., yra gera ir tiktų jų poliklinikoje. Kaip minėjo, buvo svarbu, kad įranga nebūtų perteklinė ir būtų suderinama su turima skaitmenine programa. 2020 m. rugsėjo mėnesį jis su E. S. susitiko ,,P.“ kavinėje. Susitiko E. S. iniciatyva, nes kai jis atvažiuoja į Vilnių, tuomet skambina, kad yra vietoje. SAM davė labai trumpą laiką viskam, t. y. įsigijimui, montavimui, pridavimui. Reikėjo iki gruodžio 1 d. suremontuoti patalpas, pastatyti aparatą ir priduoti į Radiacinės saugos centrą. Susitikimas ,,P.“ kavinėje vyko jau po konkurso. Kai patikrino, kad įrangos specifikacija gera, pasikonsultavo su kitais asmenimis ir tą specifikaciją davė (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei. Buvo paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. Perkamo daikto specifikacijos sąlygose buvo nurodytos tos, kurias jis (O. K.) gavo, t. y. viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyta tokia specifikacija, kad atitiktų E. S. įrangai. Viešojo pirkimo metu buvo gauti du pasiūlymai. Vienas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitas labai keistas, nes jame buvo nurodyti trys juridiniai asmenys, iš kurių vienas parduoda, antras montuoja, o trečias dar kažką daro. Tai sukėlė įtarimų. Komisijos pirmininkė parašė jiems laišką ir prašė paaiškinti, bet jie nieko neatsakė. Po kažkurio laiko laimėtoja buvo paskelbta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasarą, tiksliau 2020 m. rugsėjo 4 d. Viešo pirkimo metu jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi G. M., nes pastarasis aptarnauja (duomenys neskelbtini). Jis daugiau nieko nepažįsta. Konsultavosi su G. M., kaip su specialistu. Viešo pirkimo metu konsultavosi dėl kito tiekėjo pateikto pasiūlymo, paprašė jį įvertinti. G. M. nuomone, tas pasiūlymas buvo klaidingas, jis parengė pretenziją, kuri buvo įkelta į viešųjų pirkimų puslapį. Viešųjų pirkimų komisija, atmesdama kito tiekėjo pasiūlymą, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo žiniomis, į kurį kreipėsi pagalbos. Viešojo pirkimo metu su E. S. nebendravo. Fiziškai nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Jam (O. K.) pirmininkė pateikė sutartį, kurią pasirašė elektroniniu parašu. ,,P.“ kavinėje susitikimas įvyko jau po visko, t. y. viešojo pirkimo sutarties pasirašymo. Jam buvo svarbu, nes terminai „spaudė“. Pasirašius viešojo pirkimo sutartį iki termino pabaigos, t. y. gruodžio 1 d., buvo likę trys mėnesiai. Iki to laiko reikėjo suremontuoti patalpas, sumontuoti įrangą ir priduoti į Radiacinės saugos centrą. Nepakanka pasirašyti sutarties, reikėjo, kad iki gruodžio 1 d. įranga būtų sumontuota ir viskas padaryta. Tik tuomet SAM priimtų dokumentus apmokėjimui. Jei iki to laiko nespėji, gali neapmokėti. Susitikimo metu E. S. klausė, ar jie spės viską laiku. Pastarasis užtikrino, kad viską spės padaryti. Tai aptarė kavinėje. Susitikimas pasibaigė tuo, kad apsirenginėjant E. S. jam į krepšį įdėjo voką. Jis tik matė, kad kažką įdeda. Namuose pamatė, kad ten buvo pinigai. Tai, ką įdėjo, pats daiktas atrodė, kaip vokas. Pinigai buvo voke. Jis galvojo, kad ten gal įdėjo skrajutes apie kokias medicinos naujoves. Nežinojo, kas ten. Tuo metu nesuprato, kad tai buvo vokas su pinigais. Iš pokalbio turinio kavinėje negalėjo numanyti. Tikrai aptarinėjo tik problemą, kurią minėjo. Tuo metu neklausė, kas čia yra. Nežinojo, ko klausti. Kai atvyko namo ir pamatė voką, o jame pinigus, tai jam buvo staigmena. Pirmos jo mintys buvo, kad tiesiog apsiriko. Jis jam neskambino. Galvojo, kad kito susitikimo metu paklaus. Nespėjo išsiaiškinti. Norėjo paklausti E. S., gal apsiriko, kas čia per pinigai. Tuo metu buvo didelis darbo krūvis, todėl buvo pavargęs. Teismui pagarsinus dalį O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (8 t., b. l. 32), kaltinamais parodė, kad jeigu yra prieštaravimų, reikia vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Po susitikimo, kai namie suprato, kad tai pinigai – 7000 Eur, kurį laiką nebuvo susitikęs su E. S.. Gruodžio mėnesį prieš šventes jis (E. S.) jam paskambino, kad yra Vilniuje ir negali vairuoti, paprašė privažiuoti, nurodė adresą. Susitikimas buvo E. S. iniciatyva. Jis (O. K.) atvažiavo prie E. S. namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pastarasis išėjo, įlipo į automobilį, pasveikino su Šv. Kalėdomis, pateikė jam dovanų maišelį ir greit išėjo. Maišelyje buvo butelis. Po kelių dienų pažiūrėjo, kad šalia butelio yra pinigai – 13 000 Eur. Dovanos perdavimo metu nesuprato, kad ten gali būti pinigai. Negali atsakyti, kodėl nesiaiškino dėl minėtų 7000 Eur susitikimo metu. Už ką 13 000 Eur, nesuprato. Teismui pagarsinus O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (8 t., b. l. 32), kaltinamasis paaiškino, kad šiais parodymais galima tikėti. Susitikimas buvo galutinio termino, kai jau reikėjo atsiskaityti su SAM. Nori pasakyti, kad yra kaltas. Padėjo tyrimui. Nuoširdžiai gailisi, jam gėda. Kai pirmą kartą kreipėsi į E. S. dėl specifikacijų, dar prieš visus pirkimus, tai kreipėsi į jį, nes daugiau nieko nepažįsta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo daug metų. Jie kokybiškai aptarnauja, matosi, kad yra aukštos kompetencijos specialistai. Kodėl nesikreipė į G. M., negali atsakyti. Kreipėsi į vadovą E. S., kad šis nukreiptų. Kreipėsi dar prieš viešąjį pirkimą. Po pirmo susitikimo ,,P.“ kavinėje vis tiek norėjo pasiklausti E. S. už ką gavo tuos pinigus. Namie suprato. Patį faktą, kad jam kažką įdėjo, suvokė, jog tai padėka. Suvokė, kad tai pinigai. Suvokė tai namie, o ne ,,P.“ kavinėje. Nematė, ar vokas storas buvo. Viskas greitai buvo. Dėl abiejų epizodų pripažįsta savo kaltę visiškai. Savo poelgius vertina blogai.

Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas. Įmonei jau 30 metų. Eina direktoriaus plėtrai pareigas. Su gydytoju O. K. susipažino prieš 15 metų. Buvo darbiniai santykiai. Dažnai bendraudavo telefonu. Per metus pasimatydavo 2–4 kartus. Išgerdavo kavos, aptardavo sveikatos sistemos problemas. Jis (E. S.) daug keliaudavo po pasaulį ir domėjosi medicinos naujovėmis, todėl susitikimų metu pristatydavo naujoves, patardavo į ką atkreipti dėmesį ateityje, kas tiktų (duomenys neskelbtini) poliklinikai. Kalbėdavo ir apie šeimas, kaip laikosi žmonos, kaip atostogos ir panašiai. Iki 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia atlikdavo serviso darbus. Kadangi poliklinika nėra didelė, tai pirkimai būdavo minimalūs. Įmonė dalyvaudavo viešuose konkursuose. Kai ką laimėdavo. Kalba tik apie (duomenys neskelbtini). Respublikos mastu dalyvaudavo daugybėje konkursų. (Duomenys neskelbtini) buvo labiau skaitmenizavimas ir techninio aptarnavimo sutartys, t. y. prižiūrėdavo įrangą. 2020 m. SAM patvirtino rentgeno aparatų atnaujinimo projektą. Viešai paskelbė, kokios gydymo įstaigos įtrauktos į sąrašą, pateikė rentgeno aparato techninių charakteristikų gaires, kurios buvo rekomendacinio pobūdžio. Kiekviena įstaiga turėjo laikytis šių gairių, bet galėjo daryti nedidelius nukrypimus, kurie leistų labiau prisitaikyti prie gydymo įstaigos poreikių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraudama su įstaigomis ir siūlydama įrangą kartu su pasiūlymais dažniausiai teikdavo ir technines specifikacijas. Tai yra įprasta praktika. Be to, įmonė gauna užklausas telefonu ir elektroniniu paštu pasiūlyti įrangą pagal specifikaciją, paaiškinti vieną ar kitą techninį parametrą. Tokius paklausimus gauna iš gydymo įstaigų. Tai normali praktika, kuria vadovaujantis perkančioji organizacija turi galimybę sudaryti techninius parametrus prieš pirkdama, užtikrinama konkurencija ir leidžiama įsigyti reikiamų parametrų funkcionalumo įrangą. Tai yra perkančiosios organizacijos prerogatyva ir atsakomybė. Kalbant apie šį konkretų atvejį jis su gydytoju O. K. pasikalbėjo 2020 m. pavasarį. Buvo vieša informacija, kad startuos projektas, susijęs su rentgeno aparatais. Susitikimo metu jie pakalbėjo, kokio aparato reikėtų. Gydytojas O. K. pasakė, kad jis neturi tokių specialistų, kurie galėtų patarti arba rekomenduoti. Jis supranta, kad tai didžiulė atsakomybė, nes aparatas pagal SAM rekomendacijas turės dirbti ne mažiau 10 metų. O. K. paklausė, ar galės specialistai pakonsultuoti dėl techninių parametrų, koks aparatas labiau tiktų poliklinikai. Jis (E. S.) tuomet pasakė, kad kiek reikės suteiks konsultacijas, bet pirmiausia reikia sulaukti SAM techninių parametrų, rekomenduojamų gairių. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiks gaires, tuomet bus galima kalbėti konkrečiau. Baigiantis jų susitikimui, kaip įprastai pasikalbėjo apie sveikatą, šeimas. O. K. pasakojo apie keliones, paskolą, kadangi nesenai persikėlė. Jis (E. S.) suprato, kad jeigu norėtų pretenduoti į šį projektą, turės nelikti skolingas už sprendimus ir savalaikius mokėjimus. Po to jie dar turėjo keletą pokalbių telefonu dėl tam tikrų konsultacijų. Kuomet SAM paskelbė aparatų gaires, jam paskambino gydytojas O. K. ir paklausė kada jis bus Vilniuje ir jie susitiko ,,P.“. Jis (E. S.) šią temą žinojo, tai buvo pasiruošęs. Perdavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, bukletą ir technines specifikacijas. Dėl techninių klausimų pasiūlė tiesiogiai bendrauti su įmonės technikos direktoriumi G. M.. O. K. informavo, kad yra gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą ir specifikacijas. Jokių pažadų ar susitarimų dėl atlygio nebuvo. Liepos mėnesio pradžioje jam paskambino gydytojas O. K. ir pasakė, kad prasidėjo konkursas ir jeigu iškils klausimų, ar gali kreiptis patarimo. Konkursas buvo paskelbtas liepos mėnesį centriniame viešųjų pirkimų portale. 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvyko konkursas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta laimėtoja. Sutartį dėl skaitmeninio rentgeno aparato ,,RADspeed“, kurio gamintojas yra ,,S.“, Japonija, pasirašė 2020 m. rugsėjo 4 d. ,,P.“ kavinėje 2020 m. rugsėjo 24 d. susitiko su O. K., konkursas jau buvo įvykęs, sutartis pasirašyta. Kalbėjosi apie sutarties įvykdymo terminus ir kitus dalykus. Terminai buvo labai trumpi dėl rentgeno aparato instaliavimo, remonto ir panašių dalykų. Jis padėkojo už pasitikėjimą ir pasakė, kad bus dėkingas, jei poliklinika neuždels su mokėjimu už rentgeno aparatą. Atsisveikindamas įdėjo į gydytojo O. K. krepšį voką su 7000 Eur. Išankstinių susitarimų dėl piniginių sumų nebuvo. Sumos dydį numatė pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ poliklinikoje atliko visus montavimo darbus, 2020 m. lapkričio 11 d. pasirašytas priėmimo aktas ir sąskaita. Tilpo į visus terminus. O. K. jam paskambino gruodžio pradžioje ir pasakė, kad sąskaita apmokėta. Prieš pat Šv. Kalėdas susitiko su gydytoju O. K. prie jo (E. S.) namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis įlipo į automobilį, pasveikino su artėjančiomis šventėmis, padėkojo už bendradarbiavimą, už operatyviai apmokėtą sąskaitą už rentgeno aparatą ir padavė dovanų maišelį, kuriame buvo vyno butelis ir vokas su pinigais. O. K. padėkojo jam už dovanas, palinkėjo gražių švenčių ir atsisveikino. Tai buvo jo (E. S.) padėka už savalaikį sąskaitos apmokėjimą. 