- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-389-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00090-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Česlovo Mulmos (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. dėl to, kad ji 2014-01-28 apie 14.08 val. iš parduotuvės „IKI“, esančios Jaunimo g. 23, Alytuje, vagystės būdu pagrobė svetimą turtą – vieną 500 g pakelį kavos „Jacobs“, kurio vertė 11,99 Lt ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. vasario 6 d. nutarimu nustatė, jog J. A. veiksmai (nesusimokėjo už kavą) nebuvo tyčiniai ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 straipsnyje, sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukta, ir priimti naują nutarimą. Skunde nesutinkama su teismo argumentu, kad J. A. veiksmuose nenustatyta tyčinė kaltės forma. Institucijos požiūriu administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma – tiek tyčia, tiek ir neatsargumu. Nagrinėjamu atveju, J. A. veiksmuose, Institucijos nuomone, pasireiškė nerūpestingumas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar
jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą ir skiriant jam nuobaudą, būtina nustatyti jo veikoje visus administracinio teisės pažeidimo sudėties, kuri šiuo atveju įtvirtinta ATPK 50 straipsnyje, požymius.
Teismas savo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą grindė tuo, kad vagystės subjektyviosios pusės pagrindinis elementas – kaltė, turi pasireikšti tyčia. Teismas rėmėsi J. A. paaiškinimu, kad ji neturėjo tikslo vogti, taip pat atkreipė dėmesį, kad administracine tvarka J. A. niekad nebuvo bausta ir kad jokių jos paaiškinimą paneigiančių neginčijamų įrodymų nėra.
Institucija skunde teigia, jog šis pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, tačiau ir neatsargia kaltės forma, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja įstatyme įtvirtintoms nuostatoms bei teismų praktikai, todėl atmetami.
ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant labai nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. A. neneigė, kad iš tiesų pro kasą praėjo nesusimokėjusi už kavą, tačiau nuosekliai teigė, kad tai ji padarė per neapdairumą, išsiblaškymą. Teismui pagrindą tikėti J. A. sudarė tai, kad jos paaiškinimas teisme visiškai atitiko rašytinį paaiškinimą bei visą įvykio situaciją – J. A. nuosekliai teigė, kad ji pirkinius pasiėmė į rankas, pirkiniams skirto krepšelio neturėjo, kadangi kava į rankas netilpo, įsidėjo į savo krepšį, o eidama pro kasas apie kavą visiškai pamiršo. Jokių objektyvių neginčytinų duomenų, galinčių paneigti J. A. aiškinimus, nenustatyta, skunde jie taip pat nepateikimi, be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, J. A. anksčiau administracine tvarka nėra bausta už jokius pažeidimus, dirba, t. y. charakterizuojama teigiamai, kas taip pat, vertinant su jau aptartomis aplinkybėmis, leidžia tikėti jos paaiškinimų nuoširdumu ir tikrumu. Šios aplinkybės nepatvirtina, jog J. A. suvokė, kad daro kažką neteisėtą ir juo labiau nepatvirtina, jog ji sąmoningai to siekė. Esant šioms aplinkybėms, J. A. veiksmuose pagrįstai nenustatytas būtinasis ATPK 50 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo požymis – kaltė. Nesant bent vieno būtinojo pažeidimo sudėties požymių, nėra pažeidimo sudėties ir asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn.
Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. A. atžvilgiu pagrįstai nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio nuostatomis, nes jos veikoje nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtis.
Alytaus rajono apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų visumos analize ir yra motyvuotos, administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos pritaikytos tinkamai, todėl Institucijos skundas netenkinamas, apylinkės teismo nutarimas paliekama nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Česlovo Mulmos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.