Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-356-2022 ir administracinėn atsakomybėn patrauktam G. K. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 30 dalį, 235 straipsnio 5 dalį nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-356-2022 G. K. buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį, 235 straipsnio 5 dalį, ANK 38 straipsnio pagrindu subendrina, galutine 1 200 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, neužtikrino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo, o būtent: AB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) asfaltbetonio bazėje ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., vienu metu buvo laikoma 1 249,71 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas 17 03 02), kai didžiausias leistinas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 tonų, tai yra veiklavietė laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį (neturint tam teisės buvo laikoma 49,71 tonų nepavojingųjų atliekų), o nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. vienu metu buvo laikoma 1497,11 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas 17 03 02), kai didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti kiekis pagal Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktį yra 1 200 tonų, tai yra veiklavietė laikė aukščiau minėtas atliekas viršijant Taršos leidimo Techninio reglamento 3.1 papunktyje nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą taikyti atliekų kiekį (neturint tam teisės buvo laikoma 297,11 tonų nepavojingųjų atliekų).

2. 2022 m. sausio 24 d. institucijos nutarimą G. K. apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu G. K. skundas buvo patenkintas: Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu nutraukta. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog institucija nepagrįstai pakartotinai vertino tęstinį nusižengimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta nuobauda, dėl ko teismas nusprendė, jog institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi dėl to paties fakto G. K. yra priimtas ne teismo tvarka institucijos nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir ji jau buvo sumokėta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas A. Jakimavičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-356-2022.

3.1. Skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21138450354 administracinė atsakomybė taikyta už nusižengimus, padarytus skirtingais laikotarpiais, konstatuotus skirtingais planiniais patikrinimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad institucija antro patikrinimo metu vertino tęstinį nusižengimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta nuobauda.

3.2. Nurodoma, jog atsakomybėn traukiamas asmuo 2021 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK21138450354 buvo nubaustas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymo AB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d., pažeidimus nustačius 2021 m. birželio 9 d. planinio patikrinimo metu (2021 m. birželio 30 d. Patikrinimo aktas Nr. (18.2)-PA-3286). Tuo tarpu, 2021 m. sausio 24 d. institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 22155030087, G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį ir 235 straipsnio 5 dalį dėl nusižengimų, kurie padaryti laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.

3.3. Pažymima, jog antro patikrinimo metu (2021 m. gruodžio 27 d., patikrinimo aktas (18.2)-PA-8074) Institucija nevertino iki 2021 m. vasario 24 d. atsakomybėn traukiamo asmens padarytų nusižengimų, už kuriuos šiam asmeniui jau buvo paskirta nuobauda administraciniu nurodymu (ROIK 21138450354). Pirmojo patikrinimo metu (2021 m. birželio 30 d. Patikrinimo aktas Nr. (18.2)-PA-3286) nebuvo vertinami laikotarpiai nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., kadangi šis laikotarpis patenka į antrą metų ketvirtį, kuris nurodyto patikrinimo metu nebuvo pasibaigęs ir AB „(duomenys neskelbtini)“ ketvirtinė suvestinė į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) nebuvo pateikta. Šio laikotarpio AB „(duomenys neskelbtini)“ į GPAIS pateikti duomenys buvo pirmą kartą įvertinti tik 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu (18.2)-PA-8074.

3.4. Remiantis GPAIS AB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo 2021 m. I ketvirčio suvestinės išrašu, teigiama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ asfaltbetonio bazėje ir nepavojingų statybinių atliekų tvarkymo įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), I ketvirčio pabaigoje vienu metu buvo laikoma 957,11 tonų bituminių mišinių atliekų, nenurodytų 17 03 01 (atliekos kodas - 17 03 02), ir toks kiekis neviršijo TIPK priedo Techninio reglamento 3.1 punkte nurodytų 1 200 t.

