Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui L. U. (L. U.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) 2022 m. sausio 28 d. nutarimą byloje Nr. J48-603/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. atliko (duomenys neskelbtini) asfaltbetonio gamyklos patikrinimą. Departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto pagrindu priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Padalinys), neturėdama teisės laikė bituminių mišinių nepavojingas atliekas, viršydama Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas) Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – Techninis reglamentas) 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, teigia, kad Nutarime nurodyto pažeidimo faktas neįrodytas. Nustatydamas pažeidimą, Departamentas rėmėsi tik Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS), tačiau neatliko kitų neginčijamų pažeidimo įrodymo veiksmų, tokių kaip atliekų laikymo vietoje kaupų aukščių, plotų skaičiavimų instrumentinėmis priemonėmis ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 101¹ punkto reikalavimus. Teigia, kad Departamentas faktinio patikrinimo metu turėjo remtis ne tik GPAIS sistemoje nurodytu atliekų kiekiu, bet ir palyginti GPAIS sistemoje nurodytus atliekų kiekius su kiekiais, esančiais tuo metu Padalinyje bei atlikti faktinius kiekio nustatymus pagal Atliekų kiekio nustatymo taisykles.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 31 d. raštu teiktus paaiškinimus, kad į informacinę sistemą GPAIS dėl žmogiškos klaidos buvo suvesti neteisingi duomenys.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Bendrovei išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Specialioje dalyje nustatytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis yra 4 015 t. Mano, kad net ir įvertinus neteisingą GPAIS informaciją, GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neviršijo bendro Taršos leidime nurodyto leidžiamo laikyti atliekų kiekio.

Be to, pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas, 2021 m. birželio 30 d. atlikęs Padalinio patikrinimą bei užfiksavęs pažeidimus, surašė Bendrovės atsakingam darbuotojui protokolą už bituminių mišinių atliekų viršijimą Padalinyje. Departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. atliko patikrinimą to paties Padalinio ir to paties Bendrovės veiklos laikotarpio patikrinimą, už kurio metu nustatytus pažeidimus jau buvo nubaustas Bendrovės darbuotojas. Todėl pareiškėja mano, kad buvo pažeistos dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 50 straipsnyje numatyta, jog ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo. Tvirtina, kad Departamentas praleido Įstatymo 50 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą ekonominei sankcijai skirti. Pažymi, kad po 2021 m. birželio 30 d. atlikto patikrinimo naujų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Atliekų tvarkymo taisyklės 101¹ punktu, kuriuo remiasi pareiškėja, papildytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-573, kuris įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo nenustatyta. Priešingai, iš byloje esančio Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinio klausimyno 42, 43 punktų skilties „Pastabos“ matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. neturint tam teisės buvo laikoma 49,71 t nepavojingų atliekų, bei nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. neturint tam teisės buvo laikoma 297,11 t nepavojingų atliekų. Šį klausimyną užpildė ir 2021 m. gruodžio 30 d. pasirašė Bendrovės darbuotojas, atsakingas už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, ir patvirtino šių duomenų teisingumą. Todėl nebuvo jokio įtarimo dėl GPAIS duomenų teisingumo ir nebuvo poreikio lyginti GPAIS nurodytus atliekų kiekius su kiekiais esančiais Padalinyje bei atlikti faktinius kiekio nustatymus.

Atsakovas Bendrovės teiginius, jog įrašai GPAIS apie sutvarkytas atliekas dėl žmogiškosios klaidos buvo įrašyti vėliau nei faktiškai įvyko sutvarkymas (susmulkinimas), laiko nepagrįstais ir vertina, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktą atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovei ekonominė sankcija paskirta už Įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už nepavojingųjų atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.

Atsakovas, remdamasis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 57.4 papunkčiu, tvirtina, kad leidimo sąlygomis laikoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos; atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas, kuriame nurodomi duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Bendrovei išduoto Taršos leidimo Techninio reglamento priedo 3.1 papunktyje nurodytas didžiausias vienu metu laikomas bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02) kiekis, t – 1200. Tvirtina, kad kiekis, viršijantis šį svorį, laikomas neturint tam teisės. Pažymi, kad šiuo atveju neturi reikšmės, jog bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų kiekis 4015 t nebuvo viršytas, nes nebuvo laikomasi Taršos leidimo Techniniame reglamente nustatytų sąlygų. Taršos leidimo Techniniame reglamente yra nurodytos sandėlyje, saugykloje ar kitoje atliekų laikymo vietoje laikomos atliekos, nurodytas atliekų laikymo vietos apibūdinimas, plotas, pavadinimai, kodai, fizinės savybės, laikymo veiklos kodas, didžiausias vienu metu laikomas kiekis tonomis. Taršos leidimo Techniniame reglamente kiekvienos atliekos didžiausias vienu metu laikomas kiekis nustatytas, atsižvelgiant į Taršos leidimo gavėjo turimas veiklos sąlygas, pajėgumus, atliekos savybes ir kitas gamtos apsaugai svarbias aplinkybes. Todėl savavališkas konkrečios atliekos Taršos leidimo Techniniame reglamente nustatyto didžiausio vienu metu laikomo atliekų kiekio viršijimas yra neleistinas.

