Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant pareiškėjui P. K., jo atstovui advokato padėjėjui T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, V. K., antstolei E. R. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo: iškelti jam bankroto bylą, kadangi jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję; nemokumo administratoriumi skirti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; patvirtinti 100 Eur lėšų sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti; patvirtinti 700,00 Eur lėšų sumą, reikalingą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas P. K. paaiškino, jog visi jo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams atsirado prieš daugiau nei dešimt metų, kai nusprendė kurti verslą su draugais. Pareiškėjas, siekdamas finansinio stabilumo ir norėdamas vystyti prekybos verslą, (duomenys neskelbtini) m. pasiskolino 80 000 litų (apie 23 000 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo pradžiai, tačiau verslas buvo nesėkmingas ir žlugo, nes per daug pasitikėjo draugais, kuriems ir atidavė pasiskolintus pinigus, pelno iš tos veiklos ir pinigų nebuvo, todėl vėliau jis negalėjo laiku atsiskaityti su kreditore UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog toliau trūkstant lėšų, bet tikint verslo sėkme, 40000,00 Eur lėšų sumą jis (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš draugės V. K. ir pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo pasiskolintus 40 000 Eur sugrąžinti iki 2023-06-16. Pareiškėjas nurodo, jog laiku nesugrąžinus skolos, jis įsipareigojo įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą ir mokėti jai 5 procentų palūkanas už kiekvienus metus nuo 2015-01-15 iki 2023-06-16. Nurodo, kad kai V. K. kreipėsi į notarų biurą su prašymu pagal paprastojo vekselio paskolos sąlygas įkeisti nekilnojamąjį pareiškėjo turtą, jai buvo atsakyta, kad dėl grynųjų pinigų operacijų sugriežtinimo tokio sandorio notarai patvirtinti negali ir rekomendavo iš naujo refinansuoti paskolą, suteikiant naują paskolą, kuria pareiškėjas padengs pagal 2015-04-15 paprastąjį vekselį suteiktą 40 000 Eur paskolą. V. K. dar kartą pareiškėjui pagal pinigų paskolos sutartį paskolino 40 000 Eur: 35 000 Eur pervesdama į jo banko sąskaitą, 5 000 Eur paskolino grynais pinigais, be notaro patvirtinimo. Gauta 40 000 Eur paskolos suma pareiškėjas nurodė grąžinęs 40 000 Eur paskolą, paskolintą pagal paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) ir įkeisdamas turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). V. K. papildomai yra skolingas 16 000 Eur palūkanų. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vekselis ir (duomenys neskelbtini) pinigų paskolos sutartis nebuvo patvirtinti notaro – notariškai buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartinė hipoteka, kurios pagrindas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis. Nepavykus verslui, jis susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, patyrė didelius nuostolius, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl skolos tik didėjo kartu su augančiomis palūkanomis. Nurodo, jog jo mokestinė nepriemoka VMI prie FM susidarė jam pateikus asmens akcizų deklaraciją už (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog atsižvelgiant į jo amžių bei kreditorinius įsipareigojimus, didėjančias palūkanų ir antstolio vykdymo išlaidas, jis per visą gyvenimą skolų grąžinti nesugebės. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams iš viso sudaro 156 697,50 Eur. Pareiškėjas savo susidariusį nemokumą grindžia nesėkmingomis investicijomis į verslą, nepelningais sandoriais, visuotine pandemija, kuri padarė neigiamą įtaką jo finansinei būklei ir lėmė jo nemokumą. Pasak pareiškėjo, šiuo metu jo pajamos labai mažos. Gauna senatvės pensiją – 460 Eur, iš kurios atskaitymus daro dar ir antstolis, todėl gauna į rankas apie 350 Eur. Išmokos dėl negalios negauna, specialieji poreikiai jam nenustatyti. Pareiškėjas teigė įgijęs verslo liudijimą, norėjo vykdyti perkraustymo paslaugas, bet dar jų realiai nevykdo, kadangi išlaidos, reikalingos paslaugoms vykdyti jam per didelės. Teismo posėdyje paaiškino, jog, skolindamasis pinigus, tikėjosi su draugais pirkti akcizinių prekių (cigaretės, alkoholis) pigiau ir jomis prekiauti. Tuo metu nebuvo įregistravęs jokios veiklos, neįsteigęs UAB, tiesiog prisidėjo finansiškai prie draugų vykdomos veiklos, perdavė jiems apie 80000 Lt, tačiau verslo planas žlugo, draugai teigė gautus jo pinigus praradę ir jis jų neatgavo. Vėliau dar skolinosi ir davė jiems 40000 Lt, tačiau jokių pajamų iš šio verslo niekada negavo. Teismo posėdyje skolininkų, su kuriais kūrė verslą, tapatybių, atskleisti nesutiko, dėl to nenurodė skolininkų sąrašo. Išsireikalauti tuos pinigus iš jų bandė, tačiau teisinių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti skolą, neturėjo, todėl negalėjo kreiptis į teismą. Nuo 2016 m. jis jų nebuvo sutikęs, neturi jokių raštiškų skolos patvirtinimų, todėl nemano, jog investuotą ir prarastą sumą galėtų atgauti, nebebandė jų susigrąžinti. Norėdamas sugrąžinti skolas, ėmėsi nelegalios veiklos, buvo sulaikytas su kontrabandinėmis cigaretėmis, dėl to yra nuteistas už šią veiką baudžiamuoju įsakymu ir yra konfiskuotas jo automobilis. Pripažįsta, jog didžioji skola valstybei susidariusi iš nusikalstamos veikos padarymo. 2019 m. įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) sumokėjo, išieškojimas vyko per antstolį, dėl to šio kreditoriaus neįtraukė į savo kreditorių sąrašą. Nurodė, jog nuo 2022 m. serga (duomenys neskelbtini), vartoja daug vaistų, kurių dalis yra kompensuojami. Pareiškėjas paaiškino, jog jo būtinieji poreikiai yra tokie: maistui, vaistams (apie 50 Eur) ir aprangai apie 400 Eur, mokesčiams (būsto komunaliniams ir pan.) vasarą apie 100 Eur, žiemą apie 150 Eur, 50 Eur transporto išlaidoms (vykimui į polikliniką, pas draugę, (duomenys neskelbtini) lankymui ligoninėje). Mano, jog jam būtų reikalingi apie 700 Eur, kad galėtų oriai išgyventi. Posėdyje taip pat nurodė, jog turi žalingų įpročių – rūko, pripažino, jog perka kontrabandines cigaretes, kurių pakelio užtenka dienai (savaitei 5 pakelių) ir kainuoja po 2,50 Eur. Teismo posėdyje nurodė, jog išlaikytinų asmenų neturi, yra išsituokęs, gyvena vienas, teigė, kad kreditorė V. K. yra jo draugė. Prašė jo prašymą tenkinti, jį pripažinti nemokiu ir iškelti jam bankroto bylą.

