- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- A2-4724-527/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01494-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymas grąžintas.
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. T., V. Š.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, susipažinusi su suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu dėl civilinės bylos pagal pareiškėjų R. T. (buvusi pavardė – Š.) ir V. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu proceso atnaujinimo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-22984-490/2020 pagal pareiškėjų R. Š. (dabartinė pavardė – T.) ir V. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nusprendė:
Žemesnės instancijos teismas
,,Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini)), tarp V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. Š. (iki santuokos – T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: pareiškėjai R. Š. – iki santuokos turėtą pavardę „T.“, pareiškėjui V. Š. – „Š.“.
Žemesnės instancijos teismas
Patvirtinti pareiškėjų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 21 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:
1. Šalių pareiškimai ir garantijos
1.1. Pareiškėjai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)).
1.2. Pareiškėjai nutarė nutraukti santuoką šalių susitarimu, laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo bei kitas santuokos nutraukimo teisines pasekmes.
2. Turto pasidalinimas
2.1. Pareiškėjai jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalino tokiu būdu:
- po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: 0,1023 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais – sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalino tokiu būdu:
- po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka prieš santuoką įgytas turtas: 2 dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini);
- po santuokos nutraukimo pareiškėjui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka prieš santuoką įgytas turtas: 1 kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
2.3. Pareiškėjai transporto priemones pasidalino tokiu būdu:
- po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini);
- po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka prieš santuokos sudarymą įgytas turtas: automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
2.4. Pareiškėjai pareiškia, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.
3. Kitos sąlygos
3.1. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.
3.2. Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.“
2021 m. sausio 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punktą. Prašyme nurodoma, kad suinteresuotas asmuo 2020 m. gruodžio 29 d. gavo antstolio N. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo kreditoriaus (išieškotojo) teisių pažeidimo. 2020 m. spalio 12 d. baudžiamojo įsakymo Nr. e1-2857-737/2020 pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl transporto priemonės VOLKSWAGEN Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, atitinkančios 2 170 Eur sumą, konfiskavimo, antstolio N. A. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau suinteresuotam asmeniui, kaip kreditoriui, nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos užvedimą ir nebuvo tarp sutuoktinių padalintas kreditoriaus finansinis reikalavimas.
Prašymą atsisakytina priimti.
Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 6 straipsniai).
Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo reikalavimą atnaujinti procesą kildina iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Teismui 2021 m. sausio 20 d. patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo V. Š. atžvilgiu Lietuvos antstolių kontorose nebėra vykdomos vykdomosios bylos, o suinteresuoto asmens nurodoma antstolio N. A. kontoros vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta visiškai įvykdžius, vykdomosios bylos užbaigimo data – 2021 m. sausio 18 d., kas, teismo nuomone, įrodo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos visišką kreditorinio reikalavimo įvykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas skolininkui V. Š. yra visiškai įvykdytas, kas eliminuoja šio kreditoriaus teisių pažeidimą, pareiškime nesant nurodytų jokių kitų proceso atnaujinimo pagrindų ir nepateikus rašytinių įrodymų, įrodančių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, prašymą atsisakytina priimti kaip pareikštą reikalavimo teisės neturinčio asmens (CPK 370 straipsnis 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 365, 366, 370 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.