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė labai daug projektų. Buvo svarbu turėti galimybę atsiskaityti su įrangos tiekėjais. Į dovanų maišelį įdėjo 13 000 Eur. Tokią sumą nustatė pats, yra atsakingas už verslo plėtrą. Skaičiuoja pagal gautą pelną už tam tikrą projektą ir gali paskirti pinigus vieniems ar kitiems poreikiams. Išankstinio susitarimo nebuvo. Tai padarė savo iniciatyva. Tarp pirmo ir antro susitikimų O. K. neklausė apie tuos 7000 Eur, nebandė pasikalbėti apie tai. Savo elgesį vertina labai blogai. Nežino, kodėl taip padarė. Įmonėje dirba 60 žmonių, visi turi šeimas. Atlyginimus ir mokesčius reikia mokėti. Didžiulis atsakomybės jausmas. Visa tai kartais priveda prie neteisingų sprendimų. Jo ir žmonos sveikata yra sutrikusi dėl šitų įvykių. Jaučiasi labai kaltas ir pasielgęs neteisingai. Prieš konkursą buvo susitikimas dėl specifikacijų ir iš pokalbio suprato, kad turės nelikti skolingas. Konkrečiai tokios kalbos nebuvo, kad turėtų sumokėti. Jiems susitikus ir kalbantis bendromis temomis apie paskolas, keliones, jis taip suprato, kad turi prisidėti prie O. K. gerovės. Nepamena kieno iniciatyva įvyko trečias susitikimas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis paprašė, ar gydytojas O. K. galėtų atvažiuoti iki jo namų. Pastarasis atsakė, kad nėra problemų, atvažiuos. Pats nevažiavo į susitikimą, nes pas jį atėjo kaimynas ir buvo išgėręs vyno taurę, negalėjo vairuoti. Tikslo, dėl ko reikia atvažiuoti, nepasakė. 7000 ir 13 000 Eur yra jo dividentai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko. Tai jam asmeniškai sumokėti dividentai. Susitikimai nevyko gydytojo darbo vietoje ar jo (E. S.) ofise dėl jo patogumo. Ofiso Vilniuje įmonė neturėjo, o jis atvažiuodavo iš Panevėžio. Jie tiesiog iš anksto pasiderindavo abiem patogu laiką ir pasimatydavome. Parodymų ikiteisminio tyrimo metu dėl tų epizodų nedavė, nes pirmą kartą susidūriau su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Jie atvyko pas jį 6 valandą ryto. Jį ir žmoną ištiko šokas. Po to jį išvežė į Vilnių, beveik tris savaites buvo laikomas areštinėje. Pagrindinis dalykas, dėl ko nedavė parodymų, buvo jam įteiktas pranešimas apie įtarimus. Buvo labai platus. Nurodyti žmonės, kurių jis gyvenime nėra matęs ir nepažįsta. FNTT spaudimas davė savo. Jis, suvokdamas savo būklę ir nenorėdamas klaidinti tiek savęs, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pasitariau su advokatu ir pasinaudojau savo teise neduoti parodymų. Kalbant apie antrą konkurso dalyvį, tai gydytojas O. K. kreipėsi į įmonės technikos direktorių G. M. ir paprašė atsiliepimo apie tokį pasiūlymą. Jeigu paimti radiologinę įrangą, tai pagal reikalavimus reikalingos 3 licencijos. Reikalinga licencija parduoti, montuoti ir prižiūrėti. Šią įmonę matė pirmą kartą. Kai startavo šitie SAM projektai, tai Lietuvoje atsirado tokių vienkartinių kompanijų, kurių tikslas buvo įsisavinti pinigus. Čia buvo viena iš tų kompanijų. Apie ketinimus duoti pinigus šiuose epizoduose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ar kiti darbuotojai nežinojo. Jis turėjo visišką laisvę, su niekuo neaptarinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta valdyba, jis buvo valdybos pirmininkas. Įmonėje yra vykdantysis direktorius, bet jis išskirtinai atsakingas už įmonės valdymą, administraciją, personalą. Verslas yra jo (E. S.) prerogatyva. Valdyboje yra 3 nariai. Kas liečia verslą įmonėje, svarbiausius sprendimus priima jis. Valdyba atsakinga už strateginius klausimus. Yra protokolai, viskas įforminta. Jis yra akcininkas ir steigėjas. Vykdant rentgeno aparato viešąjį pirkimą O. K. jo neprašė piniginio atlygio. Nuomonę, kad reikia prisidėti prie pastarojo gerovės, susidarė iš bendrų pokalbių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Vaitekūnas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jo atstovaujamas asmuo pripažįsta kaltę. Tiek bylos įrodymai, tiek abiejų kaltinamųjų duoti parodymai patvirtina, kad juridinio asmens dalyvis, akcininkas, valdybos narys padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Juridinis asmuo, suprasdamas, kad jo kaltė yra išvestinė, pripažįsta savo kaltę. Yra BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. E. S. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais. Eidamas nurodytas pareigas turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Yra visos sąlygos taikyti kaltinime nurodytą baudžiamąją atsakomybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai pripažįsta. Niekas iš kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių, akcininkų, atstovų ar bendradarbių nežinojo apie E. S. nusikalstamas veikas. Juridinis asmuo gailisi dėl neteisėtų E. S. veiksmų. Juridinis asmuo pateikė paaiškinimus tiek, kiek yra žinoma iš pačios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

O. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 5 d. (ikiteisminio tyrimo teisėjo), 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 28 d. (8 t., 30–32, 36–39, 40–44, 49–50).

E. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 8 d. (pasinaudojo teise tylėti), 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 15 d. (pasinaudojo teise tylėti), 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. birželio 3 d. (pasinaudojo teise tylėti) ir 2022 m. rugsėjo 28 d. (pasinaudojo teise tylėti) (9 t., b. l. 14–18, 27, 36–37, 38, 48–49, 50–51, 52, 57–58). E. S. 2022 m. spalio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (9 t., b. l. 59).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Vaitekūnas ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus 2022 m. spalio 3 d. (9 t., b. l. 115–116). Advokatas R. Vaitekūnas 2022 m. spalio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (9 t., b. l. 125).

G. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju kitoje baudžiamojoje byloje 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 3 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 165–166, 168–170, 171–173).

Iš 2020 m. gruodžio 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-131RN matyti, kad jame užfiksuotas Lietuvos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka G. M.. Protokole užfiksuotas nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. vykęs bendravimas elektroninių ryšių tinklais tarp G. M. ir O. K.. Bendravimas vyksta daugiausiai O. K. iniciatyva. Pokalbių metu bendraujama apie skaitmeninio rentgeno aparato konkurso dokumentų rengimą, kuriuose numatoma pirkimo objekto kaina, garantinis laikotarpis, tiekėjų pasiūlymų užtikrinimo sąlygos, tiekėjų atsakomybės sąlygos. Po įvykusio konkurso dėl skaitmeninio rentgeno aparato pirkimo (po vokų atplėšimo) dėl vieno iš konkurso dalyvių („M.“) pateikto pasiūlymo vertinimo O. K. kreipėsi į G. M., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši įmonė taip pat dalyvavo konkurse (1 t., b. l. 141–153).

Iš 2020 m. liepos 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. liepos 1 d. nuo 09:56:25 iki 09:58:19 vykęs telefoninis pokalbis tarp E. S. ir O. K.. Pokalbio metu O. K. atsiklausia E. S., ar jam pakaks žinių startuoti su „reikalu visu“. Atsižvelgiant į bylos duomenis, asmenų kalbama apie skaitmeninio rentgeno aparato pirkimą. E. S. patikino, kad pakaks žinių, o esant poreikiui gali kreiptis į G.. Atsižvelgiant į bylos duomenis, kalbama apie G. M. (2 t., b. l. 61–63).

Iš 2021 m. vasario 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti 2020 m. gruodžio 18 d. vykę telefoniniai pokalbiai tarp E. S. ir O. K.. Pokalbių metu buvo tariamasi apie susitikimą ir suderinta susitikimo vieta. O. K., atvykus į susitikimo vietą – Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., telefoniniu skambučiu jis apie tai informavo E. S. (2 t., b. l. 64–66).

Iš 2021 m. vasario 22 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. birželio 12 d. vykę telefoniniai pokalbiai tarp E. S. ir O. K.. Pokalbių metu O. K. išreiškė norą pasikonsultuoti su E. S. bei su juo susitikti, planavo konkrečią susitikimo datą ir laiką. 2020 m. birželio 12 d. įvyko susitikimas Vilniuje, prekybos centre „P.“ (2 t., b. l. 67–72).

Iš 2020 m. birželio 17 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. nuo 14 val. 55 min. iki 15 val. 14 min. vykęs susitikimas tarp E. S. ir O. K. gastronomijos namuose „G.“, prekybos centre „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu buvo bendraujama apie projektą, „L.“ pateiktas specifikacijas, kurio metu E. S. padavė O. K. segtuvą su dokumentais (3 t., b. l. 104–108).

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 24 d. nuo 13 val. 55 min. iki 14 val. 50 min. vykęs susitikimas tarp E. S. ir O. K. picerijoje „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini),. Susitikimo metu susitikimo dalyviai bendravo bendromis temomis. Susitikimo pabaigoje E. S. padėkoja O. K., nurodydamas, kad tai yra už operatyvius mokėjimus ir dabar jiems liko tik rentgeno aparatas (3 t., b. l. 123). Bylos duomenimis, E. S. šio susitikimo metu O. K. davė 7000 Eur (3 t., b. l. 109–123).