Pareiškėjo atstovas prašo iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Paaiškino, jog mano, jog pareiškėjas atitinka fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, yra pripažintinas nemokiu, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas visuomet buvo pasiekiamas, nesislapstė ir pagal savo galimybes grąžino skolą. Supranta, kad pareiškėjui nutiko daug nenumatytų aplinkybių, todėl jis savarankiškai mokumo neatkurs, todėl jos, kaip kreditorės, interesas - iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir jai pasibaigus teismo nutartimi nurašyti skolą. Mano, kad kai yra ginčas tarp hipotekos turėtojos ir kreditoriaus VMI prie FM, geriau, kad skolų administravimą valdytų administratorius, kuris neleis vienam kreditoriui pasiimti viską, paliekant kitus kreditorius blogesnėje padėtyje. Nurodė, jog nemato jokių įstatymu numatytų draudimų vykstant ginčams teismuose, kurie neleistų nagrinėti prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, jog, iškėlus bankroto bylą, niekas nepasikeis, tik bus paskirtas bankroto administratorius. Ginčas su (duomenys neskelbtini) gali trukti ilgai, todėl, atsižvelgiant į vieno kreditoriaus interesus, negali būti pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai – kuo didesne apimtimi ir nevilkinant laiko atgauti skolą. Teismo prašo dėl fizinio asmens bankroto pareiškėjui iškėlimo spręsti savo nuožiūra, netenkinti antstolės E. R. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo jog mokestinė nepriemoka susidarė pareiškėjui pateikus Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A) (AKC) už 2023-03-06. Pareiškėjas AKC deklaruotą mokestinę nepriemoką turėjo sumokėti iki 2023-03-07. Nepriemoka pareiškėjui susidarė po nusikalstamos veikos padarymo ir nustatymo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl pareiškėjo 2023-06-16 atlikto buto sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana). Mano, kad pareiškėjas, žinodamas apie deklaruotas mokėtinas AKC ir su juo susijusias sumas, sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą. Taip pat mano, kad taip sudarydamas ginčo sandorį, kuriuo sutartimi įkeitė vienintelį vertingą jam priklausiusį turtą, iš kurio galėtų būti išieškoma mokestinė nepriemoka, pareiškėjas pažeidė kreditorės teises ir taip apsunkino jai patenkinti reikalavimus iš turto. Šiuo metu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta dokumento ir rašysenos ekspertizė. Prašo teismo įvertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, kitą surinktą medžiagą bei priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra. Taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė E. R. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog civilinė byla negali būti nagrinėjama, kol bus nebaigtas nagrinėti (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovams P. K. bei V. K. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai nesąžiningo sandorio sudarymo ir kreditoriaus teisių pažeidimo, byloje paskirta dokumentų ir rašysenos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti civilinei bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Iš byloje esančių įrodymų ir LITEKO duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteikė 80 000 Lt (23 000 Eur) paskolą. Ieškovas nurodo, jog pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį V. K. suteikė jam 40000 Eur paskolą, o pagal (duomenys neskelbtini) pinigų paskolos sutartį V. K. taip pat paskolino 40000 Eur paskolą, (duomenys neskelbtini) sutartine hipoteka įkeistas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis mokestinė nepriemoka (62 993,59 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė po nusikalstamos veikos padarymo ir nustatymo, pareiškėjui pateikus asmens akcizų deklaraciją (FR0630A) (AKC) už 2023-03-06.

