Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Panevėžio m. savivaldybės, teistas: 1) 1994-10-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams; 2) 1997-04-03 pagal BK 225 str. 3 d., 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2001-05-23 pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto už 500 Lt konfiskavimu; 4) 2001-06-25 pagal BK 246¹ str. 1 d. – 12500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams; 5) 2001-08-23 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2002-03-18 pagal BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 metams su viso turto konfiskavimu; 7) 2002-03-28 pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 8) 2002-09-09 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 9) 2005-11-22 pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; 10) 2008-08-12 pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2005-11-22 paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 2 dienoms; 11) 2011-05-17 pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, tačiau Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 10 mėnesių, 2011-12-19 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2012-08-13, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu E. Č. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas durtinę – pjautinę aklą dešinės blauzdos žaizdą su blauzdos arterijos sužalojimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, G. M. 2012-09-25, apie 22.40 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas kameroje Nr. 6, žodžiais grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialistui A. Z., pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti A. Z. adatomis ir tokiu būdu užkrėsti žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), tai yra sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamasis G. M. parodė, jog prisipažįsta kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, bet dėl kaltinimo pagal BK 145 str. kaltu neprisipažįsta. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė esmines įvykio, susijusio su E. Č. mirtimi, aplinkybės, nebent galėjo suklysti ar neprisiminti kokių smulkmenų, tačiau nieko nemelavo. Pabrėžė, jog vienas konfliktas įvyko dienos metu, o kitas – naktį, kuomet ir buvo mirtinai sužalotas E. Č.. Įvykio dieną nesiekė lytinių santykių su L, tačiau pastaroji ėmė provokuoti E. Č.. Dieną vykusio konflikto metu E. Č. buvo pasiėmęs peilį, tačiau nepuolė, o tik laikė rankose, dėl ko jis trenkė su keptuve į palangę norėdamas pagąsdinti virtuvėje sėdintį E. Č.. Po to viskas buvo nurimę ir visi toliau girtavo, o vėliau nuėjo miegoti. Naktį kilusio konflikto metu į kambarį, kuriame miegojo jis su N. B., atėjęs E. Č. su peiliu ir pradėjo juos vyti iš buto bei gąsdinti, kad papjaus. Nežino, ar naktį E. Č. dėl alkoholio pasimaišė, tačiau priežasties dėl ko pulti nebuvo, kadangi tuo metu pats E. Č. miegojo su L. kitame kambaryje. Jis pats su N. B. miegojo kitame kambaryje, kur naktį atbėjęs E. Č. su peiliu ėmė konfliktuoti. Atbėgęs E. Č. ėmė reikalauti eiti iš jo namų, ko nedarant grasino nužudyti. E. Č. sakė, jog pamiegos ir ryte išeis. Pats nuėjo į tualetą ar virtuvę, tiksliai nepamena, ir išgirdo, kad E. Č. su N. B. konfliktuoja. Tada virtuvėje pasiėmė peilį ir grįžo į kambarį. Atėjus į kambarį E. Č. iškart puolė. Jis pamatęs, kad E. Č. peiliu gali įdurti į krūtinę ir, norėdamas to išvengti bei sustabdyti E. Č., pasilenkė ir kažkaip įdūrė E. Č. į blauzdą. Kai buvo išėjęs iš kambario ir išgirdo, jog vyksta konfliktas, pats pasiėmė peilį, nes dar būdamas kambaryje matė, kad E. Č. į kambarį atėjo su peiliu. Peilis, kurį pasiėmė, buvo ant spintos ar spintelės, o be to, jį paėmė spontaniškai. Įdūręs E. Č. ir pamatęs, kad labai stipriai bėga kraujas, išsigando ir pabėgo iš to buto. Tuo metu nukentėjusysis bėgo į vonios pusę, dar N. B. pasiūlė iškviesti greitąją, bet negirdėjo, ką E. Č. į tai atsakė. Paskutinį kartą E. Č. matė koridoriuje, einantį į vonią. Telefono aparto laidus nutraukė dienos metu, nenorėdamas būti sulaikytas policijos pareigūnų dėl arešto atlikimo, kadangi tuo metu turėjo vykti į ligoninę išsioperuoti svetimkūnį.

Dėl nusikalstamos veikos E. Č. atžvilgiu

Nukentėjusioji A. S. parodė, jog aplinkybių apie įvykį beveik nežino. Prieš mėnesį ar pusantro jos sūnus E. Č. susipažino su L., kurios pavardės nežino ir kurią matė tik kelis kartus. Sūnui pradėjus vestis į namus L., maždaug liepos mėnesio pabaigoje, ji išėjo gyventi pas į užsienį besiruošiančią važiuoti dukrą. Iki tol ji gyveno su sūnumi E. Č. (duomenys neskelbtini) name. L. nuolatos su sūnumi negyveno, o tik ateidavo ir kartais pasilikdavo. Apie įvykį sužinojo telefonu, kai rugpjūčio 12 naktį L. paskambino ir pasakė, jog rado E. Č. vonioje gulintį kraujo klane. Tai išgirdusi liepė kviesti greitąją, nors L. sakė, jog jau yra iškvietusi. L.liepė iškart nevažiuoti ir nurodė, jog paskambins, kada reikės tai padaryti. Kai L. paskambino ir liepė atvažiuoti, ji apsirengė ir nuvažiavo, tačiau į butą įleista jau nebuvo. Kai L. paklausė, kodėl ši nekvietė greitosios ir policijos, ji sakė, kad miegojo. Mano, jog sūnus pat dar norėjo sustabdyti kraujavimą ar iškvieti greitąją pagalbą, kadangi buvo matyti kraujo žymės iš kambario į vonią, o laidinio telefono laidai buvo ištraukti. Buvo nepertraukiamos kraujo bėgimo žymės iš kambario į vonią, o prie telefono, esančio koridoriuje, nutrauktų laidų kraujo žymių buvo taip pat. Į butą pateko tik naktį, kadangi pareigūnai ankščiau to padaryti neleido ir į koridorių buvo atnešę kėdę. Vėliau patekusi į butą buvo įėjusi į virtuvę, kurioje buvusi moteris klausė, ar pažįsta L. ir parodė sulaužytą keptuvę. Virtuvėje buvusiai moteriai atsakė, jog L. pažįsta maždaug pusantro mėnesio, o keptuvė iki tol sulaužyta nebuvo. Tą naktį policijos pareigūnai daug vaikščioti po butą neleido, todėl ji nematė, ar policijos pareigūnai ką nors paėmė. Po kiek laiko jai skambino L., bet atsiliepė dukra, kuriai L. sakė, kad lyg laukėsi nuo E. ir prašė atiduoti jos kvepalus, kuriuos tikriausiai buvo nusipirkusi už sūnaus pinigus. Iš pareigūnų sužinojo, jog sūnui buvo padarytas sužalojimas peiliu. Prisimena, jog namuose buvo juodi peiliai ant magneto, o vienas iš tų peilių buvo numestas vonioje į kraują, kurį matė kai jau sūnus buvo išneštas. Prisimena, kad jokio peilio su medine rankena namuose nebuvo. Valydama su dukra namus tą peilį bei dar vieną peilį, su kuriuo grandė kraują, išmetė. Tuo metu, kai buvo atvežtas įtariamasis duoti parodymų, buvo namuose ir girdėjo kaip šis sakė, jog įvykio metu E. bėgiojo su kažkokiu peiliu po butą. Su sūnumi iki to laiko gyveno kartu, o ir išvis iš to buto išsikrausčiusi nebuvo. Reiškia 9309 Lt ieškinį dėl turtinės ir 100000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio turtinę žalą sudaro išlaidos už laidotuves, šarvojimo paslaugos, išlaidos už gedulingus pietus, tačiau nežino, kas buvo pirkta už 10 Lt, nes ne pati mokėjo. Taip pat labai kenčia ir ateityje kentės dėl šio įvykio. Neturtinę žalą įvertina tuo, kad labai pakriko sveikata, vartoja vaistus, net kalbėti apie tai negali, nes neteko labai artimo ir svarbaus žmogaus, dėl kurio netekties nuolat kenčia. Dabar nuolatos geria vaistus, yra hipertoninė ir lankosi pas psichiatrą.