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 24 d. nuo 13 val. 55 min. iki 14 val. 50 min. vykęs susitikimas tarp E. S. ir O. K. picerijoje „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Susitikimo pabaigoje E. S. įdėjo voką į O. K. krepšį, pastarajam matant ir priimant E. S. duodamą voką. Bylos duomenimis, E. S. šio susitikimo metu O. K. davė 7000 Eur. E. S., įdėjęs voką, nurodė, kad tai yra už operatyvius mokėjimus ir kad dabar liko tik tai rentgeno aparatas (4 t., b. l. 90–101).

Iš 2020 m. gruodžio 15 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 24 d. vykęs E. S. ir O. K. atvykimas į susitikimo vietą – piceriją „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir vėliau O. K. išvykimas (4 t., b. l. 102–114).

Iš 2020 m. gruodžio 15 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. vykęs E. S. atvykimas į susitikimo su O. K. vietą – prekybos centrą „P.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 115).

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 12 val. 34 min. iki 12 val. 40 min. slaptas patekimas į E. S. naudojamą automobilį „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patekimo metu buvo apžiūrėtos juoda piniginė ir juodos spalvos kuprinė, apžiūrėtas jų turinys. Apžiūros metu užfiksuoti nurodytuose objektuose buvę grynieji pinigai, kupiūrų numeriai (3 t., b. l. 124–129).

Iš 2020 m. gruodžio 31 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 15 val. 28 min. iki 15 val. 42 min. vykęs susitikimas tarp E. S. ir O. K., kurio metu E. S. įsėdo į O. K. automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Bylos duomenimis, E. S. šio susitikimo metu O. K. davė 13 000 Eur (4 t., b. l. 116–138).

Iš 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. 10-S-38384 pateiktas laikmenoje USB „T.“ esantis vaizdo įrašas „3_ch3_Main_20200924133000_20200924150000.dav“, kuris 2020 m. spalio 7 d. buvo perkeltas į kompaktinį diską. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše nurodytu laiku 2020 m. rugsėjo 24 d. 13:58:41 yra pritraukiamas vaizdas, kur per pastato stiklinę fasado dalį matyti prie staliuko sėdintys E. S. ir O. K.. Laiku 2020 m. rugsėjo 24 d. 14:48:54 E. S. pakyla iš sėdimos pozicijos ir dešine ranka paima į darbo knygą panašų daiktą, kurio viršutinė ir apatinė dalys, galimai viršelis, yra tamsios, o per vidurį daikto matoma šviesi spalva, galimai balti darbo knygos lapai. Daiktas yra užverstas. Vaizdo įraše nurodytu laiku 2020 m. rugsėjo 24 d. 14:48:57 pakyla iš sėdimos pozicijos ir O. K.. 2020 m. rugsėjo 24 d. 14:49:02 E. S. dešinėje rankoje laiko į voką panašų daiktą, kurį įdeda į O. K. laikomą tamsios spalvos rankinę (2020 m. lapkričio 16 d. sekimo protokole užfiksuota, kad O. K. atveria savo juodos spalvos rankinę, į kurią E. S. įdeda daiktą, panašų į baltą voką). Vaizdo įraše nurodytu laiku 2020 m. rugsėjo 24 d. 14:49:21 E. S. ir O. K. paspaudžia vienas kitam ranką (7 t., b. l. 45–66).

Iš 2021 m. kovo 2 d. kratos protokolo matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. atlikta krata O. K. darbo vietoje – kabinete (neturi numerio) (duomenys neskelbtini), kurios metu be kitų daiktų rasta ir paimta kompiuterio sisteminis blokas DELL OptiPlex 3070, 1 vnt., USB laikmena Goodram 8GB. (5 t., b. l. 83–89)

Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. laikmenos turinio kopijos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2021 m. kovo 2 d. kratos metu O. K. darbo vietoje – darbo kabinete (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateiktos ir paimtos USB laikmenos Goodram 8GB, 1 vnt., turinio kopija. Apžiūroje užfiksuoti atkurti USB buvę dokumentai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-1397, kuriame nurodyta, kad ministerija skiria lėšas stacionarioms rentgeno diagnostikos medicinos priemonėms įsigyti. Taip pat užfiksuoti atkurti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai ir techniniai reikalavimai skaitmeniniam rentgeno diagnostikos aparatui (5 t., b. l. 99–108).

Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. kompiuterio sisteminio bloko turinio kopijos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2021 m. kovo 2 d. kratos metu O. K. darbo vietoje – darbo kabinete (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikto ir paimto kompiuterio sisteminio bloko DELL OptiPlex 3070, 1 vnt., turinio kopija. Apžiūroje užfiksuoti atkurti kompiuteryje buvę dokumentai: SAM 2020 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-1397, kuriame nurodyta, kad ministerija skiria lėšas stacionarioms rentgeno diagnostikos medicinos priemonėms įsigyti; 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kai programos sąmata didinama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios naudojamos viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas, skirtų Vilniaus rajono savivaldybei universaliai stacionariai rentgeno diagnostikos medicinos priemonei (prietaisui) VŠĮ (duomenys neskelbtini) įsigyti, pervedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu – gairėmis specialiesiems reikalavimams universalios stacionarioms rentgeno diagnostikos medicinos priemonės (prietaisams) (5 t., b. l. 113–125).

Iš 2021 m. kovo 2 d. kratos protokolo matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. atlikta krata O. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurios metu be kitų daiktų rasti ir paimti grynieji pinigai, mobilaus ryšio telefonas Samsung S20 su SIM ir atminties kortele (5 t., b. l. 24–54).

