- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-745-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo už akių už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 316,31 Eur skolą, 623,31 Eur delspinigius, 31,63 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. gegužės 22 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705615464, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – mobilųjį telefoną Nokia 6288 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (iki 2009 m. gegužės 16 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti pradiniam kreditoriui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas, tačiau to nedarė. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės 316,31 Eur skolą, 150,00 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovės A. B. 2007 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 705615464, pagal kurią atsakovė įsigijo mobilųjį telefoną Nokia 6288 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį mokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas, tačiau atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir ji liko skolinga 316,31 Eur sumą, 623,31 Eur delspinigius ir 31,63 Eur baudą.
4. Atsakovei nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui laiku padengti visą finansavimo 316,31 Eur sumą, į kurią reikalavimo teisė perleista naujajam kreditoriui, atsakovei kyla sutartinė atsakomybė, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti naujajam kreditoriui iš atsakovės 316,31 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,05 proc. dydžio delspinigius už 3943 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 623,61 Eur sumą. Atsakovė yra vartotoja bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, teismas laiko, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės. Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovės – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3 943 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, delspinigiai mažintini iki 150,00 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmetamas kaip nepagrįstas.
6. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, kas sudaro 31,63 Eur sumą, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakove sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovė nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikalavo pateikti dokumentus susijusius su atsakoves finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 31,63 Eur baudą atmetamas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 150,00 Eur dydžio delspinigių sumą.
7.2. Tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.
7.3. Teismas, vadovaudamasis tik formaliais kriterijais, negali ginti vien tik skolininkės interesus, nes ji buvo nesąžininga, ilgą laiką nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, sumokėjo tik vieną įmoką.
7.4. Nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas, bet būtina įvertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc.
7.5. Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, įstatymo 41 straipsnyje aiškiai yra nurodyta, kad šio nuostatos netaikomos sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. Šalių sutartis buvo sudaryta 2007 m., todėl vartojimo kredito įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-22 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705615464. Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolinga 316,31 Eur sumą. 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“. Atsakovė apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota. Teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalies tvarka.
11. Esant Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
12. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
13. Taigi teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas Civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. Civilinio proceso kodekso 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o Civilinio proceso kodekso 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
14. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikiami Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus taip pat bandė išsiųsti ir sutartyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Kitų duomenų apie atsakovės galimą gyvenamąją vietą ar darbo vietą pirmosios instancijos teismas netikrino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nuo 2018-04-10 dirba UAB „Mano aplinka“, tačiau pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų atsakovei, jos darbo vietos adresu nesiuntė. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įmanomų galimybių procesinių dokumentų įteikimui atsakovei asmeniškai, todėl atsakovė nėra informuota apie prasidėjusį teisminį procesą.
16. Kaip jau nurodyta būtina teismo sprendimo už akių priėmimo sąlyga yra proceso dalyvio informavimas apie prasidėjusį procesą, tam kad būtų užtikrintos visos šalies teisės ir pareigos procese. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai apie prasidėjusį procesą atsakovės neinformavo, darytina išvadą, jog byloje nebuvo galimybės priimti sprendimą už akių. Esant nurodytai situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimtas teismo sprendimas už akių turi būti panaikintas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą už akių panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.