- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- A5.-481-660/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00285-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- E. R.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančią administracinę nuobaudą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. sausio 7 d., 8 val. 00 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniame skyriuje atliktas (duomenys neskelbtini) patikrinimas pagal V. B., gim., el. paštu pateiktą informaciją, kurioje nurodė, kad jis 2018 m. sausio 5 d. pasirašė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu E. R., įmonėje pradėjo dirbti 2018 m. sausio 7 d., tačiau iš SoDros gavo informaciją, kad draudėjas (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 5 d. su V. B. sudarė darbo sutartį Nr. 823, kurios 13 p. nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. sausio 7 d. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu V. B. įmonėje dirbo 2018 m. sausio 7, 8, 11 ir 12 d. Remiantis VSDFV Kauno skyriaus pateikta informacija (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d., 9 val. 13 min., VSDFV Kauno skyriui pateikė pranešimą Nr. 1/04 apie apdraustojo V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 9 d. 2018 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) V. B. draudimo pradžios data iš 2018 m. sausio 9 d. į 2018 m. sausio 7 d. Tuo E. R., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. prisipažino padaręs nusižengimą. Parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jo vadovaujama įmonė yra pasamdžiusi buhalterinę įmonę – (duomenys neskelbtini), kurios direktorė – K. Š. yra atsakinga už įdarbintų asmenų dokumentų sutvarkymą. V. B. buvo įdarbintas jo įmonėje nuo 2018-01-07, tačiau pranešime Sodrai buvo klaidingai nurodyta, kad V. B. dirbo nuo 2018-01-09. (duomenys neskelbtini) direktorė K. Š., pastebėjusi klaidą, 2018 m. sausio 12 d. ištaisė ją, pranešdama Sodrai patikslintus duomenis apie minėto asmens įdarbinimą. Nusižengimas ištaisytas, nes Sodros įstatymai numato, kad pakeitimus dėl įdarbinimo galima daryti 5 metų laikotarpyje.
Liudytoja K. Š. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) savininkė. (duomenys neskelbtini) pasamdė jos įmonę tvarkyti dokumentus dėl asmenų įdarbinimo. Pateikdama duomenis Sodrai dėl V. B. įdarbinimo ji suklydo nurodydama, jog jis dirbo įmonėje nuo 2018 m. sausio 9 d. Po kelių dienų, tai yra 2018 m. sausio 12 d., pastebėjusi klaidą, pateikė Sodrai patikslintą pranešimą, kad asmuo dirbo nuo 2018 m. sausio 7 d.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir E. R. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), E. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1), darbo sutarties Nr. 823 kopija, kurios 13 punkte nustatyta, kad V. B. pradeda dirbti 2018 m. sausio 7 d. (b. l. 2-3), 2018 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, iš kurios matyti, kad V. B. įmonėje dirbo 2018 m. sausio 7, 8, 11 ir 12 d. (b. l. 4), VSDFV Kauno skyriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d., 9 val. 13 min., VSDFV Kauno skyriui pateikė pranešimą Nr. 1/04 apie apdraustojo V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. sausio 9 d., o 2018 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo patikslinta V. B. draudimo pradžios data iš 2018 m. sausio 9 d. į 2018 m. sausio 7 d. (b. l. 5), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus, iš kurio matyti, kad E. R. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 8-11), kita bylos medžiaga.
ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažymėtina, kad nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) direktorius E. R. ir V. B. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią V. B. buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotoju nuo 2018 m. sausio 7 d., vienas darbo sutarties egzempliorius buvo įteiktas darbuotojui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis patvirtina, jog V. B. pradėjo dirbti įmonėje nuo 2018 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui Kauno skyriui pateikė pranešimą apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. sausio 9 d., ir 2018 m. sausio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui Kauno skyriui pateikė patikslintą prašymą dėl apdraustojo socialiniu draudimu V. B. duomenų tikslinimo – draudimo pradžios datos 2018 m. sausio 9 d. patikslinimo į 2018 m. sausio 7 d.
Taigi šiuo atveju darbdavys buvo sudaręs darbo sutartį raštu su apdraustuoju - V. B., tačiau nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 78 punktas numato, kad duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.
Pažymėtina, kad nors aukščiau paminėta teisės norma numato draudėjo galimybę patikslinti duomenis apie apdraustąjį esant Taisyklėse nurodytiems apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo atvejams ir sąlygoms, tačiau šiuo atveju duomenų patikslinimas nepašalina darbdavio atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. E. R., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantis darbuotojas dirbtų įformintas įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad V. B. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas E. R. neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, bei leido dirbti V. B., apie darbuotojo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
E. R. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į E. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą ir gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – (duomenys neskelbtini) naudai nelegaliai dirbo vienas asmuo ir nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą, nusižengimas nebuvo tyčinis, duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie V. B. įdarbinimą įmonėje, kaip nurodė E. R., buvo pateikti pavėluotai dėl aplaidžios klaidos, taigi nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti iš darbo sutarties kylančių prievolių darbuotojui ir valstybei, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nors turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau administracine tvarka už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą nebaustas, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti E. R. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19097271761.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.