Liudytoja R. Ž. parodė, jog naktį, tikslios valandos ir datos neprisimena, į duris pabeldė moteris ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes kaimynas guli kruvinas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą per bendrąją pagalbos liniją bei sulaukė greitosios medicinos pagalbos, kurios atvykusius darbuotojus palydėjo iki buto. Į butą nebuvo įėjusi, tik pro pravertas duris matė kraujo dėmes, o bendrame koridoriuje matė kruvinas pėdas. Su nužudytuoju kaimynu nebendravo, kadangi neturėjo bendrų interesų. Prisimena, jog jis paskutiniu metu gyveno vienas, o kiek ankščiau – su mama. Žino, jog paskutinius metus kaimynas turėjo susiradęs moterį, paskui gyveno vienas, dažnai išgerdavo ir pas jį ateidavo įvairūs žmonės. Tą naktį triukšmo negirdėjo, nes miegojo. Kiek anksčiau, maždaug dvi dienas prieš įvykį, vakare kaimynas trankė duris, negalėjo įeiti į savo butą, buvo iškviesta gaisrinė, kuri lipo per langą. Nėra tikra, ar yra mačiusi tą moterį, kuri atėjo kviestis pagalbos, tačiau atėjusi moteris buvo susijaudinusi, jos rankos drebėjo, bet alkoholio kvapo nesijautė.

Liudytoja R. T. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta apie metus laiko, nėra susipykę. Apie įvykį nieko nežino, kadangi pati nedalyvavo. Su N. B. ir G. M. buvo draugai. Apie tą įvykį sužinojo iš kitų draugų, kurie sakė, kad apie tai rodė televizija. Įvykio naktį N. B. ir G. M., būdami išgėrę, buvo užėję pas ją, tačiau namuose esant mažiems vaikams ji paprašė, kad šie išeitų. Pastarieji vyriškiai taip ir padarė, nors ji pastebėjo, kad jie buvo susinervinę, kažką šnabždėjosi tarpusavyje. Nežinojo, kad pastarieji atėjo iš nusikaltimo vietos. Prisimena, jog kažkada iš Anglijos skambino N. B. ir pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name švenčiant įvyko konfliktas dėl moters, kuomet savininkas puolė G. M., trenkė iš keptuvės G. M. per galvą, o G. M. gynėsi. N. B. skambino prieš tris savaites ir sakė, kad jam nesvarbus šis procesas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, o jei G. M. prisidirbo, tai tegul ir atsako. Mano, kad toks N. B. poelgis nėra gražus, kadangi jis su G. M. buvo draugai.

Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Liepos, birželio ar rugpjūčio mėnesio 11 dieną alaus bare Ramygalos gatvėje sutiko G., kurį pažinojo iš matymo. Pastarasis pasakė, kad jam reikia nusimaudyti, nes gulsis į ligoninę. G. tuo metu buvo išgėręs ir triukšmavo, dėl ko barmenė net norėjo kvieti policijos pareigūnus. Pasiūlė G. išeiti ir paskambinusi sugyventiniui E. paklausė, ar gali G. ateiti nusimaudyti. E. sutiko. Pakeliui į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),G. nupirko du butelius alaus. E. Č. buvo minėjęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo, o ji pati ten gyveno apie pusantro mėnesio. Tame bute yra du kambariai, virtuvė ir bendras tualetas su vonia. Parėjus į namus G. nusimaudė ir pernakvojo, o ryte su E. išėjo ir atsinešė butelį degtinės, kurį visi trys išgėrė. G. turėjo telefoną, kuris buvo jam nereikalingas, todėl norėjo jį parduoti. Pati palydėjo G., kadangi E. atsisakė tai daryti. Pardavus telefoną sutiko N. B., nupirko penkis butelius sidro ir dviese su G. grįžo atgal. Mano, kad N. B. nebuvo pažįstamas su E. Č.. Prisimena, kad N. B. skambino G., ir klausė, ar gali ateiti. G. tuomet paklausė E. Č. ir šis leido. Rugpjūčio 12 dieną, po pietų į namus atvažiavo N. B. ir visi sėdėjo virtuvėje bei gėrė sidrą. Mano, kad N. B. nieko neatsinešė. Pati N. B. taip pat nepažįsta, tačiau šis atėjęs truputį triukšmavo, dėl ko E. Č. paprašė jo išeiti, ką N. B. ir padarė. Apie 20.00 val. vakaro išleidusi N. B., o apie 23.00 val. – G. pavadino eiti gulti E., tačiau šis atsakė, kad jam bloga ir jis norėjo pasėdėti. Paliko jį sėdintį virtuvėje. Tą vakarą buvo atsisėdusi juokais G. ant kelių, dėl ko E. iš karto atnešė kėdę, tačiau konflikto dėl šio įvykio nebuvo. Prabudusi apie 01.00 val. nakties pamatė kraują ir rado E. vonioje. Pirmame kambaryje ir prie vonios matė kraujo klanus. Daugiausia kraujo buvo pirmame kambaryje, o tame antrame kambaryje, kur miegojo pati, buvo tik pataškyta kraujo ant spintos. Koridoriuje taip pat buvo kraujo, o virtuvėje kraujo nebuvo. Taip pat matė kruvinus pėdsakus koridoriuje, prie įėjimo į butą, o kruvini pėdsakai taip pat vedė žemyn laiptinėje. Bandė tikrinti E. pulsą, bet neužčiuopė, nors E. buvo dar šiltas. E. mobiliojo ryšio telefono nerado ir pamanė, kad šis išsikrovė. Laidinio telefono laidai buvo nutraukti, tačiau nežino, kas juos nupjovė. Taip pat nežino, ar laidinio telefono laidai buvo nutraukti anksčiau, tačiau iki įvykio naudojosi tiek ji, tiek E. šiuo telefonu. Paskutinį kartą E. skambino laidiniu telefonu maždaug prieš dieną. Radusi E. nuėjo pas kaimynę iškviesti greitosios medicinos pagalbos. Kai rado E. vonioje, šiek tiek pakrovė telefoną, o tuomet prie kriminalistų skambino iš savo telefono E. motinai, nes kriminalistai liepė iškviesti motiną. Su E. buvo apsikeitę mobiliaisiais telefonais. Bute buvo jos ir E. telefonas, o pati naudojosi mažesniu telefonu. Mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos pačios įsigytas telefonas, bet E. leido naudotis tuo mažesniu. Tą naktį skambino iš to telefono, kuriuo leido naudotis E.. Tuo momentu savo pirkto telefono nerado. Tas mažesnis telefonas yra laikomas jos, nes su E. Č. buvo apsikeitę telefonais. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba konstatavo E. mirtį. Nesutarimų tą vakarą nebuvo, o po įvykio su G. nekalbėjo. Neigia, jog įvykio metu buvo sugulę visi trys. Nematė, kad kas įvykio vakarą būtų ėmęs peilį ar grasinęs. Prisimena, kad policininkas pastebėjo, jog nudaužta keptuvės rankena, kuri stovėjo ant dujinės – buvo nuskeltas plastmasinis keptuvės rankenos galas, nors kai ėjo miegoti keptuvė nebuvo pažeista. Taip pat prisimena, kad didelis peilis su medine rankena buvo rastas vonioje šone prie E. Č., o pats E. Č. vonioje buvo pusiau sėdom pusiau gulom, atsirėmęs į sieną, apsirengęs smėlio spalvos bridžais ir panašios spalvos lininiais marškinėliais, tačiau buvo basas. Namuose peiliai buvo laikomi spintelėje ant durelių prilipdyti prie magneto, su tuo peiliu, kuris gulėjo vonioje, tą vakarą pjaustė užkandą, todėl jis galėjo būti neprilipdytas prie spintelės durelių. Pati peilių netikrino, tačiau iš viso namuose buvo šeši ar septyni peiliai. Prisimena, kad buvo vienas šlapias rankšluostis tame kambaryje, kur miegojo, tačiau jai einat miegoti šio rankšluosčio jau nebuvo.

Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra davęs specialisto išvadą dėl E. Č.. Atsižvelgiant į E. Č. lavono tyrimo duomenis – įvertinant jo girtumo laipsnį (kraujyje rastos 2,92 promilės etilo alkoholio) ir kepenų būklę (nustatyta kepenų riebalinė distrofija, kuri mažina kraujo krešumą, o apsinuodijimas alkoholiu didina kraujavimo greitį), t.y, atsižvelgiant į šias dvi nepalankias kraujavimo greičiui ir trukmei aplinkybes, ir buvo duota išvada, kad nuo šio sužalojimo padarymo iki sąmonės netekimo praėjo keletas minučių, o nuo sužalojimo padarymo iki žmogaus mirties bendras laikas yra 5-6 minutės. Dėl nustatytos kepenų riebalinės distrofijos žmogaus kraujas nekreša, kraujuoja ilgai. Neigiamos įtakos turėjo ir nustatytas girtumas. Žmogaus mirčiai taip pat turi reikšmės ir tai, ar buvo bandyta suteikti kokią nors medicininę pagalbą. Jei žmogus būtų blaivus ir sveikas, su sveikomis kepenimis, galbūt nagrinėjama situacija būtų vysčiusis kitaip, kadangi galbūt pats žmogus būtų bandęs stabdyti kraujavimą, gal kraujas būtų greitai užkrešėjęs ir smegenims pakakę deguonies. Blaivumas padidina galimybę išgelbėti gyvybę, nes kraujavimas būtų lėtesnis ir kraujas greičiau krešėtų. Labai retas atvejis, kada sužalojimas į blauzdą sukeltų mirtį. Teikiant išvadą buvo kilę labai daug abejonių ir klausimų dėl mirties priežasties. Neturėjo vaizdinės medžiagos apie įvykio vietą, nežinojo, kiek yra išbėgę kraujo, ar gausiai pribėgę, ar kraujas išbėgęs fontanu. Neturėjo jokios bylos medžiagos. Savo praktikoje per 33 metus neturėjo tokių atvejų, kad sužalojimas į blauzdą būtų sukėlęs žmogui mirtį. Medicinoje tokie atvejai vadinami kazuistika. Tačiau teko tirti tokių atvejų, kad mirtį sukeltų sužalojimai į šlaunį, tačiau blauzdoje esanti arterija yra žymiai plonesnė, nei šlaunyje. Be dviejų faktorių – neblaivumo ir kepenų riebalinės distrofijos, žmogus mažiau kraujuotų, gal smegenims būtų pakakę deguonies ir žmogus išliktų gyvas, pastarieji faktoriai neabejotinai pagreitino mirtį. Mano, jog žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, negalėjo suvokti, kad toks sužalojimas į blauzdą gali sukelti mirtį. Jei šiuo atveju žmogus būtų likęs gyvas, jam būtų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju buvo sužalota blauzdos arterija, kurios sužalojimas sukelia realų pavojų žmogaus gyvybei.

Peržiūrėjęs fotonuotraukas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, parodė, jog pagrindinės dėmės masyvumas (kuri matosi 32 fotonuotraukoje prie sofos) yra gana didelis. Dėmė, matoma 35 nuotraukoje prie sofos, rodo, kad kraujavimas buvo intensyvus. 36 nuotraukoje matyti po sofa yra storesnė dėmė. Vonioje po lavonu, po koja matosi didelė dėmė. 14 ir 15 fotografijoje matyti, kad ir koridoriuje pakankamai masyvios kraujo dėmės, jos yra storos. Vonioje iš abiejų pusių mirusiojo matosi kraujo dėmės, netgi kraujas atitekėjęs po juosmeniu, po ranka. Nuotraukose užfiksuotas kraujo masyvių dėmių buvimas kambaryje, koridoriuje ir po mirusiuoju tik patvirtina mirties priežastį. Mirusiajam padarytos žaizdos gilumas ir kanalo ilgis reiškia, kad septynis centimetrus geležtė paniro į audinius. Sužalojimas buvo padarytas vidutine jėga, ypatingų pastangų nereikėjo. Žaizdos kanalas, rodo kad durta ne tiesiogiai, o iš dešinės į kairę ir iš apačios į viršų. Toks mechanizmas, kurį nurodė kaltinamasis, kad jis buvo pasilenkęs ir dūrė, yra įmanomas.

Pagal nuotraukose matytas kraujo dėmes, laikas nuo sužalojimo ir iki mirties telpa į kelių minučių laiką. Tas nuėjimas iš kambario iki vonios užėmė laiko, nes kambaryje taip pat kraujuota, bet galutinai nukraujuota buvo vonioje. Bendras laikas nuo sužalojimo iki mirties nesikeičia. Vonioje mirusysis dar galėjo būti gyvas, o nuo dūrio iki atsidūrimo vonioje galėjo praeiti dvi - trys minutės. Mirusysis krisdamas ar griūdamas galėjo patirti dešinio riešo išorinio paviršiaus ir kairio žąsto priekinio paviršiaus sužalojimus.

