- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-948-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- T. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal G. Ž. ieškinį atsakovui T. A., dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 148 Eur automobilio paslėptas defektų šalinimo išlaidas, 935 Eur būsimas išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisė 2 083 Eur automobilio remonto išlaidas ir 354 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pareiškimu prašė teismo peržiūrėti 2022 m. birželio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių ir ieškinio netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismo siunčiamų procesinių dokumentų negavo, apie vykdomą teisminį procesą nežinojo, todėl atsiliepimo į ieškinį pateikti negalėjo. Jeigu būtų buvęs informuotas apie ieškinį, būtų jį ginčijęs. Nustatyti defektai atsakovui nebuvo žinomi iš anksto, automobilis nebuvo naudojamas asmeniniais tikslais, jis buvo pirktas perparduoti, automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti. Laikotarpiu, kuomet atsakovas buvo transporto priemonės savininkas, nebuvo fiksuota autoįvykių ir teiginys, jog buvo nuslėptas autoįvykis yra netinkamas ir klaidinantis. Neveikiančio oro kondicionieriaus faktas ieškovei buvo žinomas automobilio įsigijimo metu. Automobilį apžiūrėjo ne tik ieškovė, apžiūroje dalyvavo ir jos vyras, ir jų iškviestas meistras, kuris atliko automobilio kompiuterinę diagnostiką ir informavo atsakovę apie neveikiantį oro kondicionierių, galimai ateityje reikėsiančią remontuoti pavarų dėžę. Ieškovei automobilis buvo tinkamas, ir taip maža automobilio kaina buvo sumažinta nuo 3 500 Eur iki 3 000 Eur. Automobilio vertė atitiko jo būklę, paslėptų trūkumų transporto priemonė neturėjo, nes tiek sankaba, tiek generatoriaus dirželis yra besidėvinčios detalės ir tai netrukdo automobiliui dalyvauti eisme. Jis negalėjo dalyvauti surašant automobilio apžiūros aktą, nes apie tai buvo informuotas nesilaikant reikalavimų ir nesuteikiant protingo termino atvykti į apžiūrą, o iš ieškovės jokių raštiškų pretenzijų negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo T. A. pareiškimo dėl 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Teismas nustatė sprendimas už akių byloje buvo priimtas ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo įteikus atsakovui CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Visų pirma, ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui 2022 m. vasario 14 d. buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2022 m. kovo 3 d. grąžinti teismui neįteikti, jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Tuomet teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Teismas patikrino duomenis viešajame registre apie atsakovo darbovietę, tačiau tokia įteikimo galimybė nenustatyta. Teismas taip pat patikrino Gyventojų registro duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ir nustatęs, kad ji sutampa su ieškinyje nurodytu atsakovo adresu, procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą elgtis rūpestingai – tikrinti gaunamą korespondenciją arba užtikrinti, kad korespondenciją priimtų kitas asmuo, o susiklosčius aplinkybėms, jog atsakovas faktiškai gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, turėjo šią aplinkybę išviešinti viešajame registre. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad priėmus sprendimą už akių ir jį išsiuntus tuo pačiu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat buvo siunčiami ir visi kiti teismo procesiniai dokumentai, atsakovas pastarąjį gavo ir nepraleidęs nustatyto termino pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą atsakovo procesinių teisių pažeidimui konstatuoti, o atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas jokių naujų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų ir / ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovas iš esmės pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kad automobilis turėjo gedimų (neveikė kondicionierius), tačiau, jo manymu, nustatyti defektai nėra laikomi paslėptais trūkumais ir automobilio vertė atitiko jo būklę. Taip pat atsakovas pripažino faktą, kad buvo įspėtas ieškovės trumpąja žinute apie planuojamą automobilio apžiūrą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, su ieškove susisiekti nebandė. Atsakovo argumentai yra grįsti tik deklaratyviais teiginiais, nesudarančiais pagrindo konstatuoti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas T. A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2627-676/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai akcentavo, kad atsakovas neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo veiksmai laiku pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodo, jog atsakovas nėra pasyvus ir siekia apginti savo teises, tačiau pateikti atsiliepimo į ieškinį neturėjo galimybės. Nurodytu deklaruotu adresu atsakovas negyvena keletą metų. Kadangi daug keliauja, korespondencijos adresu nurodo deklaruotą gyvenamąją vietą, o informaciją apie gautą korespondenciją perduota tuo pačiu adresu gyvenanti atsakovo mama. Pabrėžia, kad palikto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus negavo. Pašto dėžutė yra sulūžusi, tad nedidelė korespondencija gali iškristi, pasimesti, būti išimta.
