Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, turinčios vidurinį išsilavinimą, susituokusios, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. padarė smulkų svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu šiomis aplinkybėmis: 2016 m. birželio 3 d. N. S. dėl apgaulės (kito asmens suklaidintas) pervedė į K. J. banko sąskaitą avansą 100 Eur už perkamą automobilį, tačiau nei automobilio, nei pinigų neatgavo, o K. J. 2016 m. birželio 3 d. 12.26 val. Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate su jai priklausančia banko mokėjimo kortele iš savo sąskaitos išgrynino minėtus 100 Eur ir pinigus perdavė kitiems asmenims, tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas).

Be to, K. J. sukčiavimo būdu pagrobė D. V. turtą – 100 Eur, o būtent: 2016 m. birželio 6 d. apie 18 val. D. V. dėl apgaulės (kito asmens suklaidinta) pervedė į K. J. banko sąskaitą avansą 100 Eur už perkamą automobilį, tačiau nei automobilio, nei pinigų neatgavo, o K. J. 2016 m. birželio 6 d. 21.17 val. Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate su jai priklausančia banko mokėjimo kortele iš savo sąskaitos išgrynino minėtus 100 Eur ir perdavė pinigus kitiems asmenims, tokiais veiksmais K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Be to, K. J. sukčiavimo būdu pagrobė K. B. turtą – 100 Eur, o būtent: 2016 m. birželio 10 d. apie 13 val. K. B. dėl apgaulės (kito asmens suklaidinta) pervedė į K. J. banko sąskaitą avansą 100 Eur už perkamą automobilį, tačiau nei automobilio, nei pinigų neatgavo, o K. J. 2016 m. birželio 10 d. 17.58 val. Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate su jai priklausančia banko mokėjimo kortele iš savo sąskaitos išgrynino minėtus pinigus ir perdavė juos kitiems asmenims, tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Be to, K. J. sukčiavimo būdu pagrobė J. B. turtą – 50 Eur šiomis aplinkybėmis: 2016 m. birželio 10 d. apie 15 val. J. B. dėl apgaulės (kito asmens suklaidinta) pervedė į K. J. banko sąskaitą avansą 50 Eur už perkamą kompiuterį „Playstation 4500GB“, tačiau nei kompiuterio, nei pinigų neatgavo, o K. J. 2016 m. birželio 10 d. apie 17.58 val. Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate su jai priklausančia banko mokėjimo kortele iš savo sąskaitos išgrynino 50 Eur ir perdavė šiuos pinigus kitiems asmenims, tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

K. J. nepripažino kaltės dėl jai inkriminuotų pažeidimų. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėn. Facebook socialiniame tinkle ji rado skelbimą, kad ieškomas žmogus, už atlygį suteiksiantis teisę naudotis jo elektronine bankininkyste ir banko sąskaita. K. J. susisiekė su šio skelbimo autoriumi, kuris prisistatė M. L., ir susitarė, kad leis jam mėnesį laiko naudotis savo sąskaita banke „Swedbank“, taip pat perduos jam savo elektroninės bankininkystės duomenis, kurių bankas reikalaus. Už šią paslaugą M. L. prisistatęs vyras pažadėjo sumokėti 20 Eur už dieną. Ji teiravosi, kokia veikla jis verčiasi, jai buvo paaiškinta, kad į sąskaitą žmonės perves avansus už prekes. 2016 m. birželio mėnesį į jos banko sąskaitą nepažįstami asmenys pervedė įvairias pinigų sumas, pavedimuose buvo nurodyta, kad mokamas avansas už automobilį ar kompiuterį. M. L. jai telefonu pranešdavo, kokią pinigų sumą reikia išgryninti, tada ji „Swedbank“ bankomate prie „IKI“ parduotuvės A. Juozapavičiaus gatvėje išgrynindavo nurodytas sumas, o pinigus atiduodavo M. draugui, sau pasilikdavo 20 Eur už paslaugą. Tai tęsėsi iki 2016 m. birželio 14 d., kuomet jai paskambino policijos tyrėja ir pasakė, kad ji padeda sukčiams išgryninti pinigus, kuriuos jie apgaule išvilioja iš žmonių, tuomet ji nutraukė ryšius su M. L., vienai moteriai pavedimu grąžino 100 Eur. K. J. teigimu ji nepadarė jokio teisės pažeidimo, nes pati neskambino nukentėjusiesiems ir jų neapgavo, dėl to kalti kiti asmenys, kurie liko policijos nenustatyti. Kadangi nėra jos tyčios sukčiauti, todėl prašė teismo bylą nutraukti.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – nukentėjusių asmenų N. S., J. B., D. V., K. B. pareiškimai policijai, jų rašytiniai paaiškinimai, skelbimai interneto tinklalapyje www.autogidas.lt, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 8, 30, 32-34, 45-47, 56-57, 61-65, 83-85, 89) patvirtina, kad nukentėjusieji N. S., J. B., D. V., K. B., radę skelbimus internete apie parduodamus automobilius ir kompiuterį, pardavėju prisistačiusio asmens nurodymu pervedė atitinkamas pinigų sumas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po pinigų pervedimo jiems nepavyko susisiekti su pardavėju ir jie negavo žadėtų prekių, jiems nebuvo sugrąžinti ir avansu sumokėti pinigai. K. J. paaiškinimais, jos banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, priklauso K. J., į šią sąskaitą nuo 2016-06-03 iki 2016-06-14 buvo pervedamos įvairios pinigų sumos, nurodant mokėjimo paskirtį, kad sumokami rankpinigiai ar avansas už automobilį. K. J. pripažino, kad svetimi pinigai į jos banko sąskaitą buvo pervesti be jokio pagrindo ir ji tuos pinigus išgrynino bankomatuose, tai patvirtina ir sąskaitos išrašo duomenys. Nors K. J. neigia savo kaltę, teigdama, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimus pinigus sukčiavimo būdu, tačiau teismas tokius jos paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės.

