- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-17150-1070/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, D. K.
- Advokatai
- Alina Vosyliūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po M. N. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (1-4 b. l.). Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas A. K. po santuokos nutraukimo su jos motina A. K. liko gyventi su savo motina M. N. K. šios bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). mirus M. N. K., pareiškėjos tėvas perėmė savo motinos asmeninius daiktus, dokumentus ir toliau liko gyventi motinos bute, rūpinosi juo ir tvarkė jį. 2018 m. kovo 7 d. mirus A. K. pareiškėja, pasirūpinusi tėvo laidotuvėmis, nedelsdama kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tuomet pareiškėjai tapo žinoma, kad tėvas po močiutės mirties nesikreipė į notaro biurą, neužvedė paveldėjimo bylos, nes, pareiškėjos nuomone, jis nežinojo, jog tai būtina padaryti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Dėl to pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvo paveldėtą turtą. Pareiškėjo palikimo priėmimo procese taip pat tapo žinoma, kad M. N. K. 2008 m. liepos 23 d. sudarė testamentą, kuriame ½ dalį viso savo turto paliko A. K., o likusią ½ dalį paliko Karolinai E. J. K.. Pagal testamente nurodytus duomenis K. E. J. K. šiuo metu yra nepilnametė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo priimti byloje sprendimą teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti po mirusios likusį turtą, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos pareiškimo patekinimui (62-63 b. l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad išsituokus jos tėvams, ji mažai bendravo su tėvu, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau pareiškėja dažnai lankėsi pas močiutę M. N. K.. Tėvas visą laiką gyveno su pareiškėjos močiute, ten liko gyventi ir po močiutės mirties. Šią aplinkybę pareiškėja žino, kadangi mirus tėvui jai paskambino policijos pareigūnai ir kvietė atvykti į močiutės butą, kuriame rado tėvą. Močiutės namuose pareiškėja rado ir atsiskaitymo už butui teiktas paslaugas knygelę. Tėvas prieš mirtį sirgo, todėl neturėjo galimybių mokėti už butą, kažkiek mokėjo po senelės mirties, bet paskui nustojo. Suinteresuotas asmuo D. K. žino, kad pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau D. K. neišreiškė noro bei suinteresuotumo dalyvauti šioje byloje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Alina Vosyliutė palaikė pareiškėjos prašymą, prašė jį patenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. parodė, kad ji yra pareiškėjos mama. Liudytoja po santuokos nutraukimo su A. K. nebendravo su juo, žino, kad suinteresuotas asmuo D. K. skambino dukrai, ir ši pranešė D. K. apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šias aplinkybes ji žino iš dukros, pati D. K. nieko liudytojai nesakė.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. K. dukra (8 b. l.). A. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo M. N. K. sūnus, o suinteresuotas asmuo D. K. – M. N. K. dukra. M. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle (10, 17 b. l.). Po M. N. K. mirties liko jos turtas: butas (duomenys neskelbtini) (34, 35 l.), bei dalis ūkinio pastato, įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini) (36, 37 b. l.). Prieš mirtį M. N. K. 2008 m. liepos 23 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo patvarkė visą savo turtą, kur jis bebūtų ir kada beatsirastų palikti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį K.E. J. K. ir A. K. (39 b. l.). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirus M. N. K. niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo (68 b. l.). Pareiškėjos paaiškinimais K. E. J. K. yra suinteresuoto asmens D. K. dukra. Byloje esančio testamento duomenimis, K. E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra nepilnametė, todėl labiau tikėtina, kad savo teises ji gali įgyvendinti tik per įstatyminę atstovę – suinteresuotą asmenį D. K.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad D. K. siekė priimti motinos M. N. K. palikimą po šios mirties. Pranešus jai apie šią bylą D. K. neišreiškė nei savo, nei savo nepilnametės dukros suinteresuotumo dėl pareiškimo nagrinėjimo. Pareiškėjos paaiškinimais bei 2018 m. balandžio 25 d. notaro liudijimo duomenimis paskutinė A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. bute, priklausančiame M. N. K.. Pareiškėja taip pat paaiškino teismui, kad tėvas po skyrybų su pareiškėjos motina liko gyventi M. N. K. bute, mirus M. N. K. kažkiek mokėjo už butui teikiamas paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su pareiškimu pridėti AB „Energijos skirstymo operatorius“ duomenys apie tai, kad po 2012 m. kovo 26 d. buvo mokama už butui teikiamas elektros energijos paslaugas (18-23 b. l.) bei dujų tiekimo paslaugas (24-28 b. l.), šalto vandens tiekimą (29-31 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad po M. N. K. mirties jos bute (už kurį buvo mokami mokesčiai) gyveno dar koks nors galimas jos įpėdinis, išskyrus sūnų A. K.. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (pareiškėjos paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą apie atsiskaitymus už butui teikiamas paslaugas, byloje esantį notaro liudijimą) daro išvadą, kad būtent A. K. mokėjo už paslaugas, suteiktas M. N. K. butui (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-403/2011). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. K. iki ir po savo motinos M. N. K. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mirus palikėjai prižiūrėjo šį butą, elgėsi kaip buto savininkas, mokėjo mokesčius už šiam butui suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. K. po savo motinos M. N. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad A. K. priėmė jo mirusios motinos M. N. K. palikimą po šios mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti jos paliktą turtą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. K. mirties (duomenys neskelbtini)likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.