8.2. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar kad jis apskritai negalėjo būti priimtas. Pažymima, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė automobilio įsigijimo dokumentus, kuriuose nėra nurodyta informacijos apie autoįvykius ar defektus, atsakovas automobilio savininku buvo mažiau nei mėnesį ir tuo laikotarpiu jokių autoįvykių automobilis nepatyrė. Matomų trūkumų atsakovas neginčijo, apie neveikiantį oro kondicionierių ieškovė buvo informuota, tai ji pripažįsta ir savo ieškinyje, tačiau vis dėlto nusprendė įsigyti automobilį, o vėliau kreipėsi dėl remonto nuostolių atlyginimo, į sąmatą įtraukdama tą patį kondicionieriaus remontą.
8.3. Apeliantas pažymi, kad automobilio techninė apžiūra įsigijimo metu buvo galiojanti. Automobilio trūkumai nebuvo paslėpti ir nuslėpti, o ieškovė turėjo visas galimybes jį apžiūrėti, testuoti ir įvertinti jo būklę. Žinomi trūkumai buvo atskleisti, o automobilis parduotas už mažesnę kainą, nei buvo nurodyta skelbime. Automobilį apžiūrėjo ieškovės iškviestas meistras, kuris atliko automobilio kompiuterinę diagnostiką, informavo apie galimas rizikas, atsakovas informavo apie neveikiantį kondicionierių. Ieškovė turėjo visas apsisprendimo galimybes automobilį įsigyti ar jo neįsigyti.
8.4. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo ieškinyje teigia, kad 2021 m. liepos 21 d. įsigijus automobilį ir nuvažiavus 35 kilometrus išgirdo pašalinus garsus iš variklio, prietaisų skydelyje užsidegė oranžinės spalvos indikatorius, važiuojant atbuline pavara automobilis trūkčiojo, o žemomis apsukomis veikė netolygiai. Tačiau automobilio apžiūros akte ieškovė nurodė, kad oranžinės spalvos indikatorius užsidegė 2021 m. rugpjūčio 5 d. Be to, prašyme dėl informacijos pateikimo VĮ Registrų centrui ieškovė nurodė, kad po dviejų savaičių po ginčo automobilio įsigijimo remonto dirbtuvėse buvo nustatyta daug paslėptų defektų. Ieškinyje šis faktas neminimas, todėl lieka neaišku, apie kokias dirbtuves ieškovė teigia ir kokie darbai dirbtuvėse buvo atliekami. Pažymima, kad detalią automobilio apžiūrą ieškovė nusprendė atlikti tik daugiau nei po 2 mėnesių.
Šalies argumentai
8.5. Apeliantas nurodo, kad jis 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo žinutę, kurioje nurodoma, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. (tą pačią dieną, kai gavo žinutę) (duomenys neskelbtini), bus atliekama automobilio apžiūra ir atsakovas kviečiamas atvykti. Pažymima, kad fiziškai neįmanoma atvykti iš Klaipėdos į Vilnių per tokį trumpą laiką, be to, atsakovas buvo po COVID-19 skiepo, prastai jautėsi, tad į žinutę neatsakė, be to, tuo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė G. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Pažymima, kad atsakovas sutartyje sąmoningai neįrašė savo deklaruotos ar gyvenamosios vietos adreso, kad pirkėjai interesų gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis taptų apsunkintas. Taip pat paminėtina, kad ieškovė siuntė atsakovui SMS žinutes, prašydama nurodyti el. pašto adresą, kad būtų galima pateikti pretenzijas, tačiau atsakovas nereagavo ir to nepadarė. Atsakovas puikiai žinojo, kad vyksta procesas dėl parduoto automobilio su paslėptais defektai.