Iš 2021 m. lapkričio 16 d. grynųjų pinigų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2021 m. kovo 2 d. kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti grynieji pinigai (5 t., b. l. 152–156).

Iš 2021 m. spalio 27 d. – 2021 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2021 m. kovo 2 d. kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). paimto mobilaus ryšio telefono Samsung S20 su SIM ir atminties kortele turinio kopijos. Apžiūros metu nustatyta mobilaus ryšio telefono skambučių žurnale esanti informacija, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. sausio 19 d. įvyko iš viso 30 įvykių tarp O. K. ir adresatų G. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. RO, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 128–132).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą numatyta BK 225 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą numatyta BK 227 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kyšio vertei esant didesnei negu 250 MGL (12 500 Eur), baudžiamoji atsakomybė kyla atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 3 dalį.

BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2010). Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021).

Teismo vertinimu, kaltinamojo O. K. kaltė padarius BK 225 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei kito kaltinamojo E. S. kaltė padarius BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodytos. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis O. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra ilgametis (duomenys neskelbtini) vadovas. Pažįsta E. S., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri poliklinikoje atliko rentgeno skaitmenizavimo darbus. Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. pavasarį vykdė projektą dėl rentgenų atnaujinimo sveikatos priežiūros įstaigose. Vykdant šį projektą (duomenys neskelbtini) poliklinikai buvo skirtas finansavimas įsigyti rentgeno aparatą. Kadangi poliklinika turėjo ilgametę bendradarbiavimo patirtį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nusprendė pasikonsultuoti su E. S. dėl jų rentgeno įrangos. Susitikimo su E. S. metu pastarasis pateikė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ platinamos rentgeno įrangos pasiūlymą, kuriame buvo nurodyti visi parametrai. Šiuos parametrus jis palygino su Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamais rentgeno įrangos parametrais, kurie buvo panašūs. Perdavė E. S. pateiktas technines specifikacijas poliklinikos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei, kuri pagal jas parengė ir paskelbė viešąjį pirkimą dėl rentgeno aparato įsigijimo, kurį vėliau laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su kuria buvo sudaryta sutartis. Viešojo pirkimo metu konsultavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos darbuotoju G. M. dėl viešojo pirkimo metu gauto kito tiekėjo gauto pasiūlymo, kuris kėlė abejonių. G. M. padėjo parengti dokumentus, kurių pagrindu kito tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Jau pasibaigus viešajam pirkimui ir sudarius pirkimo sutartį, 2020 m. rudenį kavinėje „P.“ buvo susitikęs su E. S., kalbėjosi bendromis temomis ir apie tai, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontuos įsigytą rentgeno aparatą. Tai buvo aktualu, nes iki 2020 m. gruodžio 1 d. reikėjo pateikti paraišką Sveikatos apsaugos ministerijai dėl apmokėjimo už rentgeno aparatą, o iki šio termino šis aparatas turėjo būti ne tik sumontuotas, bet ir priduotas į Radiacinio saugumo centrą. E. S. patikino, kad suspės. Susitikimo pabaigoje E. S. įdėjo į jo krepšį voką ir padėkojo už bendradarbiavimą. Tuo metu nežinojo, kas yra voke, tik suprato, kad tai yra E. S. padėka jam. Namie patikrino voką ir jame rado 7000 Eur. Suprato, kad tai neteisėtas atlygis už palankumą minėtame viešajame pirkime ir palankumą ateityje. Tų pačių metų pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas, kai rentgeno aparatas buvo sumontuotas ir priduotas bei Sveikatos apsaugos ministerijai laiku pateikta paraiška dėl apmokėjimo, vėl susitiko su E. S. prie jo namų. Pastarasis pasveikino jį su artėjančiomis šventėmis ir įteikė dovanų maišelį, kuriame buvo vyno butelis. Namie patikrino maišelio turinį ir jame rado voką, kuriame buvo 13 000 Eur. Suprato, kad tai buvo atlygis už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo viešąjį pirkimą. Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas, eina šios įmonės valdybos pirmininko pareigas, rūpinasi verslo plėtra. Pažįsta O. K., kartais susitikdavo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė (duomenys neskelbtini) serviso paslaugas. Žinojo apie Sveikatos ministerijos vykdomą rentgeno aparatų atnaujinimo projektą. Apie tai su O. K. kalbėjo 2020 m. pavasarį. O. K. teiravosi jo dėl (duomenys neskelbtini) tinkamo rentgeno aparato techninių parametrų. Suprato, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėtų pretenduoti dalyvauti minėtame projekte, jis neturi likti skolingas. Susitiko su O. K. prekybos centre „P.“. Susitikimo metu perdavė O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą ir technines specifikacijas, dėl konkrečių techninių klausimų pasiūlė tiesiogiai kreiptis į įmonės technikos direktorių G. M.. Tuo metu jokių pažadų ar susitarimų dėl atlygio nebuvo. Vasarą įvyko viešojo pirkimo konkursas, kurį laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po sutarties pasirašymo susitiko su O. K. „P.“ kavinėje. Susitikimo metu kalbėjosi apie sutarties įvykdymo terminus, kurie buvo trumpi. Jis padėkojo O. K. už pasitikėjimą ir pasakė, kad bus dėkingas, jeigu poliklinika neuždels su apmokėjimu už įsigytą rentgeno aparatą, įdėjo į O. K. krepšį voką su 7000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus visus būtinus darbus pagal sutartį ir pateikus sąskaitą, O. K. gruodžio pradžioje informavo, kad ji apmokėta. Prieš pat Šv. Kalėdas susitiko su O. K. prie jo namų, pasveikino pastarąjį su artėjančiomis šventėmis ir įteikė jam dovanų maišelį, kuriame buvo vyno butelis ir vokas su 13 000 Eur, padėkojo už bendradarbiavimą, operatyviai apmokėtą sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju kitoje baudžiamojoje byloje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius G. M. patvirtino, kad 2020 m. teko bendrauti su O. K., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo (duomenys neskelbtini) paskelbtame viešajame pirkime dėl rentgeno aparato įsigijimo. O. K. klausė, ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasiūlyti. Kreipimosi tikslas buvo gauti pasiūlymus į pirkimą pagal programą, nes buvo žinomi apytikriai techniniai parametrai, kuriuos jų turima įranga atitiko. El. paštu yra gavęs O. K. techninių klausimų, į kuriuos atsakė. Be to, po vokų atplėšimo į jį kreipėsi O. K. prašydamas įvertinti, ar vieno iš tiekėjo pasiūlymas yra (ne)tinkamas. Atsakydamas į šį el. laišką, išsiuntė savo pastabas, nurodydamas, kad minėtame pasiūlyme nurodyti įrangos techniniai parametrai neatitinka oficialaus gamintojo skelbiamų parametrų.