Antstolės E. R. kontoroje išieškoma skolininko skola išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 62 993,59 Eur, vykdymo išlaidų 2869,16 Eur; skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 408,48 Eur, nesumokėta vykdymo išlaidų suma – 64,31 Eur.

Pateiktame VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad pareiškėjas nėra juridinių asmenų dalyvis. Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, jog nuo 2024-04-10 vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini) veikla). Pareiškėjas turi nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą (duomenys neskelbtini) sutartine hipoteka, dėl kurio teisme nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipotekos panaikinimo, ginant kreditorės (duomenys neskelbtini) interesus (LITEKO duomenys).

Iš bylos duomenų apie transporto priemones matyti, kad pareiškėjas jam priklausančių transporto priemonių neturi, naudojasi (duomenys neskelbtini) automobiliu, o jo vardu turėta transporto priemonė konfiskuota po nusikalstamos veikos padarymo. Sąskaitos išrašas įrodo, jog sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA. Pareiškėjas nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) m. gavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją ir nuo (duomenys neskelbtini) gauna senatvės pensiją. Pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos: 2015 m. nuo 180,50 Eur sausio mėn. iki 184,26 Eur gruodžio mėn.; 2016 m. nuo 190,31 Eur sausio mėn. iki 190,31 Eur gruodžio mėn.; 2017 m. nuo 203,79 Eur sausio mėn. iki 171,83 Eur gruodžio mėn.; 2018 m. nuo sausio mėn. 183,75 Eur iki 183,75 Eur gruodžio mėn.; 2019 m. nuo sausio mėn. 197,78 Eur iki 247,22 Eur gruodžio mėn.; 2020 m. nuo sausio mėn. 270,28 Eur iki 270,28 Eur gruodžio mėn.; 2021 m. nuo sausio mėn. 296,18 Eur iki 296,18 Eur gruodžio mėn.; 2022 m. nuo sausio mėn. 325,77 Eur iki 342,05 Eur gruodžio mėn.; 2023 m. nuo 380,25 Eur sausio mėn. iki 366,15 Eur gruodžio mėn.; 2024 m. nuo sausio mėn. 426,14 Eur iki 318,02 Eur balandžio mėn. Nors pareiškėjas teismo posėdyje nenurodė, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog jis gauna ir vienišo asmens išmoką apie 38,23 Eur.