3.5. Teigiama, jog institucija nepaskyrė G. K. nuobaudos už nusižengimus, už kuriuos nuobauda jau buvo paskirta. G. K. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 247 straipsnio 30 dalyje ir 235 straipsnio 5 dalyje, negali būti laikomi tęstiniais nusižengimais, nusižengimų, padarytų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d., kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 31 d. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 247 straipsnio 30 dalyje ir 235 straipsnio 4 dalyje, nebuvo daromi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atskirų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų administracinių nusižengimų daugeto kvalifikavimo kaip pavienio tęstinio nusižengimo.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajų ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tokiu būdu, tinkamai nenustatęs teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių, nepagrįstai sprendė klausimus dėl administracinių nusižengimų galimo tapatumo, netinkamai aiškino ir taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl administracinės atsakomybės netaikymo.

7. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

8. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

9. Nagrinėjamu aspektu sutiktina, jog dirbtinis pavienio (tęstinio ar trunkamojo) administracinio nusižengimo skaidymas į nusižengimų daugetą, inicijuojant atskirus procesus, pažeidžia dvigubo baudimo negalimumo non bis in idem principą, tačiau analizuojant teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių tapatumą, t. y. nagrinėjamu atveju nustatant tęstinei veikai – galimų atskirų administracinio nusižengimo epizodų, sudarančių vieną tęstinę veiką, būdingus požymius, pavyzdžiui, tapačius ar vienarūšius veiksmus, bendrą tyčią, aplinkybę, ar atlikti veiksmai susiję tarpusavyje ir kitų susijusių faktų visumą, visų pirma būtina tinkamai nustatyti teisiškai reikšmingus faktus.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesniame 2021 m. liepos 8 d. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. ROIK21138450354, kuris įsiteisėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, užfiksuotų aplinkybių tapatumą su nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ginčijamu institucijos 2021 m. sausio 24 d. priimtame nutarime Nr. ROIK 22155030087 nustatytomis aplinkybėmis, viena vertus konstatavo, jog institucija pakartotinai vertino tęstinį nusižengimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta nuobauda, tokiu būdu iš esmės pripažino asmeniui inkriminuojamų faktinių aplinkybių įrodytumą – naujai paaiškėjusį tęstinės veikos epizodą. Kita vertus, vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kuris iš esmės ginčijo inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pažymėjo, jog teismui nebuvo pateikti papildomi dokumentai, kurie galėtų patvirtinti inkriminuojamo nusižengimo padarymo aplinkybes, be kita ko, pabrėžė ir atlikto tyrimo neišsamumą, t. y. faktiškai pripažino neįrodytomis institucijos nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.

11. Taigi, vadovaujantis pastarosiomis teismo išvadomis, nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl galimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamų veikos požymių tapatumo – veikų tęstinumo, kadangi turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, asmeniui nepadarius inkriminuojamos veikos turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nenustačius bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas ir klausimas dėl galimo dvigubo baudimo, kadangi tęstinės veikos epizodus jungia vieninga tyčia, kuri turėjo būti nustatinėjama vadovaujantis ir objektyviais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti apeliaciniame skunde ginčijamo priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar teismo nutarime išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

12. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vienas iš esminių tinkamo aptartų įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

14. Ginčydamas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. teisme parodė, jog patikrinimo metu buvo apžiūrėta, kur laikomos atliekos, jų vieta, nustatytų viršijamų kiekių nebuvo, jokių pažeidimų neužfiksavo. Tačiau po savaitės buvo gauti dokumentai elektroniniu paštu su prašymu pasirašyti klausimyną ir patikrinimo aktą. G. K. pasirašė, tačiau nusiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog laikotarpiu, kai vyko patikrinimas, įmonėje dirbo nuosavas trupintuvas ir kasdien vyko trupinimo (smulkinimo) darbai, todėl negalėjo susidaryti atliekų viršijimai. Paaiškino, jog yra darbuotojas, kuris pildo GPAIS informacinę sistemą, kuris deklaravo duomenis savaitę ar dviem vėliau, nei faktiškai buvo padaryta, o institucija vadovavosi tik duomenimis sistemoje. Dėl to, pastarojo vertinimu, buvo padaryta apskaitos klaida, tačiau po to buvo padarytos išvados ir vėliau, nuo liepos mėnesio, nebuvo naujų pažeidimų. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas institucijos atstovas L. U. patvirtino, jog institucija patikrinimo metu į objektus nevažiuoja, tačiau paaiškino, jog reikiami duomenys yra fiksuojami GPAIS sistemoje, o asmenims yra siunčiami klausimynai.

15. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas, paneigdamas rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, iš esmės rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog atliekos buvo tvarkomos, o institucijos nutarime nurodytus pažeidimus lėmė aplinkybė, jog įrašai apie sutvarkytas atliekas buvo įrašyti vėliau nei faktiškai įvyko atliekų sutvarkymas (susmulkinimas) dėl žmogiškosios klaidos perduodant informaciją atsakingam asmeniui už duomenų suvedimą į GPAIS. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant bendrovės planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų tvarkymo ataskaitų pateikimo nustatytų termino pažeidimų. Pastebėtina ir tai, jog G. K. savo versiją grindžia išskirtinai nenustatytų darbuotojų kalte šiems netinkamai vedant tvarkomų atliekų apskaitą, kurią, pastarojo teigimu, pakeitus, pažeidimų nebuvo nustatoma, tačiau iš byloje esančių 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. (18.2)-PA-8074, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, be kita ko, ir institucijos atstovo paaiškinimų, matyti tai, jog nustatytiems pažeidimams nebūdingas sistemingumas, klaidingai vedant apskaitą: pavyzdžiui, tarpiniu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, nors, pastarojo teigimu, apskaitos vedimo tvarka buvo pakeista tik po 2021 m. birželio mėn. atlikto patikrinimo. Svarbu ir tai, jog planinis patikrinimas buvo vykdomas 2021 m. gruodžio 20 d., kurio metu buvo tikrinami ankstesni laikotarpiai nuo 2021 m. balandžio mėn., dėl ko reikalavimas vertinti veiklavietėje esantį faktinį atliekų kiekį iš esmės eliminuotų galimybę nustatyti ankstesnius pažeidimus, nepaisant GPAIS duomenimis nustatytų pažeidimų fakto.

16. Taigi, sugretinus administracinėn atsakomybėn patrauko asmens iškeltą versiją su byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad ją paneigia byloje objektyviais duomenimis nustatytos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismas, išvadas grįsdamas išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nesiėmė visų būtinų procesinių veiksmų bylai reikšmingos aplinkybėms nustatyti, tokiu būdu išvadas grindė prielaida. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn iškelta versija nebuvo tiriama nei institucijai atliekant tyrimą, nors ANK 625 straipsnis nagrinėjamu atveju numatė tokią galimybę, nei pirmosios instancijos teisme, siekiant identifikuoti nurodomus už apskaitą atsakingus asmenis, nustatyti, kokia tvarka buvo vedama apskaita, nebuvo išreikalauti GPAIS duomenys.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nei administracinį nusižengimą tirianti institucija, nei pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesistengė pašalinti byloje kylančių abejonių, nepagrįstai apsiribojo tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos atstovo parodymais, tokiu būdu nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie nagrinėjamoje byloje gali būti pašalinti ANK numatytais procesiniais veiksmais. Pabrėžtina, jog teismo išvados turi būti grindžiamos tik objektyvių ir jokių abejonių nekeliančių įrodymų pagrindu, o ne vadovaujamasi prielaidomis, dėl ko, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo vertinti galimo non bis in idem principo pažeidimo, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimas naikintas ir priimtinas naujas sprendimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju būtina visų pirma identifikuoti administracinėn traukiamo asmens nurodomus asmenis, atsakingus už tvarkomų atliekų apskaitos vedimą, su kuriais būtina atlikti papildomus procesinius veiksmus, gautus duomenis sugretinti su byloje esančia informacija, teismas grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18. Apygardos teismas nevertina apeliaciniame skunde ginčijamų teismo išvadų dėl veikos tęstinumo, kadangi šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant bylą iš naujo, atlikus papildomus būtinus procesinius veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-356-2022 panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.