Šalies argumentai
9.2. Nurodoma, kad siekdamas nemokėti valstybei mokesčių, atsakovas įtikino ieškovę įrašyti sutartyje mažesnę sumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pats atsakovas pareiškime nurodė, kad automobilį pirko „perparduoti“. Be to, atsakovas, neišlaikęs turto daugiau nei 3 metus, kaip to reikalauja teisės aktai, siekdamas pasipelnyti, pardavė automobilį su paslėptu defektu brangiau nei pats įsigijo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
14. Atsakovas katu su atskiruoju skundu į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – automobilio įsigijimo sutarties kopiją, išrašą iš VĮ Regitra, panašių automobilių kainos palyginimus, ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, žinučių kopiją, ieškovės prašymą VĮ Registrų centrui, informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymą apie skiepą, vairuotojo pažymėjimo kopiją. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
15. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius dėl, apelianto nuomone, nepagrįsto jo pasyvumo, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vertinimo, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sutikti su kitais atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
18. Nustatyta, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, dėl tokio jo neveikimo, esant ieškovės prašymui, buvo formalus pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Sprendimas už akių priimamas teismui nežinant kitos šalies pozicijos, negavus jos nuomonės bei įrodymų dėl ieškinio dalyko. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovui yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, automobilį prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą apžiūrėjo pati ieškovė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad automobilis vizualiai atrodė tvarkingas, neskaitant kelių trūkumų, kuriuos atsakovas nurodė, t. y. kad neveikia kondicionierius. Taigi, ieškovė, žinodama apie tai, kad neveikia ginčo automobilio kondicionierius, apsisprendė automobilį pirkti. Tačiau, teikdama teismui ieškinį ir reikalaudama ir atsakovo priteisti nuostolius, dėl kurių susidarymo, atsakovės teigimu, atsakingas atsakovas, į reikalavimo sumą įtraukia ir išlaidas už kondicionieriaus remontą, reikalingas dalis ir kondicionieriaus papildymą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju kondicionieriaus gedimas (apie kurį ieškovė buvo informuota) negali būti laikomas kaip paslėptas defektas, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo argumentais, kad į ieškovės nurodomų patirtų nuostolių sumą kondicionieriaus remontas negali būti įtraukiamas. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, kad kai kurios ginčo automobilio apžiūros akte nurodomos keistinos detalės yra natūraliai besidėvinčios ir keičiamos nuvažiavus tam tikrą ridą, o kai kurie įvardyti trūkumai yra komforto detalės, kurios netrukdo automobiliu naudotis pagal tiesioginę paskirtį.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ieškovė savo ieškinyje teigia, jog 2021 m. liepos 21 d. įsigijusi automobilį ir nuvažiavusi 35 kilometrus išgirdo pašalinus garsus iš variklio, prietaisų skydelyje užsidegė oranžinės spalvos indikatorius, važiuojant atbuline pavara automobilis trūkčiojo, o žemomis apsukomis veikė netolygiai. Tačiau teismui pateiktame ginčo automobilio apžiūros akte, skiltyje „transporto priemonės savininko nusiskundimai“, nurodoma, kad oranžinės spalvos indikatorius užsidegė 2021 m. rugpjūčio 5 d. Taigi, lieka neaišku, kada tiksliai ieškovė pastebėjo automobilio trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė automobilį įsigijo 2021 m. liepos 21 d., VĮ Regitra pirkimo–pardavimo sutartį užregistravo 2021 m. liepos 28 d. ir iki automobilio perregistravimo savo vardu ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl netinkamos automobilio kokybės nereiškė, nors su ieškovu susirašinėjo trumposiomis SMS žinutėmis. Priešingai, kaip matyti iš atsakovo pateiktos teismui 2021 m. liepos 28 d. ieškovės jam siųstos žinutės, ieškovė, informuodama, kad automobilį užregistravo VĮ Regitra, atsakovui padėkojo, palinkėjo sėkmės, o apie jokius automobilio trūkumus, kurie, kaip nurodyta ieškinyje pastebėti jau 2021 m. liepos 21 d., atsakovo neinformavo.
22. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė automobilio trūkumus pastebėjo 2021 m. liepos 21 d. ar 2021 m. rugpjūčio 5 d., kyla klausimas, kodėl, prietaisų skydelyje užsidegus geltonos palvos indikatoriui, detali automobilio apžiūra ir remontas buvo atlikti tik 2021 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas pagrįstai atskirajame skunde akcentavo ir tokią aplinkybę, kad prašyme dėl informacijos pateikimo VĮ Registrų centrui ieškovė nurodė, jog po dviejų savaičių po ginčo automobilio įsigijimo remonto dirbtuvėse buvo nustatyta daug paslėptų defektų. Pastebėtina, jog ieškinyje šis faktas neminimas, todėl lieka neaišku, nei kokiose remonto dirbtuvėse, nei kiek laiko ginčo automobilis ten praleido, nei kas jam buvo atliekama. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo automobilio apžiūrą ieškovė nusprendė atlikti tik po 2 mėnesių nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau kodėl buvo gaištama tiek laiko, jeigu defektus ieškovė pastebėjo iš karto, ieškovė teikiamuose procesiniuose dokumentuose nepaaiškino.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tam pačiam automobiliui 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas ir apžiūros aktas. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serijos VPA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remdamasi ieškovė prašo priteisti nuostolius, pastabose nurodytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr.: (duomenys neskelbtini). Todėl lieka neaišku, už kokio automobilio remontą yra išrašyta minėta sąskaita faktūra. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė prašo ne tik patirtų nuostolių, bet, remdamasi automobilio apžiūros akte nurodytais „preliminariais atstatymo kaštais“, ir būsimų nuostolių atlyginimo, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra hipotetiniai, o jų pagrįstumą ir realumą turi įrodyti ieškovė.
24. Iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtos atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas.
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2627-676/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.