Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Policijos departamento prie VRM kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-69479-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24231931569).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie VRM kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-69479-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24231931569) V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2023 m. gruodžio 30 d., Vilniuje, Oslo gatvėje ties Laisvės pr., 18.00 val., vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį, tai yra važiavo 87 km/h, kelio ruože, kur leistinas greitis 60 km/h. Už nusižengimą jam skirta 60 eurų bauda.

Pareiškėjas skundžia Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti, skiriant 15 eurų baudą, tokią, kokia buvo paskirta surašant protokolą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui V. G. 2024 m. vasario 20 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, kuris buvo padarytas 2024 m. sausio 1 d., baudos suma 15 Eur. Paskirtą baudą nedelsiant apmokėjo. 2024 m. balandžio 19 d. gavo dar vieną pranešimą, kuriuo buvo pranešta apie paskirtą naują baudą už administracinį nusižengimą, kuris buvo padarytas 2023 m. gruodžio 30 d. ir paskirta bauda 60 Eur. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. G. iki nurodytos datos nesumokėjo siūlomos baudos ir neįvykdė administracinio nurodymo. Tačiau su šiuo administraciniu nusižengimo padarymu susijusių procesinių dokumentų V. G. nebuvo gavęs, dėl ko ir neįvykdė administracinio nurodymo, nes jeigu būtų gavęs būtų iš karto ir sumokėjęs paskirtą 15 Eur baudą, kaip tą padarė, kuomet 2024 m. vasario 20 d. buvo gautas pranešimas dėl administracinio nusižengimo, kuris buvo padarytas 2024 m. sausio 1 d.

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti, pažymint, kad procesiniai dokumentai V. G. buvo siųsti jo naudojamu elektroninio pašto adresu, todėl laikytini tinkamai įteiktais.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).

Teismo posėdžio metu V. G. paaiškino, kad baudą, kuri buvo paskirta dėl administracinio nusižengimo padaryto 2024 m. sausio 1 d., sumokėjo iškart tik gavęs procesinius dokumentus, kuriuos Institucija atsiuntė 2024 m. vasario 20 d. Tuo tarpu dėl greičio viršijimo 2023 m. gruodžio 30 d. jis negavo protokolo su nurodymu sumokėti 15 eurų baudą, tačiau jau gavo pranešimą, kad turi sumokėti 60 eurų baudą, nes nebuvo įvykdytas nurodymas, apie tai atsitiktinai sužinojo per VMI puslapį, po ko iš karto susiskambino su Institucija išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Pareigūnė jam paaiškino, kad skirta 60 eurų baudą, nes nesumokėjo 15 eurų nurodymo ir teigė, kad dokumentai buvo siųsti jo elektroninio pašto adresu, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi, dėl ko jam pasiūlė rašyti skundą. Kartu su žmona tikrino savo elektroninį paštą, tame tarpe ir ,,šiukšliadėžės“ aplanką, tačiau jokių dokumentų nerado. Jei būtų žinojęs apie 15 eurų skirtą baudą, ją iš karto ir būtų sumokėjęs, kaip ir padarė dėl vėlesnės nuobaudos. Neturi tyčios nesumokėti baudų, tačiau šiuo atveju negavo jokių pirminių dokumentų dėl pažeidimo padarymo ir nurodymo. Todėl prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant jam 15 eurų baudą, kurią ir būtų sumokėjęs, jei apie tokią būtų žinojęs.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2023 m. gruodžio 30 d., Vilniuje, Oslo gatvėje ties Laisvės pr., 18.00 val., vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį, tai yra važiavo 87 km/h, kelio ruože, kur leistinas greitis 60 km/h. Už nusižengimą jam skirta 60 eurų bauda. Tuo tarpu dėl aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo Institucija 2024 m. vasario 19 d. buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, kuriuo buvo siūloma V. G. sumokėti 15 eurų baudą iki 2024 m. kovo 21 d. Abu šie dokumentai buvo surašyti V. G. nedalyvaujant, nes nusižengimas buvo fiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu, ir išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Skundu nėra ginčijamas nusižengimo padarymas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. nesutinka su 60 eurų bauda, prašo ją sumažinti iki 15 eurų, tai yra tos sumos, kuri buvo skirta administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu. Toks prašymas grindžiamas tuo, kad aukščiau pastraipoje nurodytų dokumentų, pareiškėjas negavo nei paštu, nei elektroninio pašto adresu.

Institucija pateiktu atsiliepimu prašė skundo netenkinti, nurodant, jog V. G., apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, buvo tinkamai pranešant, tai yra juos išsiunčiant V. G. naudojamo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Institucija pasirinko vieną iš įstatymu numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tai yra siuntė juos elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog V. G. iš tiesų gavo jam Institucijos siųstus dokumentus dėl 2023 m. gruodžio 30 d. padaryto administracinio nusižengimo. Vien formalus dokumentų išsiuntimo faktas, nepatvirtina aplinkybės, jog pažeidėją, jam skirti dokumentai pasiekė. Dėl šios aplinkybės, neginčijant fakto, kad skundžiamu nutarimu pripažintas nusižengimas buvo padarytas V. G. veiksmais, Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos – baudos, kadangi Institucijos formalus veiksmų atlikimas negali apsunkinti pažeidėjo teisinės padėties, paskyrus jam baudą, laikant, kad pareiškėjas neįvykdė administracinio nurodymo, dėl savo tyčinių veiksmų, o ne dėl formalaus Institucijos veikimo. Šiuo atveju, kaip jau minėta, vien tai, kad Institucija dokumentus išsiuntė turimu V. G. elektroninio pašto adresu, ką nurodė ir atsiliepime, negavus jokio dokumentų gavimo patvirtinimo, nėra vertinama kaip tinkamas dokumentų įteikimas.

Kaip jau aukščiau aptarta Institucijos 2024 m. vasario 19 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu, V. G. buvo paskirta 15 eurų bauda, kurios kaip šioje byloje nustatyta, V. G. nesumokėjo tik todėl, kad apskritai nebuvo gavęs protokolo su nurodymu. Tokiu būdu keistinas Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas dėl ANK 416 straipsnio 3 dalies nusižengimo padarymo, už nusižengimą V. G. skirtina administracinė nuobauda 15 eurų bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Policijos departamento prie VRM kelių policijos valdybos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-69479/2024 dalyje dėl nuobaudos skyrimo, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą 15 eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.