Iš 2012-08-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis G. M. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, jog 2012-08-13 nakties metu girtavo su draugu N. B., L. ir jos sugyventiniu E. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Taip pat parodė, jog begeriant L. paklausė E., ar gali eiti miegoti su juo, tačiau E. nereagavo, dėl ko jis su L. nuėjo į buto šiaurės pusėje esančio kambario lovą, į kurią abu atsigulė su drabužiais. Taip pat įtariamasis parodė, kad vėliau prie jų atėjo E. ir pradėjo kažką sakyti, dėl ko jie abu atsikėlė ir nuėjo į antrą kambarį toliau į šiaurės pusę. Antrame kambaryje, įtariamasis parodė minkštą kampą pagal šiaurinę sieną, kur tuo metu gulėjo ir miegojo N. B., ir kurio kitame gale jis taip pat atsigulė. Taip pat parodė, jog L. atsigulė ant lovos prie lango, už kampo, o tuomet E. atlėkė ir į tą kambarį. Įtariamasis parodė, kad po to jis su L. nuėjo į pirmąjį kambarį ir gulėjo lovoje abu be kelnių, kai į kambarį atbėgo E. su virtuviniu peiliu rankoje. Jis parodė, kad E. lakstė po kambarius ir virtuvę, po visą butą su peiliu rankoje, o jis prašė E. peilį padėti, tačiau E. peilio nepadėjo. Įtariamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė koridoriuje, prie vakarinės sienos, esančias lentynas ir kabyklą, uždengtus su medžiagine užuolaida, kur E. kažko ieškojo ant viršutinių lentynų, esančiose dėžutėse, tačiau nieko nepasiėmė, o L. jam pasakė, kad E. gali ją nušauti, todėl jis taip pat apieškojo dėžutes ieškodamas šaunamo ginklo, kad E. negalėtų juo pasinaudoti, tačiau nieko nerado. Taip pat įtariamasis parodė vietą virtuvėje prie lango, kur E. atsisėdo dešinėje rankoje laikydamas peilį. Jis taip pat parodė, kad nuo spintelės prie pietinės sienos jis paėmė keptuvę ir ja trenkė į palangę norėdamas, kad E. išmestų peilį, ir galbūt pataikė sėdinčiam E. per galvą. Įtariamasis parodė, kad keptuvė nuslydo galvos paviršiumi ir trenkėsi į palangę, o jos nuskilusi rankenos dalis nukrito ant grindų, o E. vėl lakstė po kambarius su peiliu, dėl ko jis kažkur iš virtuvės spintelės ar nuo spintelės paėmė nedidelį peilį medine rankena. Įtariamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ten buvusį peilį apie 15 cm ilgio ir nurodė, kad tas peilis buvo panašaus dydžio į tą, kurį jis paėmė įvykio metu ir su kuriuo įvykio metu nuėjo į antrą kambarį, kur E. stovėjo kambaryje priekiu į pietų pusę, tai yra į įėjimo į kambarį pusę, prie kampo, arčiau vakarinės sienos ir lyg tai kažkaip griuvo į jo pusę, o jis tada pasilenkė ir dūrė laikydamas peilį kairėje rankoje E. iš priekio į kairę ar dešinę koją. Taip pat įtariamasis parodė, jog E. labai smarkiai iš kojos bėgo kraujas ir šis lakstė po butą, bėgo koridoriumi ir paskui jį visur buvo pilna kraujo, todėl jis išsigandęs ir nešinas peiliu, su N. iš buto pabėgo. Jis taip pat parodė lentyną, esančią prie vakarinės sienos, uždengtą užuolaida, kur yra taburetė ant kurios padėtas stacionarus telefono aparatas, kuriuo E. prieš tai, kai jis lakstė su peiliu, norėjo paskambinti mamai, kuri gal būtų iškvietusi policiją. Taip pat įtariamasis parodė, jog šio stacionaraus telefono laidus nutraukė vykstant konfliktui, dar prieš sužeidžiant E., kadangi atvažiavusi policija galėjo jį išvežti atlikti arešto bausmės. Taip pat įtariamasis parodė, kad išėję iš namo, jis ir N. ėjo į šiaurės pusę link Margių g. nuo Beržų g. pusės, kur tarp nuosavų namų išmetė peilį (2 t., 47-49 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Namo trečiame aukšte nuo laiptinės aikštelės link buto Nr. (duomenys neskelbtini) veda kruvinų avalynės pėdsakų fragmentų tekelis, iš kurių vienas pėdsako fragmentas Nr. 1 tinkamas avalynės identifikavimui ir nukopijuotas ant plokštelės. Bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, koridoriuje rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 avalynės pėdsako fragmentas; vonioje, prie gulinčio E. Č. lavono rastas ir paimtas peilis, juoda rankena. Nuo kurio paimti kvapų pavyzdžiai. Virtuvėje rasta ir paimta keptuvė su įlenktu korpusus ir nusikilusia rankena (1 t., 7-11; 25; 86 b.l.).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados 2012-09-11 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog du avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, Nr. 2, rasti 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra tinkami avalynės identifikavimui ir yra palikti G. M. dešinės kojos sportinių batelių (1 t., 16-22 b.l.).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012-10-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog kvapo pėdsake, paimtame 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nuo peilio plastmasinės rankenos nerasta įtariamojo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kvapo (1 t. 31-33 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog tikėtina, kad tirta E. Č. dešinės blauzdos durtinė – pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (1 t. 40-45 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog E. Č. mirė nuo durtinės-pjautinės aklos dešinės blauzdos žaizdos su blauzdos arterijos sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. E. Č. mirė maždaug 1,5 paros laiko iki lavono tyrimo 2012-08-14 13.30 val. tai nurodo gerai išreikštas lavoninis raumenų sustingimas, III-čia lavondėmių stadija. Durtinė-pjautinė dešinės blauzdos žaizda su blauzdos arterijos sužalojimu padaryta vieno smūgio duriančiai-pjaunančio įrankio pasekoje, galimai aplinkybėse nurodyti laiku, t. y. 2012-08-13. Tikėtina, kad dešinės blauzdos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Poodinės kraujosruvos dešiniame rieše ir kairiame žaste padarytos kieto buko daikto poveikyje, dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Visi sužalojimai E. Č. padaryti vienu metu, galimai 2012-08-13. Po padarytų sužalojimų E. Č. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, tol, kol dėl nukraujavimo iš blauzdos arterijos neteko sąmonės ir mirė. Šis laiko tarpas galėjo būti iki keleto minučių. E. Č. lavono kraujyje rasta 2,92 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t. 51-52 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus paimti E. Č. lavono drabužiai: trumpomis rankovėmis marškinėliai, kelnės-bridžai ir trumpikės, E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžiai, durtinė žaizda iš dešinės blauzdos (1 t., 57 b.l.).

Iš 2012-12-12 drabužių apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta, jog ant drabužių daugelyje vietų matyti dėmės panašios į kraują (1 t., 58, 86 b.l.).

