Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017-05-04 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2017-01-20 apie 23 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.46 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu, prispausdamas peilį nukentėjusiajam S. R. prie kaklo, žodžiu grasino pastarąjį papjauti, t.y. grasino nužudyti S. R., sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti bei akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę arba jos vykdymą atidėti. Prašymą motyvuoja tuo, kad jo pagalba reikalinga seseriai ir močiutei atliekant ūkio darbus. Žada ateityje nenusikalsti. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo kodekso nuostatos numato pakankamas sąlygas tinkamai individualizuoti bausmę ir paskirti ją teisingą. BK 54 straipsnio, numatančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria paskirta bausmė, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, paskirta G. G. bausmė yra teisinga ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės prevenciniams bei nubaudimo tikslams. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir pagrįstai skyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinant jo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad grasinimas nužudyti buvo lydimas brutaliais ir pavojingais veiksmais – prispaudžiant peilį nukentėjusiajam S. R. prie kaklo. Individualizuodamas bausmę, teismas įvertino tai, kad G. G. praeityje buvo teistas net dešimt kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, praėjus neilgam laiko tarpui (3 mėn.) po to, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės įtakos nepadarė, nuteistasis gyvenimo būdo nepakeitė. Baustas administracine tvarka, nedirba, charakterizuojamas patenkinamai. Teismas nustatė ir įvertino vieną nuteistojo G. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nustatyta reali laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, negali būti laikoma per griežta. Apeliacinio skundo prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą taip pat negali būti taikomas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne privalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismui nedavė jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis - reikalinga seseriai ir močiutei atliekant ūkio darbus – taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo.Nustačius, kad nuteistajam bausmė buvo individualizuota tinkamai, nuteistojo G. G. skundas atmetamas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017-05-04 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017-05-04 nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.