Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai – A. A. M. ir V. R. M. santuokoje įgijo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis iki mirties valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos motinai, tėvas pradėjo valdyti minėtą turtą, taip pat paveldėjo asmeninius savo sutuoktinės daiktus, namų apyvokas daiktus, toliau įprastai nuolat gyveno toje pat vietoje, prižiūrėjo ir naudojosi visu turtu, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, t. y. valdė turtą kaip savo iki pat mirties, bet į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo nesikreipė. Jos motina visą savo turtą paliko pareiškėjai testamentu, o brolis A. M. neturėjo jokių pretenzijų, kad jų tėvas priimtų savo sutuoktinės, t. y. jų motinos palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja ir jos brolis manė, kad yra teisingiausia, jog palikimas atitektų jų tėvui, todėl po motinos mirties į notarą nesikreipė, savo paveldėjimo teisių į turtą nerealizavo, jokių aktyvių veiksmų turtui faktiškai valdyti nesiėmė ir jo valdyti nepradėjo. Todėl tam, kad būtų pagrindas paveldėti visą tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir prašė nustatyti juridinį faktą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo dėl pareiškimo. Pažymėjo, kad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą V. R. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Tik visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei teismui įsitikinus, kad A. A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos tėvas A. A. M. priėmė savo sutuoktinės V. R. M. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, arba ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų bei pareiškime išdėstytų argumentų nustatyta, kad V. R. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2005-04-18 testamento matyti, kad palikėja visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko dukteriai (pareiškėjai).

Molėtų 2-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla mirus V. R. M. nepradėta, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios jį priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. R. M. iki mirties gyveno su sutuoktiniu A. A. M., kuris pradėjo valdyti minėtą turtą, taip pat paveldėjo asmeninius sutuoktinės, namų apyvokas daiktus, toliau įprastai nuolat gyveno toje pat vietoje, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, prižiūrėjo ir naudojosi visu turtu, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo už butui suteiktas paslaugas, pranešimas. Taigi aktyviais veiksmais faktiškai priėmė palikimą po sutuoktinės mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Jam (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties, kas matyti iš liudijimo apie palikimo priėmimą.

Taigi, nors pareiškėjos tėvas A. A. M. palikimo priėmimo fakto po sutuoktinės V. R. M. mirties įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių) laikytina, kad jis neabejotinai natūraliu būdu, turto faktiniu valdymu buvo priėmęs sutuoktinės palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėja pilna apimtimi galės realizuoti savo, kaip abiejų tėvų turto paveldėtojos teises kreipdamasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuoti asmenys tam neprieštaravo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės V. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.