ATPK 50 str. nustatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 50 str. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Pagal ATPK 10 str. nuostatas administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taigi, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. J. išgrynino bankomate svetimus pinigus, nors suvokė, kad šie pinigai jai pervesti be jokio teisėto pagrindo. Tai nebuvo vienkartiniai veiksmai, į K. J. sąskaitą per trumpą laikotarpį (nuo 2016-06-02 iki 2016-06-14) be nukentėjusiųjų N. S., J. B., D. V. ir K. B. pinigus pervedė dar 11 asmenų, visų šių mokėjimų paskirtis vienoda – avansas arba rankpinigiai už prekes. K. J. dalį pinigų pasiliko sau, o likusius perdavė nenustatytam asmeniui. Nukentėjusiems asmenims pinigai negrąžinti. Nors K. J. neigia, kad ji pasisavino į jos sąskaitą apgaule pervestus pinigus, tačiau bylos duomenys – banko sąskaitos išrašas, pačios K. J. paaiškinimai patvirtina, jog K. J. turėjo aiškią galimybę suprasti savo priešingą teisei veikimo pobūdį, nes iš banko sąskaitos išrašo matė, kad į jos sąskaitą pinigai pervesti pagal konkrečią paskirtį – kaip avansinis mokėjimas už automobilį, kompiuterį, nors ji šių daiktų neturėjo ir jų nepardavinėjo, tačiau vis tik ji pervestus pinigus tą pačią dieną išsigrynino bankomate. K. J. pagal savo amžių ir patirtį privalėjo suvokti ir suvokė, kad dėl tokio jos elgesio kils žalingos pasekmės – nukentės asmenys, pervedę pinigus, kadangi ji tiems asmenims prekių, už kuriuos jie sumokėjo, neparduos, tačiau pervestų pinigų ji negrąžino siuntėjams, o paėmė juos savo ir kitų asmenų nuosavybėn, t. y. leido atsirasti žalingoms pasekmėms, taigi, elgėsi tyčia. K. J. argumentai, kad ji tik leido savo sąskaita naudotis kitam asmeniui, nešalina jos pačios atsakomybės, nes ji pripažino, kad išgrynino į sąskaitą gautus pinigus suprasdama, kad jie jai buvo pervesti nepagrįstai, todėl turi prisiimti ir tokio nesąžiningo ir priešingo nustatytai tvarkai elgesio pasekmes (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis byloje Nr. ATP-222-478/2015). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad K. J. kaltė tyčia pagrobus svetimą turtą sukčiavimo būdu yra įrodyta, jos veiksmai, įvertinus nukentėjusiems asmenims padarytos turtinės žalos dydį, atitinka ATPK 50 str. numatyto nusižengimo požymius.

K. J. surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyta, kad K. J. pinigus išgrynino nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, be to, dėl N. S. turto pagrobimo sukčiavimo būdu pažeidimo padarymo data ir laikas nurodyti 2016 m. birželio 8 d., tačiau teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis ir įvertinęs K. J. banko sąskaitos išrašo duomenis, patikslina, kad N. S. turto pagrobimas padarytas 2016 m. birželio 3 d., tokia data nurodyta ir N. S. pareiškime policijai (b. l. 5), taip pat teismas patikslina, kad D. V. pinigus 100 Eur K. J. išgrynino 2016 m. birželio 6 d. 21.17 val., o K. B. 100 Eur ir J. B. 50 Eur K. J. išgrynino 2016 m. birželio 10 d. 17.58 val., visais šiais atvejais pinigus išgrynino Alytuje, A. Juozapavičiaus g. 13 esančiame banko „Swedbank“, AB, bankomate.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. K. J. nedirba, registruota darbo biržoje, išlaiko tris mažamečius vaikus. Nėra teista, nebausta administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, mažesnė už sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Paskirtos baudos subendrintinos, laikantis ATPK 33 str. 2 d. nustatytų reikalavimų.

Administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiems asmenims padarytas turtinis nuostolis yra neatlygintas, todėl kalta pripažinta K. J. įpareigotina per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos atlyginti padarytą turtinį nuostolį (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 33 str., 37 str., 286 str., 287 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. J. pripažinti padariusią pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubausti:

pagal ATPK 50 str. už J. B. turto pagrobimą sukčiavimo būdu skirti 90 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti K. J. galutinę subendrintą nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti K. J. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinį nuostolį: N. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), K. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), J. B., gyv(duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų). Išaiškinti, kad neįvykdžius šios pareigos nustatytu terminu, nutarimas bus siunčiamas antstoliui išieškoti Lietuvos Respublikos CPK numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Papildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.2.-1176-297/2016.

Jeigu asmuo dėl savo turtinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių negali sumokėti baudos iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.