Iš 2012-08-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. S. savo iniciatyva pateikė 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 1571, kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 79 b.l.).

Iš 2012-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog VŠĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties administratorė – personalo vadybininkė E. A. savo iniciatyva pateikė 2012-08-13 garso įrašą CD laikmenoje, kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 85, 86 b.l.).

Iš 2012-11-05 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas VŠĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašas iš CD laikmenos (1 t., 87-88 b.l.)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paimtas garso įrašas, kuriame yra įrašytas moters greitosios medicinos pagalbos iškvietimas iš Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. Ž. (1 t., 85, 86, 87-88 b.l.).

Iš 2013-01-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2013-01-07 mobiliojo telefono apžiūros protokolo matyti, kad G. I. pateikė mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. 3(duomenys neskelbtini) (1 t., 146-147, 148, 86 b.l.).

Iš 2012-10-04 akistatos protokolo tarp L. Ž. ir G. M. matyti, kad kiekvienas tvirtino savo parodymus (1 t., 180-182 b.l.).

Iš 2012-08-13 asmens kartos protokolo matyti, kad pas L. Ž. rastas ir paimtas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo grąžintas pagal pakvitavimą L. Ž. (1 t., 186, 187 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog 2012-08-13 19.27 val. G. M. nustatytas 2,15 promilių girtumas (2 t., 36 b.l.).

Iš 2012-12-12 drabužių ir avalynės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti G. M. drabužiai ir avalynė, o ant avalynės rasta dėmių, panašių į kraują (3 t., 27 b.l.).

G. M. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., t.y. kad jis, 2012-08-13, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, dūrė vieną kartą peiliu E. Č. į dešinės kojos blauzdą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę aklą dešinės blauzdos žaizdą su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, tai yra tyčia nužudė E. Č..

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Atsakomybė už asmens gyvybės atėmimą gali kilti tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių – mirties yra priežastinis ryšys ir kai išsivystantys padariniai yra dėsningi bei iš anksto numatomi. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, kad jis savo veika kėsinasi į kito asmens gyvybę, numatant, kad jis gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norint ją atimti, arba, nors ir nenorint atimti gyvybę, bet sąmoningai leidžiant atsirasti tokiems padariniams. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad G. M. vieną kartą dūrė peiliu E. Č. į dešinės kojos blauzdą, o iš specialisto išvados matyti, kad E. Č. mirė nuo durtinės pjautinės aklos dešinės blauzdos žaizdos su blauzdos arteriniu sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados dėl kaltinamojo G. M. kaltės tyčia nužudžius E. Č..

Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar tinkamai ir laiku buvo suteikta pagalba, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymais nepripažįsta objektyvaus pakaltinamumo, t.y. atsakomybės už padarytą žalą be kaltės ir bet kokiu atveju asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn be kaltės, neatsižvelgiant į psichologinius aspektus, kadangi BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė už BK 129 straipsnyje numatytą nusikaltimą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgus į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: gyvybės atėmimo būdą, sužalojimų kiekį ir pobūdį, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat – prieš jį ir po nusikaltimo padarymo, kitas aplinkybes.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Kaltinime G. M. nėra nurodoma kokia tyčios rūšimi šis veikė – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau byloje visiškai nėra jokių duomenų, jog G. M. būtų veikęs tiesiogine tyčia. Tiek padaryto sužalojimo pobūdis, tiek sužalojimo lokalizacija bei kitos aplinkybės neabejotinai paneigia tiesioginės tyčios buvimą. Netiesiogine tyčia nužudymas yra padarytas tada, kai nustatoma, kad kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti jo gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamasis G. M. norėjo, kad kiltų BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ar nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t.y. G. M. veikoje nėra tyčios.

Byloje nustatyta, kad G. M. peiliu tyčia dūrė E. Č. ne į gyvybiškai svarbų organą, nors turėjo realią galimybę tai padaryti, o į blauzdą, kuri, teismo vertinimu, ne medicinos specialisto negali būti laikoma gyvybiškai svarbia ar pavojinga sritimi. Kad normalus žmogus negali numatyti, jog toks sužalojimas gali sukelti mirtį, paaiškino ir medicinos ekspertas. Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tiek duodamas parodymus įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino įvykio aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją, t.y. kad nenorėjo nužudyti E. Č., siekė tik jį sustabdyti šiam lakstant su peiliu. E. Č. dūrė į koją dėl patirto susijaudinimo, tačiau pamatęs, kad stipriai bėga kraujas, išsigando ir kartu su N. B. pabėgo. Teisme, išnaudojus visas galimybes, liudytojo N. B. apklausti nepavyko, kadangi šio liudytojo buvimo vieta nežinoma, yra paskelbta jo paieška. Tam, kad patikrinti byloje esančius įrodymus, buvo perskaityti liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, iš kurių matyti, kad N. B. taip pat nurodė, jog įvykio metu E. Č. turėjo rankoje virtuvinį peilį ir, liepdamas išeiti, grasino „pabesti“, dėl ko G. M. iš kažkur pasiėmęs peilį dūrė juo E. Č. į dešinę blauzdą, po ko pradėjo stipriai bėgti kraujas (1 t., 98-101 b. l.). Be to, kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, jog E. Č. mirė nuo vienos durtinės – pjautinės aklos dešinės blauzdos žaizdos su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Teismo posėdyje apklaustas medicinos ekspertas parodė, kad duodant išvadą dėl E. Č. mirties priežasties buvo daug abejonių ar mirtis galėjo kilti nuo padaryto sužalojimo. Įtakos ūmiam kraujavimui turėjo nukentėjusiojo asmens sunkus girtumas (2,92 promilės) bei kepenų būklė – riebalinė distrofija. Šie du faktoriai turėjo įtakos mirčiai, kadangi tiek nustatyta kepenų liga, tiek girtumas mažina kraujo krešumą. O greičiau krešant kraujui yra tikimybė, jog mirties galėjo būti išvengta. Kaip jau minėta, eksperto nuomone normalus žmogus negali numatyti, kad toks blauzdos sužalojimas, koks buvo padarytas E. Č., gali sukelti mirtį. Tokie atvejai, kad blauzdos sužalojimas sukeltų mirtį, yra labai reti ir medicinoje vadinama kazuistika. Eksperto praktikoje per 33 metus nėra buvę analogiškų atvejų, kad blauzdos sužalojimas būtų sukėlęs mirtį. Yra atvejų, kad mirtį sukelia šlaunies arterijos sužalojimai, tačiau blauzdos arterija yra žymiai plonesnė už šlaunies arteriją ir sukelia visai kitokias pasekmes. Jei E. Č. būtų likęs gyvas, padarytas sužalojimas būtų vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi toks sužalojimas sukelia realų pavojų gyvybei.

Tokiu būdu, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma nepaneigia G. M. parodymų, jog jis nesiekė ir nenorėjo nužudyti E. Č.. Atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti G. M. parodymais dėl jo ketinimų bei tyčios. G. M. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai. Nežymius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų nesutapimus teismas vertina kaip galimą kaltinamojo girtumo įvykio metu bei praėjusį gana ilgą laiko tarpo rezultatą. Tačiau šie smulkūs nesutapimai visiškai nepaneigia parodymų apie esmines byloje nustatytas aplinkybes.