Kaltinamiesiems O. K. ir E. S. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų prisipažinimai, duoti paaiškinimai ir liudytoju šioje byloje laikomo G. M. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis O. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai du kartus priėmė iš E. S. kyšį (atitinkamai 7000 Eur ir 13 000 Eur), o pastarasis jį davė, už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) poliklinikos operatyviai atliekamus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas sutartis ir palankumą ateityje, taip pat už 2020 m. rugsėjo 4 d. sutarties sudarymą ir įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad vieno iš kyšių suma yra didesnė negu 1 MGL, bet mažesnė negu 250 MGL, o kito kyšio suma yra didesnė negu 250 MGL, kaltinamųjų veikos teisingos kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis (O. K.) bei BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalis (E. S.). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad E. S. veikė suvokdamas, kad jis duoda kyšius poliklinikos vadovui už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir norėjo taip veikti. O. K. taip pat suvokė, kad jam duodami kyšiai už jo E. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidaujamą veiksmų atlikimą, juos priėmė ir norėjo taip veikti. Taigi abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas padarė E. S., kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku, turėjusiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir turėjusiu galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, t. y. E. S. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas (BK 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę O. K., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo išaiškinti šias veikas ir jose dalyvavusius asmenis, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, vaikai suaugę, prižiūri 89 metų amžiaus motina, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pats turi sveikatos problemų, Vilniaus rajono savivaldybės merės charakterizuojamas teigiamai, turi neįvykdytų pagal dvi kredito sutartis ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, neteistas ir nebaustas administracine tvarka.

Pažymėtina, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už padarytą sunkų nusikaltimą arba iš dalies atidėti už sunkų nusikaltimą, numatytą XXXIII skyriuje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reali laisvės bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes kaltinamasis O. K. nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Paminėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam O. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (nėra visų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju O. K. padarytos veikos (BK 225 straipsnio 3 dalis) pavojingumas yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Atkreiptinas dėmesys į O. K. elgesį, teisėsaugos institucijoms nustačius šios veikos požymius. Jis nuo pat pradžių pripažino esmines jam pareikšto įtarimo faktines aplinkybes, davė išsamius parodymus, tokiu būdu padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius kitus asmenis. Be jau minėtų O. K. charakterizuojančių duomenų, atkreiptinas dėmesys ir į jo elgesį bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš šio elgesio matyti, kad jis ne tik nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, bet jam taip pat labai gėda. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Šioje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, O. K. bus išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – baudą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam O. K. už BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta nurodyto straipsnio sankcijoje, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – taip pat bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri parenkama atsižvelgiant į jau minėtus kriterijus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, O. K. asmenybę (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis O. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi O. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniu, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju gydytoju, jam taikytina prokuroro nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, 3 (trejiems) metams atimant teisę užimti bet kokias vadovo pareigas gydymo ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (BK 68² straipsnis). Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotini iš O. K. 20 000 Eur, kurie gauti iš E. S., kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, suaugę vaikai, tiek pats, tiek sutuoktinė turi sveikatos problemų, jo teigimu, augo tik su motina, nuo vaikystės buvo priverstas dirbti, po karo prievolės atlikimo sukūrė šeimą, tačiau sunku buvo ją išlaikyti, 1993 m. ėmėsi verslo ir įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su medicina, t. y. žmogaus gyvybių išgelbėjimu, neteistas ir baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau baudos sumokėtos.