Atsakovas nesutinka, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo) principas. Atsakovas pažymi, kad Bendrovės darbuotojas 2021 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) yra nubaustas, kaip atsakingas už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, kvalifikuotus pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį. Veikos, už kurių pažeidimą nubaustas Bendrovės darbuotojas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), padarytos laikotarpiais nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. vasario 14 d. ir nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Taip pat pažymi, kad Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunkčio pažeidimai buvo nustatyti ir 2021 m. birželio 9 d. atlikto planinio patikrinimo metu.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) administracinė atsakomybė taikyta už pažeidimus, padarytus skirtingais laikotarpiais ir konstatuotus, atlikus skirtingus planinius patikrinimus.

Be to, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, o Nutarimu ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-55-525/2020).

Atsakovas pažymi, kad Bendrovei protokolai bylose Nr. J48-603/2021 ir Nr. J48-604/2021 buvo surašyti 2021 m. gruodžio 28 d., todėl, atsakovo tvirtinimu, šešių mėnesių terminas, nustatytas Įstatymo 50 straipsnyje, nepraleistas.

Atsakovo teigimu, skiriant Bendrovei ekonominę sankciją, Departamentas vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normomis, šio įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą, paskirdamas Bendrovei minimalią baudą. Įstatymo nuostatos nesuteikia teisės Departamentui paskirti švelnesnės negu Įstatymo numatytos nuobaudos. Mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas Įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo Nutarimą panaikinti.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė patenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 28 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, priimto byloje Nr. J48 - 603/2021, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos pareigūnai, atlikę AB „Eurovia Lietuva“ priklausančios asfaltbetonio bazės ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Padalinys), planinį teminį patikrinimą, 2021 m. birželio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (18.2)-PA-3286 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 1).

Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad Padaliniui 2020 m. rugpjūčio 27 d. yra išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Padalinys yra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR kodas – (duomenys neskelbtini)). Padalinyje yra vykdoma atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaita naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS).

Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad Padalinyje nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. (nuo priimto sprendimo pakeisti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02) likutis buvo 1 376,66 t, kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1200 t. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad Padalinyje nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02) likutis buvo nuo 1 291,66 t iki 1 376,66 t, kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 t. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Be to, Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad Padalinyje nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. vasario 14 d. vienu metu buvo laikoma 1 296,16 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Techninio reglamento 3.1. papunktį yra 1 200 t. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Patikrinimo akte Nr. 1 taip pat konstatuota, kad Padalinyje nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 24 d. vienu metu buvo laikoma 1 394,86 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Techninio reglamento 3.1. papunktį yra 1 200 t. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo užpildytas Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinis klausimynas (toliau – ir Klausimynas Nr. 1), kuris yra neatsiejama Patikrinimo akto dalis.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos pareigūnai, atlikę AB „Eurovia Lietuva“ priklausančios asfaltbetonio bazės ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Padalinys), planinį teminį patikrinimą, 2021 m. gruodžio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (18.2)-PA-8074 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 2).

Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuota, kad Padalinyje nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. 2021 m. balandžio 19 d. vienu metu buvo laikoma 1 249,71 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1. papunktį yra 1 200 t, t. y. Bendrovė neturėdama teisės laikė 49,7 t nepavojingųjų atliekų, šiais veiksmais pažeisdama Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuota, kad Padalinyje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikoma 1 497,11 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1, papunktį yra 1 200 t, t. y. Bendrovė neturėdama teisės laikė 297,11 t nepavojingųjų atliekų, šiais veiksmais pažeisdama Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo užpildytas Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinis klausimynas (toliau – ir Klausimynas Nr. 2), kuris yra neatsiejama Patikrinimo akto dalis.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2021 m. gruodžio 28 d. AB „Eurovia Lietuva“ už Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J48-603/2021 (toliau – Protokolas Nr.1), kuriame nurodė, kad AB „Eurovia Lietuva“ Padalinyje nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. vienu metu laikė 1249,71 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 t, t. y. Padalinyje laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Neturėdama Leidimo Bendrovė laikė 49,71 t nepavojingųjų atliekų.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2021 m. gruodžio 28 d. AB „Eurovia Lietuva“ už Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J48-604/2021 (toliau – Protokolas Nr.2), kuriame nurodė, kad Bendrovė Padalinyje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikė 1 497,11 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1. papunktį yra 1 200 t, t. y. bendrovė Padalinyje laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1. papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Protokole Nr. 2 pažymėta, kad Bendrovė neturėdama leidimo laikė 297,11 t nepavojingųjų atliekų.

Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2022 sausio 28 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ nutarė administracinių pažeidimų bylas Nr. J48-603/2021 ir Nr. J48-604/2021 sujungti ir administracinio pažeidimo bylai suteikti Nr. J48-603/2021.

Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022 m. sausio 28 d. posėdyje, nedalyvaujant juridinio asmens atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J48- 603/2021, 2022 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą byloje Nr. J48-603/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo AB „Eurovia Lietuva“ pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje ir jai skyrė 2000 (du tūkstančiai) Eur baudą.

Dėl ginčo esmės

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija; toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės).

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 01 iki 2021 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (ginčui aktuali redakcija) fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.

Pagal Taisyklių 7 punktą įrenginiui eksploatuoti išduotame leidime gali būti viena ar kelios specialiosios dalys, atsižvelgiant į tai, kuriuos Taisyklių 1 priedo kriterijus atitinka įrenginys.

Pagal Taisyklių 55.4.4. papunktį atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra sudėtinė leidimo dalis.

Taisyklių 57.4. papunktyje nustatyta, kad leidimo sąlygomis laikoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos (57.4.1. papunktis); atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas, kuriame nurodomi duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą (57.4.2. papunktis);

Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. spalio 8 d.) nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų.

Byloje ginčo, jog Bendrovė Padalinyje veiklą vykdo pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Bendrovė pripažįsta, jog pagal Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – Taršos leidimo priedas) 3.1 papunktį didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti Padalinyje bituminių mišinių atliekų (atliekos kodas – 17 03 02) kiekis yra 1 200 tonų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad planinis teminis – atliekų kontrolės patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašu“, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. AD1-334 patvirtintu „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 metų ūkio subjektų patikrinimų planu”.

Apie šį patikrinimą Departamentas Bendrovę informavo 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. (18.2)-LD5-20574 „Pranešimas apie planinį patikrinimą“. Šiuo pranešimu Departamentas Bendrovę informavo, jog numatoma atlikti AB „Eurovia Lietuva“ asfaltbetonio gamyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), planinį teminį patikrinimą.

Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (18.2)-PA-8074; 2021 m. gruodžio 20 d. atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontroliniu klausimynu), 2021 m. gruodžio 20 d. institucijai atlikus planinį patikrinimą AB „Eurovia Lietuva“ (įmonės kodas 121949798) nustatyta, jog asfaltbetonio bazėje ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginyje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. vienu metu buvo laikoma 1 249,71 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 punktą yra 1 200 tonų, o nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikoma 1 497,11 t bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas – 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 punktą yra 1 200 t.

Patikrinimo aktu Nr. 2, Protokolo Nr. 2 duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Padalinyje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikomas didesnis nepavojingų atliekų kiekis, nei nurodytas Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 papunktyje. Šią aplinkybę Departamento pareigūnai nustatė vadovaudamiesi GPAIS duomenimis. Dėl to ginčo byloje nėra. Teismas abejoti GPAIS duomenų teisingumu neturi pagrindo.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija galiojusi patikrinimo metu) 101 punktą, visi atliekų tvarkymo dokumentai, išskyrus tuos, kurie yra GPAIS, turi būti nedelsiant pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams jiems pareikalavus.

Atliekų darytojų ir atliekų tvarkytojų susidarančių ir tvarkomų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarką, nustato Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“.

Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neatitiko faktiškai Padalinyje laikomų atliekų kiekio dėl žmogiškosios klaidos GPAIS, tačiau ši aplinkybė bylos duomenimis niekuo nėra pagrįsta. Pareiškėja nustačiusi dėl žmogiškosios klaidos GPAIS duomenų galimą neteisingumą, nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, o atliekant Bendrovės planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, pažeidimų.