Pagal eksperto paaiškinimus, kaltinamojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja sužalojimo pobūdžiui. Pats sužalojimas, pagal eksperto parodymus, padarytas vidutine jėga, nededant kažkokių ypatingų pastangų. Tačiau iš kaltinamojo G. M. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, matyti, kad kaltinamasis vis tik turėjo tikslą padaryti E. Č. sveikatos sutrikdymą. Kadangi jis peiliu tyčia dūrė E. Č. į blauzdą, kaip pats parodė – siekdamas šį asmenį sustabdyti ar gindamasis, daroma išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, tokiems, kaip nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai, numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip sveikatos sutrikdymas ar nužudymas. Tačiau, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo aplinkybes, kiekį, lokalizaciją, pobūdį, smūgio jėgą bei kt., G. M. tyčia apsiribojo ir buvo neapibrėžta tik sveikatos sutrikdymo masto apimtyje. Tiesioginė tyčia pasireiškė turėjimu tikslą sutrikdyti sveikatą, o neapibrėžtumas – dėl sveikatos sutrikdymo masto. T.y., G. M., sąmoningai durdamas vieną kartą peiliu į, teismo nuomone, gyvybiškai nepavojingą sritį – blauzdą, numatė bendrą galimybę, jog E. Č. bus padarytas sveikatos sutrikdymas, nedetalizuojant jo masto (nežymus, nesunkus ar sunkus), tačiau nenumatė ir negalėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų kils tokie padariniai, kaip mirtis. Todėl G. M. yra kaltas ir gali atsakyti tik dėl tyčia padaryto sveikatos sutrikdymo. Kadangi, pagal eksperto paaiškinimus, E. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o G. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia tik sveikatos sutrikdymo apimtyje, G. M. veika turi būti kvalifikuojama pagal jo tyčios apimtyje atsiradusius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau minėta aukščiau, G. M. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį, kaip tyčinis nužudymas, kadangi kaltinamojo veikoje nėra tyčios, o taip pat kaltinamojo veika negali būti kvalifikuojama ir kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnį. Pagal BK 132 straipsnį atsako tik tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti arba nusikalstamam nerūpestingumui, kai kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Byloje nustatyta, kad G. M., specialiai pasilenkdamas dūrė į blauzdą, o ne tiesiog stovėdamas, kas konkrečioje situacijoje būtų buvę paprasčiau – į kitas kūno vietas (pilvą, kaklą, šoną ar kitą gyvybiškai svarbią sritį), tuo siekdamas išvengti sunkesnių sveikatos sutrikdymo padarinių. Pats kaltinamojo veikos pobūdis rodo, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama mirties, o kaip tik atvirkščiai – imamasi priemonių jos išvengti, apsiribojant tik sveikatos sutrikdymu. Teismas visiškai pritaria eksperto išsakytai nuomonei ir yra įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju, vidutinis, medicininio išsilavinimo neturintis žmogus, o taip pat ir individualiai vertinant – kaltinamasis G. M., negalėjo ir neturėjo numatyti, kad toks sužalojimas gali sukelti mirtį. Tokiu būdu, jei asmuo negali numatyti savo daromos veikos padarinių, o šiuo konkrečiu atveju – mirties, nėra jokio pagrindo teigti, jog jis veikė ne tik kad netiesiogine tyčia, tačiau ir neatsargiai. Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties (šiuo atveju – sąmoningai durdamas į gyvybiškai nepavojingą sritį), tačiau mirtis įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, be kaltės, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu) ir asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Šiuo konkrečiu atveju, pagal eksperto paaiškinimus, be padaryto sužalojimo, mirčiai įtakos turėjo dar du faktoriai – E. Č. kepenų liga, dėl ko mažėja kraujo krešumas ir ko nežinojo bei negalėjo žinoti G. M., bei sunkus girtumas. Šie faktoriai pagreitino mirtį ir yra tikimybė, kad jiems nesant E. Č. galėjo likti gyvas, nes krešant kraujui kraujavimas būtų mažesnis ir smegenims būtų užtekę deguonies. Todėl yra pagrįsta abejonė, kuri turėtų būti vertinama kaltinamojo naudai, kad mirtis vien tik dėl padaryto sužalojimo, be paminėtų dviejų faktorių, nebūtų buvusi dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog E. Č. lygtai pasviro ar, kaip jam pasirodė – griuvo į jo pusę, tuomet jis pasilenkęs dūrė E. Č. į blauzdą. Teisme kaltinamasis tvirtino, jog ji E. Č. dūrė peiliu dėl to, kad pamatė prieš savo krūtinę peilį ir dūrė į blauzdą gindamasis. Tokiu būdu teisme kaltinamasis iš esmės parodė, kad, jo manymu, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus sprendžia, jog G. M. sužalojimą E. Č. padarė nesant būtinosios ginties situacijai. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus, o ne asmens įsivaizduojamas ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Tačiau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad E. Č. negalėjo būti vertinami, kaip realus kėsinimasis. Pagal kaltinamojo parodymus, E. Č. dar dienos metu prieš nagrinėjamą įvykį bėgiojo po butą su peiliu, buvo neramus ir G. M., norėdamas kaltinamąjį nuraminti ar išmušti peilį, trenkė keptuve į virtuvės palangę, galimai kliudydamas ir E. Č. galvą bei nuskeldamas keptuvės rankeną. Vėliau E. Č. miegojo kitame kambaryje su L. Ž., o kaltinamasis su N. B. – kitame kambaryje. Tai rodo, kad dėl E. Č. veiksmų nejautė pavojaus nei G. M., nei N. B.. Naktį E. Č. atėjo į kambarį, kuriame jis miegojo su N. B. ir pradėjo juos vyti laukan bei gąsdinti, tačiau jokių konkrečių veiksmų neatliko. Tada G. M. nuėjo į tualetą ar virtuvę, tiksliai nepamena dėl ko ir iš ten išgirdo, kad tarp E. Č. bei N. B. kilo didelis konfliktas. Tada pasiėmė iš virtuvės peilį ir grįžo į kambarį kur po to ir dūrė E. Č. į blauzdą. Tokiu būdu, G. M., pasiimdamas peilį ir jį naudodamas ginče su E. Č., pats sukėlė grėsmingą situaciją ir nėra jokio pagrindo teigti, jog veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Tuo labiau, kad iš N. B. parodymų, kurie buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, matyti, kad ginčas su E. Č. buvo kilęs ne tarp jo o tarp G. M..