Pareiškėjas nurodo, jog iš vykdomos individualios veiklos negavo pajamų, veiklos nevykdė, tačiau jo atstovas teigė, kad nuo 2024-04-15 iki 2024-04-28, atskaičius mokesčius, gavo 400,70 Eur pajamų, nuo 2024-05-12 iki 2024-05-20 – 392,53 Eur pajamų.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančio baudžiamojo įsakymo matyti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda, taip pat konfiskuotas automobilis „F. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir cigarečių pakeliai, nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs 2023-04-25.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Pareiškėjas nurodo, jog skolos sudaro 156 697,50 Eur, o pajamos siekia apie 400-450 Eur per mėnesį. Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė - apie 40 000 Eur, jis įkeistas kreditorei V. K., įkeitimas ginčijamas teisme. Nors antstolė nurodė, kad bankroto byla negali būti nagrinėjama, nes neišnagrinėta civilinė byla, bet ši civilinė byla nebuvo stabdoma, nes jos išsprendimas neturi įtakos pareiškėjo bankroto bylai išnagrinėti, nes, jeigu hipoteka ir būtų panaikinta, nekilnojamasis turtas išlieka. Civilinės bylos išnagrinėjimas dėl hipotekos panaikinimo šiuo atveju būtų svarbus tik pareiškėjo sąžiningumui ar nesąžiningumui konstatuoti, tačiau šiam klausimui išspręsti duomenų yra ir šioje byloje. Laikytina, kad skolos suma, atėmus turimo turto vertę, būtų 116 697,50 Eur, jeigu būtų visi suėję terminai skoliniams įsipareigojimams įvykdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas sumokėti, tačiau to nepakanka, nes FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.

Dėl mokestinės nepriemokos

Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog mokestinė nepriemoka 62 993,59 Eur sumai (duomenys neskelbtini) susidarė po pareiškėjo P. K. nusikalstamos veikos padarymo ir nustatymo, pareiškėjui pateikus asmens akcizų deklaraciją (FR0630A) (AKC) už 2023-03-06. Pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, pagal kurį pareiškėjas yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda, taip pat konfiskuotas automobilis „F. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir cigarečių pakeliai, nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs 2023-04-25.

FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė jam vykdant BK uždraustą veiką, t. y. pareiškėjui buvo apskaičiuoti mokesčiai (muitas, akcizas, kt.) yra pareiškėjo nusikalstamos veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė turi būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (LAT nutartis (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tą aplinkybę, pareiškėjo nurodyta mokestinė nepriemoka nėra nurašoma, todėl laikytina, jog ji neįskaitoma į įsipareigojimų sumą (FABĮ 29 str. 7 d., 5 str. 8 d., teismų praktika).

Dėl kitų skolinių įsipareigojimų

Pareiškėjas nurodo, jog iš kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo pradžiai (duomenys neskelbtini) m. pasiskolino 80 tūkst. Lt (23 tūkst. Eur) verslui vystyti, pinigus perdavė savo draugams, tačiau verslas buvo nesėkmingas ir žlugo, teigia, kad per daug pasitikėjo draugais, kuriems ir atidavė pasiskolintus pinigus, pelno iš tos veiklos ir pinigų nebuvo, todėl jis negalėjo laiku atsiskaityti su kreditore UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad skolininkų, su kuriais kūrė verslą, tapatybių, atskleisti nesutinka, dėl to nenurodė skolininkų sąrašo, o išsireikalauti pinigus bandė, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. jis tų draugų nebuvo sutikęs, neturi jokių raštiškų skolos patvirtinimų, todėl nemano, jog investuotą ir prarastą sumą galėtų atgauti, todėl nebandė jų susigrąžinti.

