Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės D. V. ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Kadangi atsakovė skolos negrąžino, ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo.

2. 2018 m. liepos 20 d. ieškovė paskolino atsakovei 10 000 Eur nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) įsigyti, kuriuos 2018-07-20 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės sąskaitą banke.

Paskola buvo reikalinga labai trumpam laikui, nes (duomenys neskelbtini) už parduotą turtą turėjo išmokėti akcininkams dividendus. Ieškovė su atsakove susitarė, kad paskola bus grąžinta, kai (duomenys neskelbtini) išmokės akcininkams dividendus.

3. 2018 m. rugsėjo 24 d. dividendai akcininkams buvo išmokėti, ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 24 d. paskolą grąžino grynais pinigais (duomenys neskelbtini) buveinėje, direktorės kabinete, dalyvaujant vyr. buhalterei - kasininkei B. D.. D. V. pinigus perskaičiavo, pasiėmė, ir apie 4 metus jokių pretenzijų nereiškė.

4. Po to, kai D. V. susirgo, ėmė keistai elgtis. 2022 m. rugpjūčio mėnesį ji paprašė grąžinti jai 10 000 Eurų. Kai ieškovė ir atsakovė pasikalbėjo, ieškovė prisiminė, kad atsakovė jai paskolą grąžino, labai atsiprašė, kad nepagrįstai reikalauja pinigų. Praėjus kiek laiko, situacija pasikartojo: D. V. prašė grąžinti paskolą, o po to atsiprašė, kad nepagrįstai reikalauja. 2022-09-02 pareiškė pretenziją raštu, į kurią atsakovė 2022-09-08 atsakė raštu.

Kadangi ji ieškovei 10000 Eur skolą grąžino, nebėra skolinga, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, jog ieškovė D. V. 2018-07-20 pervedė 10000,00 Eur, mokėjimo pavedime nurodydama „paskola“. Kaip patvirtino atsakovė, tie pinigai buvo jai reikalingi nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kaip nurodė atsakovė, ji pažadėjo skolą grąžinti po dviejų mėnesių, gavusi dividendus. Nors atsakovė teigia, jog 10000 Eur skolą ieškovei atidavė 2018-09-24 grynais pinigais, rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, teismui nepateikė.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė-kasininkė B. D. parodė, jog ji dalyvavo atsakovei pervedant 10000 Eur paskolą atsakovei 2018m. liepos mėnesį. Taip pat ji parodė, jog ieškovė atsakovės, kaip direktorės, leidimu laikė savo asmenines pinigines lėšas bendrovės seife batų dėžutėje. 2018-09-23 ji paskambinusi ieškovei, jog ši ateitų į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo išmokėti dividendus. Sekančią dieną ieškovei grynais pinigais buvo išmokėti dividendai bei atsakovė jai taip pat grynais sumokėjusi 10000 Eur, kuriuos D. V. taip pat susidėjo į batų dėžutę. Tie atsakovės ieškovei sumokėti 10000 buvo jos grąžinama skola ieškovei. Tuo metu jokio raštelio niekas nepasirašė, nors jai, kaip buhalterei, buvo žinoma, jog grąžinant skolas buvo išrašomi kvitai. Teismas mano, jog šios liudytojos parodymai yra prieštaringi, nes ji nurodė, jog tiek skolinantis tiek grąžinant skolas tarp šalių paprastai buvo išrašomi kvitai, kaip įrodymas dėl įvykusio sandorio. Todėl teismui kelia abejones, tai, jog nebuvo surašytas joks dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovė grąžino ieškovei kaip skolą pakankamai didelę sumą- 10000 Eur.

11. Atsakovės teiginius apie tai, jog ieškovė dėl kokių tai ligų neprisimena apie skolos grąžinimą, paneigia byloje esantis, 2023-01-10 išduotas VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro Medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog D. V. nuo 2011-03-20 d. iki 2023-01-10 psichikos ir priklausomybės ligų sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nebuvo. ( 48 b. l.)

12. LR Civilinio kodekso 6.870 str. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 str. numato, kad paskolos sutartis pasirašyta tarp fizinių asmenų privalo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Reikalavimą dėl rašytinės formos atitinka paskolos gavėjo pasirašytas skolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, kuris patvirtina sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, šiuo atveju bankinis pavedimas. Rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudarytąjį buvo žodinė.

14. Paskolos sudarymo faktui įrodyti ieškovė teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą 2018-07-20 pervedė 10 000 Eurų, nurodydama paskirtį „paskola“.

15. Atsakovė neneigia iš ieškovės gavusi tokią dydžio paskolą.

16. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodomų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad paskolą grąžino arba jos negavo. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.).

17. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą - sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle šalys turi įstatymine pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teise sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovė neįvykdė savo sutartines prievoles gražinti paskolą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievoles atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad jai paskola nebuvo gražinta, tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą.

19. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo našta, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievoles įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievole pakartotinai. Prievoles įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievoles įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teise reikalauti, kad kreditorius išduotu jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindine pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visu pirma dėl savo įrodomosios reikšmes: leidžia sumažinti dvigubo prievoles įvykdymo rizika ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagristai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2009; kt.).

20. CK 6.37str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210str. 1d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai arė sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. CPK 98str. numato, jog šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė yra sumokėjusi 236 Eur dydžio žyminį mokestį bei 50 Eur už advokatės suteiktas paslaugas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 286 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos patirtas 286 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.