Tačiau teismas pripažįsta kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos šiai veikai turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį. Spręsdamas klausimą dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad tokia aplinkybė yra. G. M. nuosekliai parodė, kad E. Č. tiek dieną, tiek vakare, betarpiškai prieš nagrinėjamą įvykį, vaikščiojo su peiliu, varydamas juos iš buto ir grasindamas. G. M. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės bei specialisto išvados. Apžiūrint įvykio vietą, buvo rasta ir paimta keptuvė įlenktu korpusu ir nuskilusia rankena bei prie E. Č. lavono rastas ir peilis (1 t., 7-11 b.l.). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo minėto peilio, G. M. kvapo nerasta. Šios aplinkybės patvirtina G. M. parodymus, kad E. Č. turėjo peilį bei kitas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, tuo labiau, kad peilis rastas prie lavono, o pagal eksperto paaiškinimus, nuo padaryto sužalojimo iki mirties praėjo labai trumpas laiko tarpas, galimai 5-6 minutės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta dėl susiklosčiusių darbo santykių. 2012 m. rugsėjo 25 d. trims suimtiesiems 9 ar 8 kameroje suteikta medicininė pagalba. Po to vakare trys asmenys kameroje susipjaustė rankas. Jie visi po vieną buvo išvedami iš kameros ir jiems visiems buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. G. M., išvedus iš kameros, buvo jam suteikta medicininė pagalbą ir vedant į 6 kamerą, G. M. pasakė, kad jis bus subadytas adatomis ir užkrėstas ŽIV, nes su juo sėdėjo du asmenys užkrėsti šiuo virusu. Nežino, kodėl G. M. taip pasakė, tačiau mano, jog dėl to, kad duodama mažai psichotropinių vaistų. Šį grasinimą suprato kaip realią grėsmę, nors jokio konflikto prieš tai su G. M. nebuvo. Išsakytą grasinimą taip pat girdėjo pamainos pareigūnai K. V. ir S. P.. Mano, jog G. M. grasinimą galėjo įvykdyti, nes areštinėje daug kartų yra pjaustęsis. Areštinėje dirba 4 metai ir žino G. M., kuris keldavo sąlygas, nurodydamas, jog nevykdant reikalavimų susipjaustys venas, ką ir padarydavo. Tiksliai nežino, bet mano, jog pats G. M. ŽIV neserga, tačiau juo serga kiti areštinėje buvę asmenys. Prašo priteisti 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė stresą, ilgai kankino nemiga, o taip pat buvo išvažiavęs į sanatoriją, lankėsi pas psichologę, kuri dirba vyriausiajame policijos komisariate.

Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamąjį žino dėl susiklosčiusių darbinių santykių, nes šis asmuo dažnai būna areštinėje. 2012 m. rugsėjo 25 d. vakarinio patikrinimo metu apie 19.00 val. kameroje, kurioje buvo G. M. ir dar trys nuteistieji, jie pasakė, kad nerimas juos slegia, kad reikia medikų pagalbos. Pasakė, kad yra palikta vaistų ir jie bus paduoti, o vėliau iškvies pagalbą. Neprisimena, ar G. M., ar V. A. prašė pagalbos. Po 21.00 val. buvo iškviesta greitoji pagalba ir G. M. su V. A. buvo nuvesti pas gydytojus. Vėliau jie buvo grąžinti į kamerą. G. M. buvo nepatenkintas, kad greitoji jam ne tokius vaistus davė. Po kelių minučių išgirdo kameroje triukšmą ir beldimą. Matė, kad trys nuteistieji persipjovė rankų dilbius. Greitoji medicinos pagalba dar nebuvo išvažiavusi, dėl ko buvo pakviesta medikė ir po vieną išvedus iš kameros ten buvusius asmenis, jiems buvo suteikta pirmoji pagalba. Patalpinant G. M. į 6 kamerą, šis pradėjo A. Z. priešgyniauti, reiškė priekaištus dėl vaistų, dėl medicinos pagalbos. Kameros durys, prie kurių jis stovėjo su K. V., buvo neuždarytos ir G. M. pasakė A. Z., kad sekantį kartą atvažiavęs iš Šiaulių, sušaudys užkrėstomis adatytėmis. Tuo metu grasinimas nenuskambėjo kaip pajuokavimas, kadangi G. M. buvo piktas, o be to asmenis, atvežtus iš Šiaulių TI, reikia patikrinti ir liesti, kas dar labiau sustiprina išsakyto grasinimo realumą. Paprastai niekas negrasina, tačiau iš bylos žinojo, kad vienas iš suimtųjų – V. A. buvo užsikrėtęs ŽIV. Žino, kad A. Z. dėl išsakyto grasinimo patyrė stresą ir suprato kaip realų, dėl ko kreipėsi pas psichologą bei važiavo į sanatoriją.

Liudytojas K. V. davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo S. P. parodymams.

Iš 2012-09-25 A. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog A. Z. pranešė apie 2012-09-25, apie 22.40 val., G. M. išsakytus grasinimus subadyti adatomis užkrėstomis ŽIV (2 t., 1 b.l.).

Iš 2012-10-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – areštinė, esanti Tulpių g. 60, Panevėžyje (2 t., 2-4 b.l.).

Iš 2012-10-02 pareiškimo matyti, kad A. Z. pateikė pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 2012-09-25 G. M. išsakyto grasinimo (2 t., 5 b.l.).

Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje laikoma, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog vykdant tiesiogines darbines funkcijas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, suimtasis G. M. žodžiais grasino pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti jį adatomis ir tokiu būdu užkrėsti ŽIV, o patį grasinimą, atsižvelgdamas į G. M. asmenybę, suprato kaip realų. Šias A. Z. nurodytas aplinkybes taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pareigūnai S. P. ir K. V., kurie įvykio metu tiesiogiai girdėjo G. M. išsakytą grasinimą ir taip pat suvokė šio grasinimo realumą, kadangi, nors pats G. M. ir neserga ŽIV, tačiau kameroje buvo su šiuo virusu sergančiais asmenimis, o be to yra daug kartų teistas, tame tarpe ir už sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, juo labiau kad pareigūnai S. P. ir K. V., tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Bylą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir vieningais nukentėjusiojo A. Z. parodymais. Taigi atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą dėl G. M. kaltės padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o kaltinamojo neprisipažinimą ir pasisakymus, kad jis nepadarė šios veikos, teismas vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis G. M. neigė tyčia norėjęs nužudyti E. Č. ir prisipažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Nors byloje nustatyta, kad G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., o ne neatsargų gyvybės atėmimą, G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe taip pripažintina tai, kad įtakos šiai veikai turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę, padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog G. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

G. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d. yra dvi atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, iš viso būdamas teistas vienuolika kartų (2 t., 62-75 b.l.), nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu, turi devyniolika galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 171-182 b.l.), gydėsi psichiatrijos ligoninėse, įrašytas į narkologinę įskaitą, tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą matyti, jog ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę G. M. skirti nėra tikslinga (2 t., 199 b. l.; 3 t., 2; 12 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., G. M. už nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Už sunkų nusikaltimą skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad yra dvi reikšmingos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, o už nesunkų nusikaltimą – artima vidurkiui, kadangi nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., G. M. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. pareiškė 9309 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos civilinius ieškinius. Iš esmės, kaltinamasis G. M. nors ir neigė tyčia norėjęs nužudyti E. Č., tačiau sutiko, kad civiliniai ieškiniai iš jo būtų priteisti, nes E. Č. mirė dėl jo veiksmų. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog E. Č. mirtį sąlygojo G. M. veiksmai, nors dėl E. Č. mirties kaltinamasis ir nėra kaltas. Pačiam kaltinamajam neginčijant nukentėjusiosios pareikštų civilinių ieškinių bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patyrė ne tik turtines išlaidas, susijusias su sūnaus E. Č. laidotuvėmis, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – iki šiol jaučia silpnumą, galvos skausmą ir svaigimą, kankina miego ir valgymo sutrikimai, dėl patirto streso sumažėjo bendravimo galimybės, tapo labai jautri bei pablogėjo sveikata (3 t., 72-73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81 b.l.), G. M. turi atlyginti atsiradusią žalą. Bylą nagrinėjanti teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios pateiktus duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą bei kasos čekį, IĮ „Runca“ sąskaitą faktūrą, sutartį-užsakymą su J. G. dėl akmens paminklo ir kitų darbų atlikimo daro išvadą, jog nukentėjusiosios A. S. pareikštas 9309 Lt dydžio ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas bei pagrįstas, dėl ko tenkintinas visiškai, iš G. M. priteisiant 9309 Lt dydžio sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai teigė, jog dėl sūnaus E. Č. mirties stipriai išgyvena, patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dėl ko ne tik atsirado įvairių valgymo ir miego sutrikimų, tačiau ir pablogėjo sveikatos būklė (3 t., 81 b.l.). Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas siekia ne tik teisingai kompensuoti pastarosios patirtą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei galimybę tą žalą atlyginti, į aplinkybes, kurioms esant ši žala atsirado, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra bedarbis, paskirtų administracinių baudų nėra numokėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai A. S. padarytą neturtinę žalą vertina 20000 Lt.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Z. taip pat pareiškė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškinį bei nurodė, jog dėl išsakyto kaltinamojo G. M. grasinimo patyrė stresą, ilgai kankino nemiga, o taip pat buvo išvažiavęs į sanatoriją ir lankėsi pas psichologus. Liudytoju apklaustas pareigūnas S. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog A. Z. dėl išsakyto grasinimo patyrė stresą ir suprato kaip realų, dėl ko kreipėsi pas psichologą bei važiavo į sanatoriją. Nagrinėjamoje byloje neginčitinai nustatyta, jog policijos komisariato areštinėje suimtasis G. M. žodžiais grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialistui A. Z., pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti A. Z. adatomis ir tokiu būdu užkrėsti ŽIV. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas siekia ne tik teisingai kompensuoti pastarojo patirtą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, yra bedarbis, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra numokėjęs, vienuolika kartų teistas, o taip pat privalės atlyginti 39309 Lt žalą nukentėjusiajai A. S.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo G. M. kaltais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą vertina 3000 Lt.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

rankų pirštų pėdsakai 7 daktiloplokštėse, cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ nuorūka, raudonos spalvos dėmės panašios į kraują pavyzdys nuo buto koridoriaus grindų; įtariamosios L. Ž. seilių DNR pavyzdžiai, 1 vokas, jos abiejų rankų nuoplovas; įtariamojo G. M. seilių DNR pavyzdžiai, abiejų rankų nuoplovos, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-25 kvitą B Nr. 045504 (1 t., 12, 13 b.l.); kvapo pėdsako pavyzdžiai nuo peilio, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2012-12-03 kvitą B Nr. 054263 (1 t., 34, 35 b. l.); E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžiai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b. l.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintini;du avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, Nr. 2, bei G. M. avalynės antspaudai, rasti 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu, saugomi byloje (1 t., 21 b. l.) paliktini saugoti prie bylos;G. M. pateikti sportiniai batai „(duomenys neskelbtini)“, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054362 (1 t., 23, 24 b.l.); įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta keptuvė ir plastmasinė dalis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-16 kvitą B Nr. 054375 (1 t., 26, 27 b.l.); E. Č. lavono drabužiai: trumpomis rankovėmis marškinėliai, kelnės-bridžai ir trumpikės, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.); G. I. pateiktas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausantis E. Č.), perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-25 kvitą B Nr. 054405 (1 t., 149, 150 b.l.); G. M. pateikti drabužiai: languoti marškiniai, džinsai, marškinėliai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-16 kvitą B Nr. 054374 (1 t., 29, 28 b.l.); įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis prie E. Č. lavono, laikomas prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant prašymų grąžinti, sunaikintini.

Nukentėjusiosios A. S. atstovė advokatė S. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 320 Lt ir prašė priteisti šią pinigų sumą iš kaltinamojo.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjau atveju antrinės teisinės pagalbos patirtos 320 Lt išlaidos yra apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl iš G. M. priteistina 320 Lt valstybės naudai.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t.y. nuo 2013 m. liepos 10 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. liepos 9 d. įskaitytinai.

G. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

9309 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus devynis litus) padarytai turtinei žalai atlyginti;20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti;

A. Z. – 3000 Lt (tris tūkstančius litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš G. M. valstybės naudai 320 Lt (tris šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai A. S. išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus rankų pirštų pėdsakus 7 daktiloplokštelėse, 1 vokas, cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ nuorūką, 1 vokas, raudonos spalvos dėmės panašios į kraują pavyzdį nuo buto koridoriaus grindų, 1 vokas; įtariamosios L. Ž. seilių DNR pavyzdžius, 1 vokas, jos abiejų rankų nuoplovas, 2 vokai; įtariamojo G. M. seilių DNR pavyzdžius, 1 vokas, jo abiejų rankų nuoplovas, 2 vokai, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-25 kvitą B Nr. 045504 (1 t., 12, 13 b.l.); kvapo pėdsako pavyzdžius nuo peilio, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2012-12-03 kvitą B Nr. 054263 (1 t., 34, 35 b. l.); E. Č. kraujo, nagų su panagių turiniu ir plaukų pavyzdžius, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti;du avalynės pėdsakus, nukopijuotus plokštelėse Nr. 1, Nr. 2 bei G. M. avalynės antspaudus, rastus 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus byloje (1 t., 21 b. l.) – palikti saugoti prie bylos;G. M. pateiktus sportinius batus „(duomenys neskelbtini)“, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054362 (1 t., 23, 24 b.l.); įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą keptuvę ir plastmasinę dalį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-16 kvitą B Nr. 054375 (1 t., 26, 27 b.l.); E. Č. lavono drabužius: marškinėlius trumpomis rankovėmis, kelnes-bridžus ir trumpikės, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-15 kvitą B Nr. 054363 (1 t., 59, 60 b.l.); G. I. pateiktą mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausantį E. Č.), perduotą saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-25 kvitą B Nr. 054405 (1 t., 149, 150 b.l.); G. M. pateiktus drabužius: languotus marškinius, džinsus, marškinėlius, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-01-16 kvitą B Nr. 054374 (1 t., 29, 28 b.l.); įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą peilį prie E. Č. lavono, laikomą prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant prašymų grąžinti, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.