Atkreiptinas dėmesys į tai kad prokuroras baigiamojoje kalboje laikėsi pozicijos, kad byloje nenustatyta minėta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi jis kaltę pripažino tik teisme. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-181-788/2021). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-87-976/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės. Iš jo apklausos protokolų matyti, kad jis tiesiog pasinaudojo savo teise tylėti ir jis net neišsakė pozicijos dėl kaltės. Be to, kaip matyti, po E. S. sulaikymo jam buvo pareikšti įtarimai ne tik dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo, bet ir dėl daugybės kitų veikų. E. S. teigimu, jam buvo sunku prisiminti visas aplinkybes, su kuriomis buvo susijusios jam pareikšti įtarimai, todėl jis, pasitaręs su gynėju, nenorėjo klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be abejo, šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai E. S. pripažino kaltę ir davė išsamius parodymus tik teisme, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, labiau primena kaltinamojo išskaičiavimą, o ne asmeninės valios aktą. Kita vertus, jo teisme duoti parodymais tikrai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir tinkamo sprendimo priėmimo byloje. Dėl šių priežasčių teismas nustatė minėtą E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. S. už BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas skirtinos švelniausios bausmės rūšys, t. y. baudos, jos dydžius nustatant artimus minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai). Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri parenkama atsižvelgiant į jau minėtus kriterijus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, E. S. asmenybę (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jos įgaliotas atstovas sutiko su bendrovei pareikštais kaltinimais, nurodė, kad bendrovė pripažįsta kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atstovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė dar ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi atitinkamų veiksmų, užtikrindama jos proceso skaidrumą ir neteisėtos veikos prevenciją, t. y. atliktas įmonės politikų ir vidaus tvarkų auditas, patvirtintas apsivalymo politikos dokumentų paketas, paskirtas atsakingas darbuotojas už korupcijos prevencijos ir sąžiningos konkurencijos tvarkų įgyvendinimą, organizuoti darbuotojams vidiniai korupcijos prevencijos mokymai, patvirtintas verslo etikos kodeksas ir pan. Be to, iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla šiuo metu yra nuostolinga. Įmonėje dirba daugiau kaip 60 darbuotojų, ji turi filialus Latvijoje ir Estijoje, bendradarbiauja su kitomis užsienio įmonėmis ir pan.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas skirtinos švelniausios bausmės rūšys, t. y. baudos, jos dydžius nustatant artimus minimumui (BK 47 straipsnio 4 dalis). Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri parenkama atsižvelgiant į jau minėtus kriterijus (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamo juridinio asmens atstovas nurodė, kad juridinis asmuo visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras baigiamoje kalboje visiems kaltinamiesiems siūlė skirti iš tiesų labai griežtas bausmes, t. y. nustatyti didelius baudų dydžius. Kaip matyti, prokuroras savo poziciją grindžia tuo, kad tokie baudų dydžiai nustatyti įstatyme (BK 47 straipsnis). Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį į įstatyme numatytų bausmių vidurkius. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015). Nagrinėjamu atveju nustatant konkrečius baudos dydžius, kurie, kaip minėta, turi būti arčiau minimumo, atsižvelgtina ne tik į minėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir kaltinamųjų asmenybes, bet ir į tai, kad kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį buvo iš tiesų reikšmingas kyšio dydis, kuris nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo pripažintas didelės vertės kyšiu, tačiau šį kriterijų viršijo tik 500 Eur, nes didelės vertės kyšiu laikoma 12 500 Eur suma, o nagrinėjamu atveju antras kyšio dydis buvo 13 000 Eur. Teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė nustatant baudos dydžius. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad dėl kyšių davimo (priėmimo) nebuvo išankstinių susitarimų tarp kaltinamųjų. Be abejo, būtina turėti omenyje, kad BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už BPK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis; kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.

Prokuroras prašė skirti visiems kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas neskiria šios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi, visų pirma, prokuroras nenurodė jos skyrimo motyvų. Antra, ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo prigimtį yra artima baudos bausmei ir nagrinėjamu atveju ją dubliuoja, todėl laikytina pertekline.

IV. Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka O. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 2 d. 06.58 val. iki 2021 m. kovo 2 d. 20.56 val. (8 t., b. l. 8–9, 18–19), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžius, naikintina (8 t., b. l. 52–53).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. S. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. kovo 2 d. 06.20 val. (8 t., b. l. 95).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (8 t., b. l. 108–117). Prokuroro 2021 m. kovo 17 d. nutartimi E. S. paleistas į laisvę 2021 m. kovo 17 d. 16.46 val. (8 t., b. l. 153–157). Šis laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžius, naikintina (9 t., b. l. 60–65).

Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2022 m. birželio 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota O. K. nuosavybės teisė į dalį O. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų ir paimtų lėšų – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur, nustatant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą iki 2022 m. gruodžio 29 d. (8 t., b. l. 54–57). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės terminas pratęstas iki 2023 m. birželio 06 d. (10 t., b. l. 44–45). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, kuria taikytas turto konfiskavimas, įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti kartu su baudžiamąja byla, nurodyti kaltinamajame akte, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL dydžio baudą.

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 450 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir O. K. skirti subendrintą bausmę – 540 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. skirti galutinę bausmę – 360 MGL dydžio, t. y. 18 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. K. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. kovo 2 d. 06.58 val. iki 2021 m. kovo 2 d. 20.56 val. išbūtą laiką (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 358 MGL, t. y. 17 900 (septyniolika tūkstančių devyni šimtai) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktais, 68² ir 72 straipsniais, paskirti O. K. baudžiamojo poveikio priemones: 1) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, 3 (trejiems) metams nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimant teisę užimti bet kokias vadovo pareigas gydymo ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose; 2) turto konfiskavimą, konfiskuojant iš O. K. kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastus 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2022 m. birželio 29 d. nutarimu pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo į O. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastus ir paimtus 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur terminą pratęsti iki šio nuosprendžio dalies, kuria taikytas turto konfiskavimas, įvykdymo dienos.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL dydžio baudą.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 450 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. S. skirti subendrintą bausmę – 540 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti galutinę bausmę – 360 MGL dydžio, t. y. 18 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. S. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. kovo 2 d. 06.20 val. iki 2021 m. kovo 17 d. 16.46 val. išbūtą laiką (šešiolika dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 328 MGL, t. y. 16 400 (šešiolika tūkstančių keturi šimtai) Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 400 MGL dydžio baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 227 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 700 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti subendrintą bausmę – 900 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti galutinę bausmę – 600 MGL dydžio, t. y. 30 000 (trisdešimties tūkstančių) Eur, baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus kartu su baudžiamąja byla, nurodytus kaltinamajame akte, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui. Nesant galimybės sumokėti baudos įstatyme numatytu terminu, nuosprendį priėmusiam teismui gali būti paduotas prašymas dėl kito savanoriško baudos sumokėjimo termino nustatymo.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.