Atliekų tvarkymo taisyklių 101¹ punkte įtvirtinta nuostata, kad Aplinkos apsaugos departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Jei atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS nevykdoma ar kyla pagrįstų įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz., atliekų laikymo vietoje laikomas atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodyto GPAIS), atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis. Ūkio subjektui nesutinkant su skaičiavimais, atliktais vadovaujantis minėtomis taisyklėmis ar atvejais, kai jos netaikomos, ar nesant pakankamų sąlygų ir (ar) galimybių jas taikyti (pvz., yra daug ir neaiškios formos atliekų kaupų, norint atlikti matavimus, reikia turėti aukštalipio pažymėjimą), turi būti atliekamas kontrolinis atliekų kiekio matavimas metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis, įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir Bendrovės patikrinimo metu negaliojo.

Todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog Departamentas, atlikdamas Bendrovės patikrinimą pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 101¹ punktą, yra nepagrįsta.

Įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Bendrovei ekonominė sankcija paskirta už Įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už nepavojingųjų atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė Padalinyje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. 2021 m. balandžio 19 d. vienu metu, neturint tam teisės laikė 49,7 t. nepavojingųjų atliekų, o laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu, neturint tam teisės laikė 297,11 t. nepavojingųjų atliekų ir šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą 78 straipsnio 5 dalyje.

Kaip matyti iš Nutarimo, Departamentas atsižvelgdamas į pažeidimo byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad Bendrovė iš esmės pripažino pažeidimą, Bendrovei skyrė Įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir yra teisinga. Teismas mažinti Bendrovei paskirtą baudą pagal faktines bylos aplinkybes neturi pagrindo.

Dėl senaties

Įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata; 2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai; 4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena; 5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo); 6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 8 dalį ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.

Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.

Patikrinimo akto Nr. 2 duomenimis nustatyta, kad Bendrovės veiklos teminis atliekų tvarkymo patikrinimas atliktas 2021 m. gruodžio 20 d. Protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 Bendrovei už Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuotus pažeidimus surašyti 2021 m. gruodžio 28 d., o ginčijamas Nutarimas priimtas 2022 m. sausio 28 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo protokolo surašymo Bendrovei dienos.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. 1, 2021 m. birželio 30 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo padaryti iki 2021 m. balandžio 14 d. ir šio patikrinimo metu nebuvo vertinamas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.

Todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog Bendrovei ekonominė sankcija paskirta pažeidžiant Įstatymo 50 straipsnio nuostatas yra nepagrįsta.

Dėl dvigubo baudimo

Pagal Įstatymo nuostatas atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius (Įstatymo 35 straipsnis).

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 straipsniuose.

Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas; tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn; be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-169-898/2022) nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-356-2022 Bendrovės darbuotojas G. K. buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį, 235 straipsnio 5 dalį, ANK 38 straipsnio pagrindu subendrina, galutine 1 200 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, neužtikrino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo, o būtent: AB „Eurovia Lietuva“ (įmonės kodas 121949798) asfaltbetonio bazėje ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., vienu metu buvo laikoma 1 249,71 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas 17 03 02), kai didžiausias leistinas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 tonų, tai yra Padalinyje laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį (neturint tam teisės buvo laikoma 49,71 tonų nepavojingųjų atliekų), o nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikoma 1497,11 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 tonų, tai yra Padalinyje laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą taikyti atliekų kiekį (neturint tam teisės buvo laikoma 297,11 tonų nepavojingųjų atliekų).

Pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, o pagal ANK 235 straipsnio 5 dalies dispoziciją šio pažeidimo subjektais taip pat gali būti tik fiziniai asmenys.

Administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-169-898/2022 už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų nevykdymą pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį, 235 straipsnio 5 dalį nubaustas Bendrovės atsakingas darbuotojas G. K., kuris galimai neužtikrino Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo.

Nagrinėjamu atveju Bendrovei bauda paskirta, kaip juridiniam asmeniui, kuri taip pat privalo laikytis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir yra atsakinga už šių reikalavimų nevykdymą. Taigi nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nenustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui (G. K.).

Todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog Departamentas, Nutarimu skirdamas Bendrovei baudą, pažeidė konstitucinį principą non bis in idem, yra nepagrįstas.

Departamentas, atlikdamas patikrinimą, surašydamas Bendrovei pažeidimų protokolus, nagrinėdamas pažeidimo bylą ir priimdamas skundžiamą Nutarimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi Įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.