Pareiškėjas nepagrindė šios aplinkybės įrodymais, nėra duomenų, kur buvo panaudotos paskolintos lėšos, o kad jos buvo perduotos kitiems asmenims teigė tik pats pareiškėjas, tačiau nepagrindė įrodymais, jog jas bandė išsireikalauti, atsisakė atskleisti aplinkybes, kam perdavė pinigus, nenurodė tų asmenų skolininkų sąraše, iš viso skolininkų sąrašo nepateikė, nenurodė, kokią konkrečią veiklą vykdė, ar buvo įregistruota įmonė, nepagrindė skolinimosi pagrindo (CPK 178 str.). Dėl šių aplinkybių teismas buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, tačiau ši trūkumų dalis pašalinta nebuvo, nors tokią pareigą numato FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 6 punktas. Pareiškėjas vengė tai atskleisti ir teismo posėdyje, tokį pareiškėjo elgesį teismas laiko nesąžiningu, nes nesudaroma galimybė išsiaiškinti pinigų panaudojimo, jų perdavimo ar investavimo aplinkybių, grąžinimo / negrąžinimo pareiškėjui. Įvertinus tai, laikytina, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, kad pareiškėjas sąmoningai neveikė, nesiekė susigrąžinti skolą iš asmenų, kurių nenurodo, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, sumokant 35 745 Eur skolą (CPK 178, 185 str., FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Teismui išsiaiškinus, kad jis galimai turi dar vieną skolininką R. T., pareiškėjas nesiėmė veiksmų tai skolai išsiieškoti ir taip pagerinti savo turtinę (CPK 178, 185 str., FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Dėl 40 tūkst. eurų paskolos iš V. K. pareiškėjas paaiškino, kad ji paskolino 40 tūkst. eurų tam, kad pareiškėjui neužteko lėšų verslui, bet jis tikėjo verslo sėkme, todėl pasiskolino 40000,00 Eur lėšų sumą, (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo pasiskolintus 40 000 Eur sugrąžinti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog laiku nesugrąžinus skolos, jis įsipareigojo įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą ir mokėti jai 5 procentų palūkanas už kiekvienus metus nuo 2015-01-15 iki 2023-06-16. Paskolintus pinigus vėl perdavė draugams verslui plėtoti, tačiau jokių pajamų iš šio verslo negavo, skolininkų, su kuriais kūrė verslą atskleisti nesutiko, pinigų neišsireikalavo.

Atkreiptinas dėmesys, jog paskolos teisinius santykius su V. K. pareiškėjas grindžia pateikta pinigų paskolos sutartis, sudaryta 2020-06-10. Sąskaitos išrašas 25 000 Eur sumai patvirtina pinigų pervedimą pareiškėjui, bet tai atlikta (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. Dėl kitos paskolos dalies 15 000 Eur grynaisiais (pareiškime nurodo, jog 5000 Eur) sutartis grynaisiais turėjo būti patvirtinta notaro, bet to padaryta nebuvo, todėl nesilaikant įstatymų reikalaujamos nustatytos formos sandoris negalioja (CK 1.93 str. 3 d., 6.781 str. 4 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kreditorei V. K. paskolos grąžinimo terminas yra numatytas iki 2038-06-01, t. y. terminas šiai prievolei įvykdyti nėra suėjęs, todėl apskritai ši suma negali būti įtraukta į skolinių įsipareigojimų sumą (FABĮ 2 str.2 d.).

Teismui nustačius, kad asmuo turi skolinį įsipareigojimą, iš kurio kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, yra atsiradę iš nusikalstamos veikos, kreditorei V. K. paskolos grąžinimo terminas nesuėjęs (terminas iki 2038-06-01), o pareiškėjo veiksmus teismas laiko nesąžiningais, nepateikiant teismui išsamios informacijos apie jo skolininkus ir/ar galimybę iš jų išsireikalauti lėšas, nustačius sąmoningą pareiškėjo neveikimą, nesiekiant atsiskaityti su kreditore UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o antstolės vykdymo išlaidų suma yra maža, todėl toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu, todėl prašymas atmestinas ir atsisakytina jam kelti bankroto bylą (FABĮ 2 str. 2 d., 5 str. 8 d., CPK 178, 185 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimis, 5 straipsnio 8 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti iškelti pareiškėjui P. K. bankroto bylą.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjo atstovui, suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, ją išsiųsti antstolei E. R., ir, nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.